TS–LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė Delfi teigė, jog kaltinti visus iš eilės nėra solidu.
Liekis tikino jaučiantis spaudimą
Š. Liekis Seime antradienį perskaitė kreipimąsi, juo politologas ir kandidatas į VRK narius prakalbo apie patiriamą spaudimą.
„Nors įstatymas nenumato, kad kandidatas į VRK turi tokius pačius įsipareigojimus Seimui ir visuomenei, aš, profesorius Šarūnas Liekis, šiandien noriu pranešti apie aplinkybes, kurias vertinu kaip spaudimą, patiriamą iš vienos partijos ir vienos visuomenės informavimo priemonės nuo to momento, kai Lietuvos Respublikos Prezidentas, Jo Ekscelencija Gitanas Nausėda delegavo mane į VRK narius“, – tokius žodžius Seime sakė Š. Liekis.
Jis tikino, kad jo kandidatūros dar nesvarsčius Seimo frakcijoje, „ Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai apie mane paslapčiomis skleidė neigiamą informaciją, taip siekdami pasėti abejones mano objektyvumu ir nešališkumu“.
„Vertinu tai kaip spaudimą laisvam Seimo narių pasirinkimui, manipuliuojant visuomenės nuomone ir akivaizdžiai pramanytais pretekstais prieš mane, kaip Lietuvos Respublikos Prezidento siūlomą kandidatą“, – tikino Š. Liekis.
Anot kandidato į VRK narius, „šio spaudimo apogėjus pasiektas“ pirmadienį, gegužės 17 dieną, kai prieš pat TS–LKD frakcijos susitikimą su kandidatais į VRK, LRT radijo laidoje „60 minučių“ buvo paviešintas reportažas, „kuriame bandome įteigti, kad aš esą galiu būti neobjektyvus“.
„Kadangi COVID–19 pandemijos metu 2020 m. konsultavau Vyriausybės strateginės analizės centrą (STRATA), kuris, pagal priskirtas funkcijas, nuolat vykdo analizes ir teikia rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei“, – aiškino Š. Liekis.
Jis tikino, kad visą savo profesinį gyvenimą dirbo „Lietuvos valstybei ir konsultuoju jos institucijas bei organizacijas“.
„Esu įsitikinęs, kad jokia partija nėra aukščiau Lietuvos valstybės ir neturi teisybės monopolio. Ir jokia partija ar valstybės institucija negali manyti, jog įsigijusi ekspertines paslaugas kartu su jomis nusiperka ir eksperto sąžine. Tai puikiai žino ir TS–LKD vadovai, juo labiau, kad ką tik baigiau studiją, kurią dariau Užsienio reikalų ministerijos, kuriai vadovauja TS– LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis, užsakymu“, – teigė jis.
Š. Liekio teigimu, nepaisant to, TS–LKD atstovai „patylomis skleidė gandus“.
„Kurių vienintelis tikslas – pasėti abejones mano nešališkumu ir nepriklausomumu bei sumenkinti reputaciją. Apie tai, kad neigiamą informaciją apie mane platina TS–LKD atstovai, pokalbyje su manimi dar praeitą savaitę neslėpė ir reportažo autorė LRT radijo žurnalistė Liepa Želnienė“, – tikino politologas ir kandidatas į VRK narius.
Jo teigimu, „toks tamsiųjų technologijų veikimas iš esmės kertasi su demokratijos samprata, priesaika sąžiningai tarnauti Tėvynei bei paprasčiausiu padorumu“.
„Neabejotinu spaudimu Seimo narių laisvam apsisprendimui“ jis vadino ir keliolika valandų iki balsavimo Seime paskelbtą kompromituojančią medžiagą. Taip jam praktiškai nepaliekant galimybės atsakyti į mestus kaltinimus.
„Tai, kad šiame politiniame spektaklyje dalyvauja visuomeninio – visų mokesčių mokėtojų lėšomis
išlaikomo – transliuotojo LRT žurnalistai, leidžia manyti, jog yra pažeidžiamas tiek LRT įstatymo 3– iasis straipsnis, numatantis, kad „LRT savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, atskaitomybės, skaidrumo, efektyvumo, demokratijos, objektyvumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo ir kitais teisinės valstybės principais“, tiek ir LRT žurnalistų etikos kodeksas“, – Seime sakė Š. Liekis.
Jis teigė, jog „atrodo, kad viena politinė partija daro tiesioginę įtaką visuomeniniam transliuotojui“.
Todėl Š. Liekis kreipėsi į LRT tarybą, prašydamas įvertinti LRT žurnalistų dalyvavimą „politiniuose procesuose“ bei atsakyti ar tai yra atskirų asmenų veikla, ar visuomeninio transliuotojo redakcinės
politikos dalis.
Š. Liekis taip pat pranešė, jog protestuodamas prieš LRT naudojimą politiniams žaidimams, jis nutraukia sutartį su Lrt.lt portalu, kuriam rašydavo straipsnius.
„Noriu pabrėžti, kad spaudimas, kurį patiriu iš vienos politinės partijos tik dar kartą parodo, koks svarbus demokratijai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narių nepriklausomumas, nešališkumas ir gebėjimas atsispirti spaudimui. Būtent todėl ir sutikau, kad mano kandidatūra būtų siūloma į šią valstybės instituciją ir neatsitraukiu, nepaisant spaudimo“, – Seime sakė kandidatas į VRK narius Š. Liekis.
Morkūnaitė–Mikulėnienė: kaltinti visus iš eilės – nelabai solidu
TS–LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė savo ruožtu teigė esanti nustebus, kad žmogus, turintis politologinę patirtį ir dirbantis akademinėje srityje, svaidosi tokiais kaltinimais.
„Svaidymasis tokiais klausimais, kad čia kažkas, kažkam, kažkokį spaudimą daro, tai kelia nuostabą, švelniai tariant. Man atrodo, kad kuomet Seimas tvirtina vienas ar kitas kandidatūras, natūralu, jog Seimo nariai užduoda klausimus ir jie gali būti įvairiausi. Čia tikrai nėra tik bendru sutarimu priimami sprendimai“, – Delfi sakė konservatorių frakcijos seniūnė.
R. Morkūnaitės–Mikulėnienės teigimu, Š. Liekio kaltinimai LRT taip pat yra nesolidūs.
„Kai visi kalba iš aukštų tribūnų ir ne tik, tai kalba apie žiniasklaidos laisvę ir pareigą, teisę informuoti visuomenę. Ką žurnalistai imasi tirti, rašyti, svarstyti, yra jų reikalas. Jeigu gerbiamas profesorius turi kažkokių nuoskaudų, tai jis gali tą paaiškinti kitais būdais, bet čia dabar visus iš eilės kaltinti nelabai solidu“, – teigė TS–LKD seniūnė.
Paklausta, ar Š. Liekis, jos nuomone, yra kompetentingas eiti VRK nario pareigas, R. Morkūnaitė–Mikulėnienė neslėpė, kad dėl Š. Liekio kai kurių pasisakymų yra kilę abejonių.
„Pas mus frakcijoje buvo klausimų dėl jo pasisakymų Baltarusijos atžvilgiu, dėl Lukašenkos režimo. Tokie dviprasmiški vertinimai. Kuomet pretenduoji į instituciją, kuri iš esmės yra vienas iš demokratijos užtvirtinimo garantijų, gal nariams kyla pagrįstų abejonių dėl tokios retorikos. Tai yra požiūrio reikalas ir balsavimas tai parodys“, – teigė parlamentarė.
Ji taip pat neslėpė, kad klausimų kelia ir Š. Liekio šališkumas.
„Jeigu žmogus išeina į tam tikrą retoriką vienos politinės jėgos atžvilgiu, man tada kyla pagrįstų abejonių dėl gebėjimo įvertinti situaciją objektyviai. Jei jis vertina, kad tai yra puolimas, spaudimas, tai mes visi, ypatingai vieši asmenys, gyvenime įvairiausių sulaukiame klausimų – arba į juos atsakai, arba neatsakai ir pyksti“, – pažymėjo R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
TS–LKD frakcijos seniūnė Š. Liekio laikyseną sulaukus nepatogių klausimų palygino su kandidato į Konstitucinio Teismo teisėjus Vytauto Mizaro reakcija į jam užduotus Seimo narių klausimus.
„Čia galėčiau palyginti reakciją ir sugebėjimą kažkaip žiūrėti į procesus, suprantant, į kokias pozicijas einama – kad yra viešumas, yra klausimai, į kuriuos turi atsakyti, bet esmė turbūt, kokiu tonu ir kokia retorika tai yra daroma“, – atkreipė dėmesį politikė.
Darbą pradėtų gegužės 25
Naujoji VRK turėtų darbą pradėti gegužės 25 dieną.
Įstatymas numato, kad naują VRK Seimas sudaro po parlamento rinkimų praėjus ne mažiau kaip 140 ir ne daugiau kaip 200 dienų.
Ji sudaroma iš komisijos pirmininko, dviejų prezidento, dviejų teisingumo ministro, dviejų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų narių nei partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
Be to, partijų atstovų VRK negali būti daugiau nei kitų narių.
