Bendrosios pagalbos centras registravo 9 sostinės gatvėse aplamdytus automobilius. DELFI kalbintas vieno jų savininkas džiaugėsi bent tuo, kad Latako gatve nėjo pėsčias. „Būčiau negyvas“, - sakė aplamdyto automobilio savininkas.
Nukentėjusio vyro nuomone, kol nuo stogų nenutirpęs sniegas, po Vilniaus centrą geriau vaikščioti su šalmais.
Greitosios pagalbos stoties direktorės pavaduotoja Vanda Pumputienė abejojo, ar tai tinkamiausias sprendimas, tačiau pripažino, kad varveklius dar galima pamatyti ir apeiti, tačiau su suledėjusio sniego nuošliaužomis – sudėtingiau.
Pačiame Vilniaus centre varveklio sužalotas vyras, pasak V. Pumputienės, ne pirmas šiemet, nuo krintančio sniego ar ledo nukentėjęs žmogus. Jam nustatytas galvos smegenų sutrenkimas, viršugalvio muštinė žaizda.
Žala skaičiuojama šimtais tūkstančių litų
Savaitgalį sniego ir ledo lamdytus automobilius registravusių draudikų teigimu, nuo stogų čiuožiantis šlapias sniegas šiemet padarė daugiau žalos, nei ankstesniais besniegiais metais.
„Savaitgalį registravome vieną atvejį, kai nuo nuosavo namo stogo nukritusi maždaug tonos svorio nuošliauža nepataisomai sulamdė automobilio stogą“, - DELFI sakė „Lietuvos draudimo“ Žalų centro skyriaus vadovas Gintaras Dambrauskas.
Iš viso į šią bendrovę dėl sniego ir ledo nuošliaužų apgadintų transporto priemonių kreipėsi 64 vairuotojai, kurie, preliminariais duomenimis, patyrė 172 tūkst. litų nuostolių.
„Tačiau kur kas daugiau prarado dėl sniego slėgio nukentėję namų gyventojai. Mūsų bendrovė šią žiemą Lietuvoje registravo 262 tokių žalų atvejus, preliminarūs nuostoliai siekia 653 tūkst. litų“, - atkreipė dėmesį Žalų centro skyriaus vadovas.
Dėl didelio sniego slėgio dažniausiai kentėjo mažesniuose miestuose ar kaimuose, privačiuose namuose gyvenančių žmonių turtas.
Laužia stogus
„Pasitaiko, kad šlapio sniego slegiami stogai net įgriūna į namus ar butus ir taip sugadina viduje esantį turtą“, - sakė G. Dambrauskas, pridurdamas, jog šiemet registruoti tik stogo dangų apgadinimo atvejai.
Pasak draudikų, patyrę smulkius nuostolius paprastai net neskambina draudikams. Neapdraudusieji savo turto tokiais atvejais kreipiasi tik į policiją arba, jei nukenčia patys, į medikus.
Kaip DELFI informavo Bendrojo pagalbos centro viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas, penktadienį-sekmadienį sniego nuošliaužos užgriuvo ne tik sostinės senamiesčiu (Šv.Stepono, Latako g.), bet ir Užupiu, Jeruzale (M. Marcinkevičiaus, Rugių g.) važiavusias mašinas.
Svarbu teisingai nustatyti žalą
UAB „Ergo Lietuva“ šią žiemą sulaukė daugiau nei 40 vairuotojų, kurių automobilius apgadino nuo stogo nukritęs sniegas ar varvekliai, kreipimųsi. 2008-2009 metų žiemą tokią žalą patyrusių vairuotojų buvo 25. Vidutinė išmoka nekito – tiek šią, tiek praėjusią žiemą siekė 3 tūkst. litų.
„Jeigu dėl nukritusio nuo stogo sniego ar varveklio buvo apgadintas automobilis, nedraustas kasko draudimu, dėl žalos atlyginimo vairuotojas gali kreiptis į pastato savininką arba į pastatą administruojančią bendrovę“, - DELFI sakė „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.
Pasak specialisto, payrus tokią žalą, rekomenduojama pirmiausia įvykį užregistruoti policijoje, tinkamai nustatyti žalos dydį ir tik tuomet vairuotojas gali kreiptis į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo.
Baudos siekia 2 tūkst. litų
Nenudaužę grėsmę keliančių varveklių, sostinės gyventojai ir namų administratoriai rizikuoja gauti 2 tūkst. litų siekiančias baudas. Praėjusią savaitę savivaldybės administracinės komisijos paskirtų pirmų 5 baudų dydis siekė nuo 100 iki 800 litų.
Komisijai vadovavusio Juliaus Morkūno duomenimis, šiemet Vilniuje registruoti 179 pastatai, ant kurių kybojo pavojingi varvekliai. 82 pastatų savininkams, naudotojams arba administratoriams surašyti pažeidimų protokolai.
Už praeivių saugumą atsakingi pastatų savininkai. Jeigu jie nesusibūrę į bendrijas, varveklių daužymu turėtų pasirūpinti namus administruojančios bendrovės.