Senutėliame name – įvairūs žmonės. Yra ir paprastų šeimų, ir stikliuko mėgėjų. Yra ir privačių, ir socialinių būstų. Bendras bruožas vienas – kone visi namo Gegužės aikštėje gyventojai verčiasi taip varganai, kad apie kokį nors remontą gali tik pasvajoti. Vietos valdžia teigia galinti prisidėti prie pastato sutvarkymo – bet tik nedidele dalimi
Kelias į palėpę – po išmatų lietumi
Pastatą DELFI aprodė Leonardas Ogaras – vieno iš butų savininkas, savo būstą atidavęs neįgaliai moteriai su vaikais. O vaizdas įspūdingas.
Skylėtas stogas, trūkinėjančios sienos – šie defektai matosi jau iš gatvės. O pastato viduje – dar blogiau. Kiauros lubos, nuo namo viršaus iki apačios – kiekviename bute įsiveisęs sunkiai išnaikinamas ir sveikatai kenksmingas juodasis pelėsis. Sienų valymas ir tapetavimas – bergždžias darbas, mat drėgmė ir pelėsis žaibiškai susigrąžina prarastas teritorijas.
O kas dedasi palėpėje? Tai parodyti sumanęs L. Ogaras pasistatė kopėtėles, pasilypėjo, stumtelėjo liuką ir... akimirksniu atsidūrė po balandžių išmatų ir įvairių šiukšlių lietumi.
„Paukščių išmatos, viskas griūva – nesuprasi, kas kur dedasi“, - teigė jis.
L. Ogaras DELFI teigė dar pernai bijojęs, kad namo stogas žiemos neišlaikys. Pasisekė – sniego būta nedaug. „Nebėra atraminių konstrukcijų. Stogas „kabo“. Jei žiemą gausiau pasnigs – viskas“, - pasakojo vyriškis.
Vaikų ligos: taip skauda, kad negali avėti batų
Gegužės aikštės 10-ojo namo gyventojai vienas po kito atvėrė duris DELFI. Kas savo būstą prižiūri geriau, kas – prasčiau. Bet bujojantis juodasis pelėsis, visa merkianti drėgmė ir nuo palėpės lašantis vandens ir balandžių išmatų „kokteilis“ visuose butuose palieka savo pėdsaką.
Bene skaudžiausiai tai išgyvena viename iš butų gyvenanti vieniša motina. Jos vaikus dėl, kaip įtariama, prastos namo būklės sukeltos infekcijos, kamuoja bėrimai, žaizdos, lupasi oda.
„Mažajam – ir ant kojų. Batus perku didesnius, nupirkau net 41 dydžio. Šaukia: „Mama, koją skauda“. Į mokyklą eiti negali“, - atsiduso neįgali ir iš pašalpų gyvenanti moteris. Didelę dalį kuklių pajamų ji dabar išleidžia medikamentams, mėgindama pagydyti sūnaus ir dukters ligą.
Ne ką geriau gyvena ir tame pačiame name, dviejų kambariu bute, keturis vaikus auginanti vieniša motina. Ji DELFI teigė jau keletą metų prašanti kito socialinio būsto – be rezultatų. „Šešti metai eina – ir net jokios trobos nepasiūlo“, - teigė ji.
Namo gyventojai neslepia patys negalintys sutvarkyti savo būsto – esą be pagalbos iš šalies tai jiems yra neįveikiamas uždavinys. „Būčiau milijonierius – pats sutvarkyčiau. Deja – ne milijonierius“, - atsiduso L. Ogaras.
Seniūnas: prisidėsime tiek, kiek priklauso
Eišiškių seniūnas Tadeušas Ziminskis DELFI teigė puikiai žinantis, kokios būklės name tenka glaustis šeimoms su mažais vaikais, tačiau savivaldybės galimybės, anot jo, labai ribotos. Mat jai priklauso tik apie 60 kvadratinių metrų namo – likusi dalis yra privati nuosavybė.
„Ten savivaldybės turto yra tiktai 60 „kvadratų“. Tiktai du butai. Visa kita yra privačiose rankose. Jeigu jie pradės remontą, tai savivaldybė tikrai prisidės“, - kalbėjo T. Ziminskis.
Pasak jo, savivaldybė prie remonto gali prisidėti proporcingai turimam turtui, t. y. tiek, kiek tektų pakloti už dviejų butų dalį remonto išlaidose. Tačiau, anot seniūno, patys namo gyventojai netrykšta noru imtis realių veiksmų.
„Mes ne kartą buvome ir susirinkimą padarę su jais, ir vicemeras dalyvavo, ir iš Šalčininkų (savivaldybės – DELFI) atstovai buvo. Šnekėjome, kad bendriją sukurtų. Bet jie... nežinau, atsisakė. O mes, kaip savivaldybė, negalime privačiam turtui daryti remonto“, - aiškino T. Ziminskis.
Paklaustas, kuo savivaldybė gali padėti mažame bute be vandentiekio su keturias vaikais gyvenančiai moteriai, seniūnas teigė galintis duoti tik vieną patarimą.
„Tegul ateina, stoja į eilę“, - sakė T. Ziminskis.
Seniūno teigimu, jei prie namo remonto prisidėti norėtų pavieniai žmonės, pvz., paaukoję pinigų į specialią sąskaitą, savivaldybė tuo tik apsidžiaugtų.
Būsto rūmų teisininkas Algirdas Glodenis DELFI teigė, jog savivaldybė galėtų prie namo remonto prisidėti daugiau, ne tik pagal jai tenkančią namo ploto dalį. Tačiau taip esą būna tik išimtiniais atvejais.
„Savivaldybė privalo (prisidėti – DELFI) proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje. (…) O daugiau – čia kaip savivaldybė nuspręs. Gali jie. Galėti – galėtų. Bet išimties tvarka – teisės aktai tam niekaip neįpareigoja“, - sakė A. Glodenis.
Jei norite prisidėti prie namo remonto ar kitaip pagelbėti nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusioms šeimoms, galite susisiekti su L. Ogaru: el. paštu ogar.leonard@gmail.com arba telefonu +370 604 17 438.