Ekonomikos ir inovacijų ministrė DELFI TV laidoje „Iš esmės“ prisipažino, kad ketina siekti ir toliau vadovauti šiai politinei jėgai, o vienas iš tikslų – atsikratyti statuso, jog Laisvės partija yra tik dviejų klausimų partija. Juo labiau, kad svarstoma atsitraukti nuo šių kontroversiškai vertinamų klausimų – Civilinės sąjungos įteisinimo bei lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo.
Prezidento pasisakymas sukėlė rūpestį
Laisvės partiją pastaruoju metu linksniuojama dėl skandalo, kuris kilo, kai „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktore tapo Agnė Belickaitė, kuri yra ir jau buvusio ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio sutuoktinė, ir A. Armonaitės bendramokslė. Po kilusio skandalo iš pareigų pasitraukė tiek V. Jurgutis, tiek A. Belickaitė, tačiau A. Armonaitė pareiškė, jog nemato reikalo pasielgti taip pat, nors net prezidentas Gitanas Nausėda ragino pagalvoti apie atsistatydinimą.
„Laisvės partija, jos politikai sau keliame aukščiausius skaidrumo reikalavimus, tai šita situacija mums nėra maloni ir mes ją vertiname labai rimtai. Dėl to ir valdyboje praėjusią savaitę kalbėjome, ir vėliau dar pavaduotojų lygiu. Manau, kad tai, viena vertus, yra gera pamoka profesionalams įsivertinti prieš dalyvaujant konkursuose, kokį tai gali sukelti rezonansą, kad visuomenėje gali kilti klausimų dėl vienų ar kitų pozicijų. Kita vertus, ir mums patiems reikia vengti, net tik suprantat, kad jokie įstatymai nėra pažeisti, bet net regimybė turi tam tikrų reputacinių rizikų. Tai tas yra labai rimta“, – teigė A. Armonaitė.
Ji skandalo kontekste sulaukė kritikos, jog atvirai nepripažino, kad tai yra blogai, o užėmė labiau gynybinę poziciją. Tačiau pati ministrė tvirtino, jog ir pripažino, ir gali pakartoti, kad situaciją vertina blogai.
„Niekada nesislėpiau ir nebėgau nuo to atsakymo ar klausimo, kad situacija yra bloga. Tai taip. Bet vienas dalykas, kad tą reikėtų vertinti, niekada neturiu ko slėpti, iš iškart briefingą spaudai suorganizavome, kai tik klausimai pradėjo plūsti, suprantame, kad neturime ko slėpti, reikia viską atvirai pasakyti, kas yra iš mūsų pusės. Mūsų konkursus visada atvirai skelbiame, ir skelbiame net ten, kur niekas anksčiau niekada neskelbdavo, norime daugiau talentų pritraukti. Tai dėl to, turint tai omenyje, ta praktika, kurią atnešėme, dabar dar sudėtingesnė ta situacija, kai yra tokia istorija“, – vertino A. Armonaitė.
Ji vylėsi, jog skandalas jau išsikvėpė, nes iš pareigų pasitraukė ir viceministras V. Jurgutis, ir jo žmona A. Belickaitė. „Manau, kad praėjusią savaitę priimti sprendimai yra teisingi, ir tikiuosi, kad istorija tuo ir pasibaigs“, – savo lūkesčius išsakė ministrė.
Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė, paprašiusi papildomos informacijos, kaip vyko konkursas užimti „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktoriaus pareigas, ir ją gavusi, teigė, kad jos netenkina tai, ką ji pamatė.
„Lietuvos geležinkeliai“ turi įsivertinti, jog yra ne tik pagal bendrovių veiklos principus veikianti įmonė, bet ir politiniame bei geopolitiniame lauke veikianti įmonė. Suprantu, kad premjerei kyla klausimų, nes tai ne pirma, ne antra istorija, liečianti „Lietuvos geležinkelių“ įmonę, kai tam tikri politiniai elementai nebūna įvertinti. Tikiuosi, kad bus pateikti atsakymai ir tikimės, kad tas viešumas viską išspręs. Galiu tik dar kartą pasakyti, kad situacija yra nemaloni, gaila, kad taip įvyko. Iš šiandien taško žiūrint buvo galima tame konkurse nedalyvauti, būtų nereikėję daugybės įvykių“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji tvirtino, kad jos nenustebino ir prezidento G. Nausėdos reakciją į skandalą, kai jis pasiūlė ministrei priimti sprendimus, kurių vienas gali būti atsistatydinimas.
„Nesakyčiau, kad sukėlė nuostabą, gal šiek tiek sukėlė rūpestį, kad prezidentas lygiai taip pat institucijų vaidmens čia nematė, nei VTEK, iškart tiesiai pateikė savo vertinimą. Tai tebūnie, yra kaip yra, tiesiog tikiuosi, kad gyvendami liberalioje demokratijoje kliausimės savo institucijomis, įstatymais ir atidėsime tuos myliu nemyliu vertinimus truputėlį atokiau. Šiame politiniame gyvenime yra daugybė aspektų. Ir kiekvienas įvykis yra toks, kad juo galima kažkiek tam tikra prasme pasinaudoti, papildomai suteikti dėmesio vienam ar kitam politikui. Štai, yra valdančioji dauguma, kodėl tų santykių nepaaštrinus, kas galėtų tai paneigti, kai artėja net treji rinkimai. Noriu pasakyti, kad šitas darbas, kurį dirbame daugiau nei dvejus metus, nebuvo lengvas, bet toliau laukia tik sunkesnis etapas, nes prieš rinkimus pradės vykti visų karas prieš visus. Ir manau, kad tai jau prasidėjo“, – teigė A. Armonaitė.
Apie darbą Briuselyje – mįslingai
Politikos apžvalgininkų teigimu, skandalas, kuriame buvo linksniuojama Laisvės partija, gali turėti įtakos jos reitingams, o tai ypač svarbu prieš artėjančius rinkimus. Kokių partija planuoja imtis veiksmų, kad sumažintų žalą?
„Žiūrėsiu plačiau. Laisvės partijai, neseniai susikūrusiai politinei jėgai, turinčiai daugiau nei dvejų metų patirtį valdančiojoje daugumoje per dideles krizes, šiaip yra apie ką pagalvoti, kaip toliau kaip organizacija mes judame, kaip bendraujame su rinkėjais, kaip komunikuojame savo idėjas. Dalis mūsų programos yra tokia kompleksinė, naujoviška, reikia įdėti papildomai pastangų išaiškinant argumentus, kodėl tai yra svarbu. Tai sakyčiau, kad mums po savivaldos rinkimų, kai pati nemažai bendravau su žmonėmis, yra daug apie ką pagalvoti. Partija pasiryžusi toliau keistis ir augti, tai yra svarbiausia.
Laisvės partija pirmą kartą dalyvavo savivaldos rinkimuose ir nuoširdžiai tikėjomės kiek geresnio rezultato nei gavome. Kita vertus, to rezultato labai nedramatizuojame, bet vertiname rimtai. Man atrodo, kad dabar vertinant situaciją yra labai svarbu, kad partija tiek komunikuotų su savo elektorato baze Vilniuje, bet ir neapsiribotų tuo, iš sostinės išeitų ne tik į Kauną ar Klaipėdą, bet ir kitus mietus. Mes apie tai dabar galvojame, kad partija turi bendrauti ir dirbti ir su platesnės Lietuvos elektoratu. Antra, labai svarbu toliau investuoti į lyderius. Gal savivaldos rinkimų rezultatai nebuvo tokie sėkmingi, bet Laisvės partijoje per šituos rinkimus atsirado keliasdešimt naujų lyderių, į kuriuos reikia toliau investuoti, dirbti, paskatinti toliau dirbti politikoje. Reikia dirbti su partijos vidumi, net tik su elektoratu. Tai tokią programą jau esame pasiruošę ir šiomis dviem kryptimis judėsime“, – apie partijos ateitį kalbėjo A. Armonaitė.
Jos pačios asmeninis reitingas yra itin žemas, A. Armonaitė yra tarp nepalankiausiai vertinamų politikų. Gal tai yra trukdo ir visai partijai?
„Reitingai yra atskira tema, kiek jie pataikė į rinkimų rezultatus, man atrodo, kad plačiai aptarinėjama, kokie jie riboti. Laisvės partija birželį turės galimybę rinkti vadovybę, tai tie sprendimai irgi bus persvarstomi. Pati planuoju kelti savo kandidatūrą vėl tapti partijos pirmininke. Galimi konkurentai? Kol kas sunku pasakyti, gal atsiras, kas dar norės. Aš save ir toliau matau partijos lyderės poste, bet kaip ne kartą esu sakiusi, kad postų, pozicijų niekada nesivaikiau. Kol tu esi naudingas, kol kuri prasmę, tol verta imtis to lyderystės. Kol kas tą prasmę tikrai matau“, – aiškino A. Armonaitė.
Ji tvirtino, kad nepaisant to, kas birželį bus išrinktas naujuoju Laisvės partijos lyderiu, ji tikrai dalyvaus tiek Seimo, tiek Europos Parlamento, tiek prezidento rinkimuose.
„Partija svarstys, ar kelti kandidatą ar kandidatę prezidento rinkimuose, tai niekaip nesusiję su mano asmeniniais planais, nes ir amžiaus dar nėra, ne tas etapas. Tai tikrai svarstysime rimtai, nes norime, kad ta liberali darbotvarkė skleistųsi ne tik savivaldoje ir Seime, bet ir aukščiausiu prezidentiniu lygiu. Dar negaliu pasakyti, ar turėsime kandidatą, gal remsime kažką, bet Laisvės partija bus aktyvi šiame politiniame procese“, – teigė A. Armonaitė.
Kalbėdama apie kitus būsimus rinkimus, ji teigė, kad partijos institucijos dar turės patvirtinti tikruosius tikslus, tačiau jie nebus maži. „Žinoma, kad Laisvės partija norėtų turėti savo europarlamentarų, nes nedalyvavome rinkimuose anksčiau, mums šiaip europinė darbotvarkė ir programiškai labai svarbi, kai Lietuvoje nori daugiau Europos. Kol kas planų, kad pati galėčiau išvykti dirbti į Briuselį neturiu, jie paaiškės vėliau. Seimo rinkimuose norime jei ne pakartoti rezultatą, tai kviesime rinkėjus padėti sustiprinti pozicijas, nes matome, kaip sunku įgyvendinti tuos pažadus, kai mūsų yra 11“, – būsimus tikslus vardijo politikė.
Seime ribos jau pasiektos
Nuo pat darbo Seime pradžios Laisvės partija yra vadinama dviejų klausimų partija, nes ji asocijuojasi su Civilinės sąjungos įteisinimu ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimu. A. Armonaitė teigė, kad šie klausimai yra itin svarbūs, tačiau partija yra aktyvi ir kitose srityse.
„Manau, kad mes buvome ir esame labai aktyvūs mokestiniais klausimais, jei prisimintume MMA ir NDP vidurinei klasei užtikrinimą, kad nekiltų mokesčiai. Arba toje pačioje Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje padaryta daugybė reformų, kurios sustiprino Lietuvos pozicijas kaip aukštųjų technologijų srities. Kita vertus, sutinku, kad visa tai redukuojama iki dviejų klausimų, ir tai susiję su tuo, kad klausimai pajudėjo iš mirties pozicijų, bet neišsisprendė, Esu įsitikinusi, kad kitą dieną, kai priimtume Civilinės sąjungos įstatymą, visi apie tai pamirštų, tiesiog daugiau žmonių gyventų laimingiau, o kitiems gyvenimas nepablogėtų. Ar jis bus priimtas, tai gali atsakyti kitos partijos. Jis yra pateiktas komitete, palaikymo klausimas yra labai viešas ir atviras, reikia palaikymo iš Liberalų sąjūdžio, socialdemokratų – tų partijų, kurios turi programose partnerystės įstatymą. Tai laikykimės įsipareigojimų rinkėjams“, – pabrėžė A. Armonaitė.
Tačiau ji neslėpė, kad Laisvės partija tikrai nebedės tiek daug pastangų, kad minimi įstatymai būtų priimti.
„Aš pati esu pasakiusi ir tuo nuoširdžiai tikiu, žinau, kad Laisvės partija padarė viską, ką gali, kad šitas įstatymas kompromiso forma praeitų pateikimą, būtų svarstomas komitetuose. Nuo minuso iki tam tikros pažangos jau yra padaryta. Bet mūsų Seime yra 11 iš 141, ir čia ir yra mūsų ribos, mes daug padarėme telkdami palaikymą, atsitraukdami nuo raudonų linijų, tai yra, tą kviečiu įvertinti. Tiesą sakant, parodykite man kitą partiją, kuri taip aktyviai stengiasi įgyvendinti savo duotus pažadus. Kartais gaila, kad iš tų vertinimų atrodo, jog net neapsimoka atvirai dalinti pažadų“, – apgailestavo A. Armonaitė.
Ar atsitraukimas yra būdas pasiekti, kad Laisvės partija nebebūtų pozicionuojama kaip tik dviejų klausimų partija? Ar yra kitų kelių tai pasiekti?
„Reikia išspręsti tuos klausimus, tai vienintelis kelias. Ir to reikia ne partijos įvaizdžiui, to reikia Lietuvos žmonėms“, – tikino A. Armonaitė.
