Trečiadienį Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą svarstys papildomu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
„Komitetas pradės svarstyti projektą, mes esam papildomas komitetas ir turime pateikti vienokį ar kitokį sprendimą. Pasiūlymų, pastabų yra nemažai“, – BNS sakė TTK vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Įstatymo projektą dar 2013 metais įregistravo grupė parlamentarų, daugiausiai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Projektui po pateikimo dviejų balsų persvara buvo pritarta Seime ir jis pradėjo kelią per komitetus.
2013 metais projektui pritarė papildomu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, tuometinė Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą, tada projekto svarstymas keleriems metams sustojo. Lenkų atstovai prieš kovą prasidėjusią pavasario sesiją pristatydami savo prioritetus patvirtino sieksiantys projektą grąžinti į darbotvarkę.
Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete galutinę išvadą dėl projekto Seimui turės pateikti pagrindiniu paskirtas Žmogaus teisių komitetas.
Pagal svarstomą projektą, nėštumo nutraukimas būtų draudžiamas, išskyrus retas išimtis: jei nėštumas keltų grėsmę nėščios moters gyvybei ar sveikatai arba būtų pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo. Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Įstatymo iniciatoriai savo pataisas argumentuoja siekiu žmogaus gyvybę saugoti nuo pradėjimo momento, kritikai sako, kad teisė į nėštumo nutraukimą yra viena iš moters reprodukcinių teisių, ir ją atėmus būtų susiaurinta moters teisė į privatų gyvenimą.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami. Šis terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių.