aA
Į Seimo darbotvarkę jau antrą kartą sugrįžta senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ pripažinimo klausimas. Ketvirtadienį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketina pateikti Seimui nutarimo projektą, siūlantį suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Į Seimą grįžta „Romuvos“ pripažinimo klausimas
© DELFI / Julius Kalinskas

Tokį sprendimą siūloma priimti, vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ ir Konstitucinio Teismo nutarimu „Dėl termino religinėms bendrijoms kreiptis dėl valstybės pripažinimo“. Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, jog valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.

„Valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio pat statuso ir tokių pačių privilegijų, kokias turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos, tačiau suteikia kai kurių privilegijų, palyginti su valstybės pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis. Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Remiantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija suteikia Lietuvos tradicinėms ir valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms laiką transliuoti religines apeigas.

Nutarimo projekto autorių teigimu, religinės bendrijos veikla svarbi praturtinant Lietuvos žmonių kultūrinį gyvenimą, skatinant senųjų tradicijų pažinimą.

Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką, skatinti jų užimtumą, puoselėti darnius santykius visuomenėje, ugdyti meilę ir pagarbą gamtai, puoselėti bendražmogiškas vertybes.

„Darna visuomenėje ir pagarba gamtai – esminės šios bendrijos deklaruojamos vertybės. Valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija. Be kita ko, būtų atstatytas teisingumas religinei bendrijai, įvertinus EŽTT sprendimą, kad bendrijos prašymas buvo nagrinėtas neobjektyviai, bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – aiškinamajame rašte pažymi projekto autoriai.

Nutarimo projektą teikia Seimo nariai T. V. Raskevičius, Arūnas Valinskas, Eugenijus Gentvilas, Dainius Kepenis, Tomas Bičiūnas, Matas Maldeikis.

Šiuo metu Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.

Negavusi Seimo palaikymo, „Romuva“ apgynė savo teises EŽTT

2019 m. birželio 27 d. Seimas svarstė, ar suteikti senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažįstamos religijos bendrijos statusą. Tačiau tuomet buvo nuspręsta valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.

„Sprendimas nesuteikti mums pripažinimo buvo politinis žingsnis, kuriuo siekta sumenkinti mūsų tikėjimo svarbą ir autoritetą, kartu pažeminant ir žmones, einančius mūsų protėvių baltų keliu“, – sako „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė.

Pasak jos, Seimo nariai turėjo įvertinti, ar „Romuva“ atitinka reikalavimus valstybės pripažinimui gauti, tačiau posėdžio diskusijose įsivyravo svarstymai apie tikėjimą į tikrą ar geresnį Dievą, pasigirdo kaltinimai, esą „Romuva“ vykdo Kremliaus instrukcijas ir pan.

„Visa tai paneigė Vilniaus apygardos administracinis teismas. 2020 m. liepos 10 d. byloje pagal Žygimanto Pavilionio skundą atsakovams Seimo kanceliarijai bei Etikos ir procedūrų komisijai teismas nusprendė, kad „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva“ sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta, kad tokie pasisakymai neatitinka objektyvios tiesos, kad jie pasižymi pabrėžtinai neigiamu, įžeidžiančiu atspalviu ir yra išsakyti peržengiant žodžio laisvės ribas, kad minėtas Seimo narys pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus.

Teismas taip pat neabejojo, kad tokia informacija buvo paskleista sąmoningai, siekiant padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą šia religine bendrija visuomenės akyse“, – sako I. Trinkūnienė.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.

„Teismas nustatė, kad nėra pagrindo abejoti „Romuvos“ religiniu pobūdžiu, kad „Romuvos“ atrama visuomenėje yra pakankama, nusprendė, kad „Romuva“ buvo traktuojama skirtingai nei kitos religinės bendrijos, kurios buvo panašioje situacijoje“, – sako „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė.

EŽTT pabrėžė, kad Seimas, traktuodamas „Romuvą“ skirtingai nei kitas religijas, pažeidė vieną iš Konvencijos 14-ojo straipsnio garantų – teisę į religijos laisvę be jokios diskriminacijos.

Pasak I. Trinkūnienės, EŽTT sprendime buvo pažymėta ir tai, kad Seimo nariams buvo išplatintas Lietuvos vyskupų konferencijos laiškas tuo metu, kai vyko pripažinimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai ir, kad tai neprisidėjo prie religinės darnos bei tolerancijos demokratinėje visuomenėje. Teismas priėjo prie išvados, kad Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki.

Krivė I. Trinkūnienė: „Romuvai“ pripažinimas turi simbolinę prasmę

Pasak „Romuvos“ vadovės, valstybės pripažinimas bendruomenei būtų reikšmingas kaip oraus gyvavimo savo valstybėje užtikrinimas. Šis įteisinimas būtų svarbus daugeliui bendruomenės narių, nes leistų jaustis visaverčiais piliečiais, galinčiais naudotis šalies Konstitucijos ir įstatymų užtikrinama tikėjimo laisve.

„Tikiuosi, kad Seimo nariai priimdami sprendimą šį kartą pakils virš savo konfesinių ar politinių motyvų ir, vadovaudamiesi pagarbos bei darnos nuostata, nepriešins savo piliečių pagal pasaulėžiūrą ir tikėjimą. Nes religinės įvairovės puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus viešajai tvarkai ir darnai, demokratinės visuomenės išlikimui“, – vylėsi „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė.

Jos teigimu, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ yra viena sparčiausiai gausėjančių religinių bendrijų. Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

„Romuva“ Lietuvoje buvo įregistruota atgavus nepriklausomybę, kai tik buvo suteikta tokia galimybė – 1992 metais. Pagal dabar galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
4.0667

Top naujienos

Čmilytė-Nielsen: taip jau susiklostė, kad Lietuva yra taikinys (92)

Nesutariantys dėl užsienio politikos Lietuvos politikai stokoja atsakomybės ir daro žalą...

Lenkijos sprendimai jau paveikė Lietuvos degalines: skaičiuoja kainų skirtumus, trumpina darbo laiką (46)

Reaguojant į kilusias energetikos kainas bei nuo vasario Lenkijoje mažinamą PVM tarifą ne tik...

Ekonomistas Izgorodinas: kol kas tikrųjų krizės su Kinija rezultatų dar nepamatėme (5)

Spartesnio atsigavimo siekiančioms įmonėms ruošiamasi išdalinti daugiau nei 500 milijonų eurų...

Šimonytė: reikia ruoštis viskam, bet ar bus karas, atsakyti gali tik Putinas (7)

Lietuvai būtina ruoštis visiems galimiems scenarijams dėl Rusijos telkiamos kariuomenės greta...

JAV atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą dėl Ukrainos, bet siūlo tolesnę diplomatiją (2)

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pagrindinį reikalavimą – kad būtų...

D+Ieva Jazavitienė

Seku savo išlaidas, bet vis tiek nesiseka taupyti: nepadarę konkrečių žingsnių, gero nesitikėkite

Jūsų finansuose niekas nesikeičia, nors daug mėnesių tvarkingai fiksuojate pajamas ir išlaidas?...

Karališkosios šeimos ekspertė prabilo apie tai, kaip princas Harry pravirkdė Kate Middleton jos vestuvių dieną

Sasekso kunigaikštis pravirkdė savo brolienę ir giliai sujaudino savo brolį, užsiminęs, kad jį...

Gydytoja įspėjo apie ligą, dėl kurios gresia apakti: rizika susirgti priklauso ir nuo akių spalvos

Ne paslaptis, kad iš visų akių ligų daugiausia nerimo kelia tos, kurios bėgant laikui gali tapti...

Po eksperimento laboratorijoje – svarbus proveržis: mokslininkai rado būdą, kaip įveikti milijonus gyvybių kasmet nusinešančias bakterijas

Manoma, kad ateityje onkologinės ir širdies ligos nebebus pagrindiniai žmonių žudikai. Jau visai...

Pasaulinė infliacija užbaigia pigesnės švariosios energijos erą – ir už tai reikės mokėti daugiau (2)

Vis pigesnės švariosios energijos era baigėsi, ir tai pakurstė naują netikrumo pliūpsnį...