Apie tai, kad yra pakeliui į Rusijos okupuotas teritorijas, kuriose jau penktadienį prasideda pseudoreferendumai dėl prisijungimo prie Rusijos, Kremliaus gerbėjai pranešė ketvirtadienio vakarą.
„Tiesiog likimas mums davė šansą pabūti dviejų misijų dalyviais“, – paskelbtame vaizdo įraše aiškina E. Švenčionienė.
E. Jagelavičius priduria, kad jau „sėdi ant lagaminų“ ir vyks stebėti „referendumų“ Donbase.
Keturiuose Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose penktadienį prasideda balsavimas dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos.
„Ten, kaip žinia, keturiose srityse vyks referendumai, tai mes viską pamatysime savo akimis, įsitikinsime, ar tikrai žmonės ateis, ar sąžiningai balsuos. Ar tikrai nori žmonės tapti dalimi tos didžios šalies, tos didelės šalies, su kuria dabar Vakarai kariauja“, – aiškino E. Jagelavičius, praeityje vadovavęs Socialistinio liaudies fronto partijai.
E. Švenčionienė priduria, kad nuvykusi mėgins pasikalbėti su žmonėmis ir pati įsitikinti, kokia ten padėtis, nes informacija, kurią ji Lietuvoje gauna apie įvykius, esą yra iškreipta.
„Noriu, kad Lietuva gautų kaip galima teisingesnę informaciją“, – pridūrė ji.
E. Jagelavičiaus teigimu, po „referendumų“ stebėjimo jie kaip „karo žurnalistai“ vyks į karštus taškus.
Vakarų šalys pasmerkė šiuos pseudoreferendumus ir pareiškė, kad jų rezultatų nepripažins.
Saudargas: negalime palikti be atsakomybės
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Paulius Saudargas Delfi penktadienį sakė, kad teisėsauga turi ieškoti būdų patraukti tokius veikėjus baudžiamojon atsakomybėn.
„Manau, kad tikrai rasime įstatymų, kuriuos jie yra sulaužę. Kol mes to nepadarėme, politiškai tai galime vertinti vienareikšmiškai kaip valstybės išdavystę, todėl, kad išduodami visi demokratinio pasaulio idealai“, – pabrėžė Seimo narys.
Pasak jo, kai visas demokratinis pasaulis remia Ukraina ir nepripažįsta būsimų „referendumų“, tokių asmenų veikimas ir bandymas taip įsiteikti Kremliui ir legitimizuoti jų rezultatus, yra NATO, ES ir Lietuvos tikslų, idealų išdavystė.
„Ar tai gali būti teisme įrodyta kaip valstybės išdavimas? Kvepia tuo. Ir aš manau, kad teisėsauga tęs savo darbą“, – kalbėjo P. Saudargas.
Jo manymu, teisėsauga turėtų rasti būdą nubausti ir už šią kelionę.
„Ir už visą kitą veikimą ir už šitą taip pat negalima palikti be atsakomybės. Čia viskas aišku – jei vyksti remti Kremliaus organizuojamus „referendumus“, kuriais bandoma pateisinti brutalią invaziją į kitą valstybę, žmonių žudymą, kankinimą, deportavimą, tai yra išdavystė“, – pabrėžė politikas.
Jis patikslino, kad pagal galiojančius įstatymus įmanoma pareikalauti ir asmeninės tokių veikėjų atsakomybės, ne tik siekti likviduoti jų organizaciją.
Pasak konservatoriaus, jei reikia tobulinti teisinę bazę, teisėsauga apie tai turėtų pranešti parlamentarams. Tačiau kartu jis suabejojo, ar dabar galiojančių įstatymų nepakanka tam, kad tokie veikėjai neparazituotų mūsų valstybėje.
Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad „referendumai“ Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ dėl integracijos į Rusiją padėtų apsaugoti Rytų Ukrainos regiono gyventojus, nes suteiktų Maskvai didesnius karinius įgaliojimus.
„Pasikėsinimas į Rusijos teritoriją yra nusikaltimas, o jo padarymas leidžia panaudoti visą įmanomą jėgą savigynai“, – platformoje „Telegram“ parašė Rusijos saugumo tarybos vicepirmininko pareigas šiuo metu einantis D. Medvedevas.
Planuoja dar vieną kelionę
Liepos pabaigoje E. Švenčionienė su keliais bendražygiais nuvyko į Maskvą ir ten sudalyvavo Kremliaus propagandą skleidžiančioje laidoje. Ten ji prišnekėjo tokių dalykų, kad Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, prašydama likviduoti „Tarptautinį geros kaimynystės forumą“.
Teismas šį klausimą tebesprendžia. Kaip prieš savaitę skelbė E. Švenčionienė, bankas savo iniciatyva uždarė asociacijos sąskaitą.
Papildomai teisėsauga atlieka du ikiteisminius tyrimus, susijusius su šia asociacija.
Rudenį E. Švenčionienė dar kartą turėtų vykti į Maskvą. Iš forumo vadovės kalbų galima būtų suprasti, kad ją sutiko priimti Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tačiau konkretus susitikimo laikas nėra aiškus.
„Kiek supratau iš tų atsakymų, kuriuos gavau, mano tas politikas, su kuriuo labai norėčiau pabendrauti, užsienio reikalų ministras, jis rugsėjo mėnesį turi daug tarptautinių vizitų, tai arba tai bus pačiame rugsėjo gale, arba tai bus spalio pirmą savaitę“, – kada galėtų vykti susitikimas, kalbėjo ji.
