„Vertinti turbūt aš nenorėčiau, nes jūs, matyt, matėte ne vieną prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje – ne vieną interviu, kuris buvo duotas nuo to laikotarpio, kada buvo paskelbtas oficialus Užsienio reikalų ministerijos pranešimas, kad atstovybę ketinama atidaryti būtent tokiu vardu, kas buvo liepos gale, iki tada, kai tai atstovybei leista faktiškai veikti“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjerė.
„Man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją išspręsime“, – pridūrė I. Šimonytė.
Nausėda sukritikavo Taivaniečių atstovybės pavadinimą: tai – klaida
Kaip antradienį naujienų agentūra ELTA citavo prezidento G. Nausėdos interviu Žinių radijui, ne atstovybės atidarymas, bet su Prezidentūra nederintas pavadinimas buvo klaida.
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1.
Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja.
Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Landsbergis: su prezidentu buvo derinami visi veiksmai dėl Taivaniečių atstovybės
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad derino su prezidentu Gitanu Nausėda „visus veiksmus“ prieš atidarant Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – paklaustas, ar ministerija derino su prezidentu Taivaniečių atstovybės pavadinimą, trečiadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti, dėl to, kad, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – pridūrė ministras.
Taip G. Landsbergis reagavo į G. Nausėdos pareiškimą, kad Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinime naudoti salos vardą buvo klaida, o tai su juo nederinta.
G. Landsbergis teigė, kad sprendžiant dėl atstovybės, buvo vadovaujamasi „prezidento ir viešai išreikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui“.
Pasak jo, su prezidentu jis „kalbasi daug“ ir šie pokalbiai būna „geranoriški, draugiški ir konstruktyvūs“, tačiau vėliau viešai prezidento išsakyta pozicija ne visada atitinka jų turinį.
„Kartais taip atsitinka, kad jie (pokalbiai) skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos ir tada mes dažnai turime nustebti tie, kurie bendraujame, todėl, kad viduje kalbamės kita intonacija ir atrodo labai konstruktyviai ir vieni kitus suprantame. Vėliau, matyt, yra tam tikri aspektai, kurie situaciją pakeičia“, – kalbėjo ministras.
„Šiandien mano uždavinys pagrindinis yra palaikyti ryšį su partneriais, kurie tikrai turi daug klausimų, paaiškinti jiems mūsų poziciją ir pažiūrėti kad jie neatsitrauktų nuo paramos Lietuvai“, – pridūrė jis.
Taivaniečiai sureagavo į Nausėdos kritiką atstovybės pavadinimui: tikimės, mūsų šalys susitarė
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovo Erico Huango ir Taivano užsienio reikalų viceministro Harry Ho-jen Tsengo teigimu, pavadinimas šiuo atveju yra labai svarbus, nes jis atspindi pagrindines dvišalių santykių sritis.
„Mano požiūriu, atstovybės pavadinimas yra labai reikšmingas, nes reprezentuojame kultūrą, ekonomiką, švietimą – visas mūsų esmines santykių sritis. Mes manome, kad abiejų pusių interesas yra Taivaniečių vardo atstovybė, nes taip žmonėms lengviau identifikuoti, su kuo iš tikrųjų yra bendraujama“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė E. Huangas.
Taip, pasak jo, yra aiškiai komunikuojamos esminės bendradarbiavimo idėjos.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Taivano užsienio reikalų viceministras Harry Ho-jen Tsengas taip pat antrino Taivaniečių atstovybės vadovui.
„Taip, pavadinime yra reikšmė. Ne Taipėjaus, o Taivaniečių vardo naudojimas yra aiškesnis, kalbant apie identitetą. Tikiuosi, kad tai yra dviejų šalių sutarimas. Žinoma, mes pastebėjome žinutę jūsų žiniasklaidoje, bet nenorėtume komentuoti vidaus politikos“, – sakė jis.
Kinija sveikina G. Nausėdos pasisakymą apie Taivano atstovybę
Kinija trečiadienį pasveikino Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos komentarą, kad Vyriausybės sprendimas leisti atidaryti Taivano atstovybę, kurios pavadinime vartojamas šios pusiau autonominės salos vardas, buvo klaida, pranešė dienraštis „South China Morning Post“
„Pripažinti klaidą yra žingsnis teisinga kryptimi, bet dar svarbiau imtis veiksmų“, – laikraštis citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Wang Wenbiną (Vang Venbiną).
Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
