Nuo seno tikima, kad skolas reikia atiduoti iki Kūčių, mat jei būsi skolingas tą dieną, būsi skolingas ir visus metus. „Lygiai tą patį sakydavo apie žmonių tarpusavio santykius – reikia susitaikyti, jeigu susipykę – vienas kitam atleisti, nes jei neatleisi šventės dieną, taip bus ir visus metus. Iš čia, matyt, atkeliauja transformuotas sakinys į kalendorius – reikia palikti blogas mintis, antraip jos tave lydės visus metus”, - apie Blogų minčių atsikratymo dieną DELFI kalbėjo A. Vaicekauskas.
Pasak A. Vaicekausko, atsisakyti blogų minčių – tradicija, lydinti ne tik naujametinio ir kalėdinio ciklo apeigas - sutvarkyti reikalus, atiduoti skolas, susitaikyti reikia prieš visas šventes. Tik taip esą galima tikėtis, kad ir kiti metai bus be neigiamų dalykų.
„Mes šiandien bėgame ir dirbame, bėgame iki paskutinės dienos. Vis tik pasitikime Naujus metus užbaigę darbus, kad šių metų nebaigti darbai, skolos neslėgtų kitąmet. Šventę reikia pasitikti iškilmingai, negalvojant apie darbus - apie juos negalvoji, kai darbai padaryti”, - kalbėjo etnologas.
A.Vaicekauskas sakė, kad Naujųjų metų diena ir jų išvakarės lietuvių kultūrai svetima šventė. Lietuvos etnologija asocijuojasi su tradicine - kaimo kultūra, o į kaimą Naujieji metai atėjo tik XX a. pirmoje pusėje. Netgi Europoje Naujieji metai pradėti švęsti palyginti neseniai – XVI-XVIII a.
Pašnekovo teigimu, miesto žmonės Naujuosius švęsdavo rengiamomis iškilmėmis, teatro pastatymais. Tačiau ir kaimo žmonės neatsilikdavo – pasiskolino artimiausios šventės – Kūčių – apeigas.
„Į Naujų metų išvakares perkeliama labai daug tradicinių Kūčių papročių. Dėl to per Naujus sutiksime visus Kūčių vakaro būrimus, o naujametės vaišės vadinamos „riebiomis Kūčiomis” – pasninkas jau būdavo pasibaigęs“, - aiškino A. Vaicekauskas. Etnologo teigimu, iš Kūčių į Naujuosius atėjo ir tikėjimais dėl skolų grąžinimo.
„Kalėdų laikotarpis tęsdavosi nuo Kūčių dienos iki Trijų karalių. 12 tarpušvenčio dienų buvo tarsi ištisinė šventė, Naujieji metai, ateinantys iš modernios miesto kultūros, patenka į šitą įvykių sūkurį, todėl natūraliai priimami, kartu patys perima tradicines apeigas“, - apie Naujųjų metų šventę kalbėjo Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas.