Į Delfi redakciją kreipėsi mokinys, kuris papasakojo, ką mano apie laukiančius pokyčius.
„Esu dešimtokas, kuris kaip tik „papuola“ į šią reformą, kurią aš vertinu neigiamai. Pirma, visiems mokiniams iki 12 klasės padidino fizinio ugdymo valandų skaičių iki 3 per savaitę, iki reformos buvo 2. Tai vertinu neigiamai, nes šis dalykas yra privalomas ir dabar užims daugiau vietos, nebus galima pasirinkti kitų, daug svarbesnių dalykų. Tuo labiau, kad dauguma mokinių vengia fizinio ugdymo pamokų arba piktybiškai į jas neina, nes jose nieko naudingo nenuveikiama, o paaugliai sportuoja savarankiškai sporto klubuose ar lanko sporto būrelius.
Nesakau, kad fizinis ugdymas nereikalingas – priešingai, lavinti kūną yra svarbu, tačiau ar įmanoma lavinti kūną, kai su mokiniais dirba nemotyvuoti mokytojai? Pats su tuo susidūriau. Fizinio ugdymo „pamokos“ pas mus vyksta taip: ateini, pabėgioji ir žaidi kokį nors žaidimą. Mokytojas į veiklą visiškai neįsitraukia, o visą pamoką pražiūri telefoną ir surašo „n“ raides. Tad ar toks ugdymas yra duodantis naudos? Už ką mokytojas gauna pinigus? Už naršymą internete „darbo“ metu? Norėtųsi, kad fizinio ugdymo pamokų metu vyktų ne sporto imitacija, o normalus darbas, suteikiantis naudos paauglių kūnui, nes dabar mokytojams svarbu tik priversti mokinius įvykdyti atgyvenusius sovietinius normatyvus ir surašyti pažymius (žmogaus fizinio pajėgumo vertinimas pažymiu irgi yra atgyvenusi sistema). Tokią pamoką galėčiau pravesti ir aš.
Švietimo ministerijai nerūpi reali padėtis, ji nevaikšto į fizinio ugdymo pamokas ir nestebi jų kokybės – jiems svarbu tik pasakyti, kad va, dabar mūsų mokiniai „sportuos“ tris kartus per savaitę, kaip gerai, kokie visi laimingi. Negana to, 3 fizinio ugdymo pamoka buvo pridėta II užsienio kalbos (rusų, vokiečių, prancūzų) sąskaita. Dabar 11 vietoj 3 savaitinių pamokų turės tik 2 savaitines užsienio kalbos pamokas. Vėlgi toks sprendimas yra labai apmaudus, žinant, kad papildoma fizinio ugdymo pamoka reikšmės neduos, o tik užims vietą.
Ministerija tiesiog trukdo mokiniams mokytis užsienio kalbų, kurios visada praverčia. Antra, kokia prasmė mokytis etikos/tikybos 11-12 klasėje? Tomis pačiomis temomis yra diskutuojama nuo 1 klasės, tad tokiose pamokose nieko naujo nesužinai, pilstai iš tuščio į kiaurą, o vietą pamoka tai užima ir negali pasirinkti kito, svarbesnio dalyko.
Nesakau, kad tokia pamoka nereikalinga – žmogus privalo ugdytis ir dvasiškai, tačiau ar tikrai ši pamoka naudinga 11-12 klasėje? Nemanau. Trečia, nebeliko A ir B pamokų lygių, siekiant sukoncentruoti mokinius ne į mokomųjų dalykų kiekybę, o kokybę, tačiau tai padaryti labai sunku, nes vien pasirinkus tris privalomuosius dalykus – matematiką, lietuvių kalbą, fizinį „ugdymą“ ir etiką/tikybą – susidaro 18 valandų. Pasirinkus po dar vieną dalyką iš privalomų blokų, susidaro jau virš 25 pamokų, o jei renkiesi po kelis dalykus ir modulius, jie paprasčiausiai netelpa į 35 pamokas. Ir čia išvardinau tik nedidelę dalį pokyčių, įsigaliosiančių kitais mokslo metais.
Labai gaila, kad ministerija nesitaria su mokiniais, o į mokytojų pasiūlymus dėmesio nekreipia. Panašu, kad ministerija mato tik teorinę naudą, tačiau jokios praktinės naudos reforma, ko gero, neatneš. Net mokytojai sako, kad ši reforma nenaudinga, o mes, būsimi vienuoliktokai, esame bandomieji triušiai... Gaila, kad ministerija nedaro išvadų“ , – rašo mokinys.
Panašią nuomonę turi ir kita mokinė.
„Aš pati esu 10-tokė, manau, kad įvesti 3 privalomas pamokas į savaitę tikrai yra nesąmonė. Daug kas ir taip jau nelanko jų, nes gryna nesąmonė. Pamokos beprasmiškos, ir taip daug kas jau eina i treniruotes. Manau, kad vienos pamokos tikrai užtektų i savaitę. Paklausykite mokinių, nes cia mūsų mokslai, o ne jūsų. Fizinis ir taip mus vargina, tai kodėl kišti į tvarkaraštį“, – parašė mokinė.
Keisis egzaminų tvarka
Primename, kad nuo 2024–2025 mokslo metų keisis valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka. Valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą. Privalomų ir privalomai pasirenkamų dalykų tarpiniuose patikrinimuose turės dalyvauti visi juos mokytis pasirinkę mokiniai, jie vyks III-IV gimnazijos klasėse.
Projekte numatyti du tarpiniai lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimai: pirmasis skirtas kalbėjimui, antrasis – skaitymui, teksto supratimui ir literatūros bei kultūros pažinimui. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamine numatyta pateikti su rašymu susijusias užduotis: grožinio teksto interpretavimą ir probleminio klausimo pateikto grožinio teksto pagrindu svarstymą, remiantis kultūrine patirtimi.
Matematikos pirmojo ir antrojo tarpinio patikrinimo užduotys bus sudarytos iš dviejų dalių. Pirmojoje dalyje reikės atlikti uždarojo tipo uždavinius ir atsakyti į kelių tipų klausimus, antrojoje dalyje bus pateikti trumpojo atsakymo uždaviniai ir klausimai. Matematikos brandos egzamine reikės atlikti užduotis, pateikiant ir uždavinių sprendimą, ir jų atsakymus.
„Keičiasi laikmetis, įvyko labai daug pokyčių ir moksle, ir geopolitiniai pokyčiai, daug yra atradimų ir apskritai turime kitą laikotarpį, ir kitą kartą, kuriai yra reikalinga, turbūt, kitokia metodika“, – „LNK Žinioms“ komentavo Nacionalinės švietimo agentūros vadovė Rūta Krasauskienė.
Svarbiausi akcentai – į kompetencijas orientuotas ugdymas bei galimybė mokytojams savo nuožiūra rinktis trečdalį savo mokomo dalyko turinio.
„Įgyvendinant atnaujintą mokymo turinį, mokytojas yra savotiškai išlaisvinamas. Jis gali ir labiau interpretuoti, turi galimybę ir integruoti. Kitaip tariant, netgi labiau pasitikima mokytoju“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
„Siekiama atsisakyti tokio senovinio žinių tikrinimo ir daugiau diegti įvairias, plačias kompetencijas mokiniams“, – kalbėjo biologijos mokytojas Paulius Sungaila.
„Galbūt daugiau tyrinėjant, atrandant, ne tik konkrečių faktų kalimas, bet kad tuos faktus jie patys atrastų, kad jie naujos temos teoriją įsisavintų per tyrinėjimą, per diskusiją“, – komentavo matematikos mokytoja Aistė Ignatavičienė.
Tarpinis patikrinimas
Keisis ir brandos egzaminų laikymo tvarka.
„11 klasėje bus laikoma pirma egzamino dalis, kuri vadinsis patikrinamoji darbo. Būsimi vienuoliktokai, tai yra dabartiniai dešimtokai, laikys pirmąjį patikrinamąjį darbą, kuris iš esmės yra apie pusė egzamino, nes sudaro 40 proc. galutinio balo“, – pasakojo P. Sungaila.
Ar mokytojai spės pasiruošti darbui pagal atnaujintas programas?
„Jie ruošiasi, ruošiasi intensyviai, mokytojams vyksta daugybė mokymų. Šiuo metu mokosi per 5100 mokytojų“, – teigė R. Krasauskienė.
Visgi patys mokytojai turi nemažai nuogąstavimų dėl naujųjų programų.
„Yra daug nerimo mokytojams, jie dalykinėse asociacijose kalbasi. Ir mums nėra žinoma, pavyzdžiui, iš kokios programos dalies bus tarpinis patikrinimas trečių gimnazijos klasių mokiniams“, – kalbėjo Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.
P. Sungailos teigimu, didžioji dalis Lietuvos mokytojų nėra pasiruošę mokyti pagal naująsias programas.
„Ugdymo programos buvo paskelbtos labai greitai, tarytum skubos tvarka ir nebuvo visiškai pasiruošta tų programų diegimui. Šiandieną mes vis dar gyvenam pažadais, kad netrukus, netrukus mokytojai gaus kvalifikacijos kėlimo mokymus, netrukus gaus naujus vadovėlius“, – vardijo jis.
