Į NATO susiruošę suomiai nerimauja dėl Baltijos šalių: karo atveju tai labai pavojinga

„Tas yra privaloma daryti, tiek Lietuvai, tiek kitoms Baltijos šalims, Suomijai. Kadangi Rusijos kariuomenės logistika organizuota geležinkeliais. Tai yra pagrindas: pirmiausia atvežama, transportuojama geležinkeliais, o jau po to – kitomis transporto priemonėmis“, – LNK sakė kariuomenės atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.

Baltijos šalyse geležinkelio vėžių plotis siekia 152 centimetrus, o beveik visoje Europoje bėgiai yra 143 centimetrų pločio.

„Man atrodo, kad jeigu mes neplanuojame užpulti Rusijos, tai mums vienodas geležinkelis su Rusija ir Baltarusija nėra reikalingas. Vis dėlto, šios mintys, kurios buvo išsakytos Suomijoje, matyt, kad nieko naujo nėra. Mes apie tai kalbame ilgą laiką“, – svarstė atsargos karininkas Aurimas Navys.

Atsargos karininkai sako, kad keisti bėgius europietiškais reikia ne vien dėl karinio, bet ir dėl ekonominio saugumo.

„Jeigu mes galvojame visiškai integruotis su ES, turbūt turėtume ieškoti visų įmanomų kelių, būdų. Ieškoti partnerių, kurie galėtų tai padaryti. Na, tikrai, bandyti. Jeigu mes nepradėsime, negalvosime, tai to ir nebus“, – pabrėžė A. Navys.

Atsargos pulkininkas G. Bagdonas savo ruožtu tikino, jog dabar Lietuva turi laiko, kurį dovanoja Ukraina.

„Gal 5, gal 10 metų. Mes nežinome. Per tuos 5 ar 10 metų mes turime pasiruošti – Rusija bus dar labiau agresyvesnė, rusiškas fašizmas ten tik stiprės šio karo kontekste“, – kalbėjo jis.

Lietuvos geležinkeliai

© Lietuvos geležinkeliai

Politikai LNK atkreipė dėmesį, kad keisti bėgius iš rusiškų į europietiškus nėra nauja, bet tą padaryti nelengva.

„Be abejo, jeigu turėčiau milijardus kišenėje, tai vienas iš prioritetų būtų tos vėžės keitimas, faktas. Tai yra ir infrastruktūrinė priklausomybė iš principo“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Susisiekimo ministerija tikina, kad po truputį rusiška vežė į europietišką Lietuvoje jau keičiama. Laikui bėgant esą bus pakeisti absoliučiai visi geležinkelio bėgiai. Tačiau tai kainuos ir užtruks.

„Projektai tikrai brangūs. Tokie geležinkelio infrastruktūros projektai kaip „Rail Baltica“ kainuoja ne mažiau nei 3 milijardai eurų. Į Klaipėdą vėžė kainuos irgi ne mažiau. Mes kalbame apie dešimtis milijardų eurų.

Taip, tai brangu, imlu laikui. Prioritetų klausimas – kaip greitai mes galime tai suprojektuoti ir padaryti“, – LNK sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.

O krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ramus – esą karo atveju geležinkeliais rusams Baltijos šalyse nepagelbės.

„Lietuva tai nėra Ukraina. Baltijos šalyse, Lietuvoje atstumai tokie, kad bet kokie logistiniai kanalai pažeidžiami turimomis priemonėmis – besiginantiems, puolantiems labai panašios artimos galimybės“, – LNK kalbėjo ministras A. Anušauskas.

Vienas Estijos specialistas apskaičiavo, kad norint pakeisti geležinkelį į europietišką, jo šaliai tai kainuotų tiek, kad būtų galima nupirkti mažiausiai 60 moderniausių amerikietiškų naikintuvų „F–35“.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: