aA
Trečiadienį premjero Sauliaus Skvernelio į laisvas švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas pasiūlytas Mykolo Romerio universiteto (MRU) rektorius Algirdas Monkevičius teigia pasiryžęs priimti iššūkį, nesibaiminant nei dėl reputacijos, nei dėl to, kad laiko iki Vyriausybės kadencijos pabaigos likę nelabai daug.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Rektorius pabrėžia, kad atsukti nugaros švietimo bendruomenei ir premjero Sauliaus Skvernelio kvietimui jis nesiryžta, nes, jo įsitikinimu, švietimas yra visos valstybės raidos pamatas.

Į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovo postą siūlomas A. Monkevičius neskuba vertinti tai, ką buvusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė darė ne taip. Tačiau, akcentuoja MRU rektorius, įgyvendinant aukštojo mokslo bei mokytojų etatinio darbo apmokėjimo reformas buvo per daug skubama ir veikiama centralizuotai.

A. Monkevičius Eltai teigė, kad ir anksčiau yra sulaukęs siūlymų užimti laisvą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos postą iš Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos. Tačiau, pabrėžė jis, labai rimtai šių pasiūlymų nesvarstęs. Vis dėlto pastarąjį penktadienį premjerui S. Skverneliui pavyko A. Monkevičių įtikinti.

„Premjeras pasikvietė, ir mes ilgai su juo aptarinėjome bei diskutavome apie švietimo sistemoje susiklosčiusias aplinkybes. Aš jam išsakiau savo požiūrį ir tai, kaip matau visą šią sudėtingą situaciją“, - kalbėjo A. Monkevičius.

MRU rektoriaus teigimu, vykusiame susitikime S. Skvernelis jį motyvavo tuo, kad privalu kuo greičiau atlikti švietimo bendruomenei itin svarbius darbus.

A. Monkevičius pabrėžė, kad netikėtą pasiūlymą tapti švietimo, mokslo ir sporto ministru jis sutiko kaip iššūkį, dėl kurio priėmimo teko daug svarstyti, nes, pasak jo, su MRU bendruomene turi labai aiškius tikslus, kuriuos yra užsibrėžęs įgyvendinti.

„Aš ir premjerui pasakiau, kad man asmeniškai gyvenime nebereikia nei nuotykių, nei kažkokių dar didesnių iššūkių, bet, matant visas susiklosčiusias aplinkybes, atsukti nugarą nėra taip paprasta. Aš nesu abejingas švietimo politikai, todėl nelabai gerai jausčiausi, jeigu taip imčiau ir pasirinkčiau sau patogesnį kelią“, - kalbėjo A. Monkevičius.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad tapęs ministerijos vadovu, kuri pastaruoju metu susiduria su bene didžiausiomis įtampomis, rizikuos prarasti reputaciją, A. Monkevičius pabrėžė, kad reputacija pati savaime negali būti svarbi.

„Nors labai vertinu žmonių nuomonę, reputacija pati savaime man nėra tiek svarbi. Aš galvoju, kad būtina laikytis principo, jog politikoje visa prasmė yra nukreipta į žmogų, o ne dirbtinį reputacijos kūrimą“, - sakė jis.

A. Monkevičius nebuvo linkęs vertinti opozicijos ir švietimo bendruomenės itin kritikuotos buvusios ministrės Jurgitos Petrauskienės darbo.

„Kiekvienas ministras daro taip, kaip jam atrodo. Ir aš pats ministrės vietoje būčiau kitaip daręs“, - teigė jis.

MRU rektorius pabrėžė, kad tiek įgyvendinant aukštojo mokslo, tiek etatinio mokytojų darbo apmokėjimo reformą buvo pernelyg skubama ir susikoncentruota į centralizaciją.

„Šiuolaikiniame viešajame valdyme reikia remtis įtraukimu ir motyvavimu, būtina kuo daugiau investuoti į dialogą, stengtis, kad viršus ir apačia egzistuotų tik formaliąja prasme“, - sakė A. Monkevičius.

Būtent įsiklausymas ir dialogas, tvirtino A. Monkevičius, turi būti pagrindas toliau sprendžiant ir klausimus, kuriuos iškėlė streikuojantys mokytojai. Pasak jo, streikus sukėlusią etatinio darbo apmokėjimo reformą buvo pernelyg skubama įgyvendinti.

„Ne viskas iki galo šiame modelyje buvo apgalvota, todėl reikia jį šiek tiek patobulinti“, - kalbėjo MRU rektorius.

Panašių pastabų A. Monkevičius turėjo ir aukštojo mokslo reformai.

Nors aukštojo mokslo reformos tikslai, tvirtino A. Monkevičius, yra geri, priemonės, kurių buvo imtasi, nerodo didelio politinio meistriškumo.

„Nors deklaruojama, kad reformos tikslas yra kokybė, bet realiai politikos veiksmai buvo daugiau centralizuoti ir vykdomi per spaudimą. Gaila, bet tenka pripažinti, kad buvo prasilenkta ir su teise. Tad tokie dalykai negali nuvesti į sėkmę“, - kalbėjo A. Monkevičius.

Pasak jo, toks politikos pobūdis lėmė ne tik tai, kad pati reforma stabtelėjo, tačiau ir tai, kad aukštojo mokslo bendruomenėje kilo nežinia ir įtampa.

Apibendrindamas A. Monkevičius pabrėžė, kad būdamas ministru dėtų pastangas, jog valstybės raidai esminėje švietimo srityje būtų kuo mažiau deklaracijų ir kuo daugiau tiek visuomenės, tiek politikų sutelktumo siekiant spręsti problemas.

„Švietimo politika turi būti ne tik deklaruojama sritis. Sėkmė įmanoma tik tada, kai visos reikalingos bendruomenės yra įtraukiamos, o sprendimai nuodugniai apgalvoti“, - kalbėjo A. Monkevičius.

ELTA primena, kad S. Skvernelis į šiuo metu laisvas švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas antradienį pasiūlė MRU rektoriaus A. Monkevičiaus kandidatūrą.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gitanas Nausėda įvardijo du būsimos komandos narius (1)

„Šiandien stipriausias jausmas – dėkingumas žmonėms, tai tyliajai Lietuvai“, – sako...

EP rinkimų rezultatai: kas važiuoja atstovauti Lietuvai, o kas lieka be darbo papildyta 06:30 (588)

Iš karto po vidurnakčio VRK paskelbė pirmuosius Europos Parlamento rinkimų rezultatus. O netrukus...

Nausėda norėtų keisti Seimo rinkimų datą (8)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo rinkimai turėtų būti rengiami ne rudenį,...

Kodėl Šimonytei nepadėjo nei feisbukas, nei garsenybės: ekspertai vardina tokio rezultato priežastis (946)

Ingrida Šimonytė savo prezidentinėje kampanijoje pasirinko autentiškumą prieš populiarumą,...

Gyvai / Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų spaudos konferencijos (14)

Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų dalyvių spaudos konferencijos. Dalyvaus...

Nausėda laimi rinkimus dideliu atotrūkiu: noriu padėkoti visiems konkurentams (2830)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuvos prezidento rinkimus dideliu atotrūkiu laimi Gitanas Nausėda.

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (25)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Bręsta skandalas: Italijos balsavimas parodė, kad Jurijus turėjo patekti į „Eurovizijos“ finalą papildyta Jurijaus komentaru (130)

Nors taip ilgai ir nekantriai laukta „Eurovizija“ baigėsi, kalbos apie Tel Avive vykusį dainų...

Po rinkimų laukia permainos Seime: laukia dar vieni rinkimai, grįžti turėtų ir Bradauskas (44)

Į Europos Parlamentą išrinkus keturis Seimo narius, permainų bus ir Lietuvos parlamente – į jį...

Rimvydas Valatka. Nausėda – pirmasis prezidentas be politinio užnugario (280)

Nausėda pasiėmė tai, kas buvo padėta. Lietuva turi pirmą prezidentą – politikos...