aA
Po ilgų metų į Lietuvą grįžę tremtiniai, politiniai kaliniai ir jų vaikai čia neužsibūna. Šie žmonės privatizuoja valstybės skirtus butus, parduoda ir išvyksta atgal. "Jie visa širdimi yra ten", – tvirtino Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Vytautas Pranciškus Mickus.
Į Lietuvą grįžę tremtiniai čia neužsibūna
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Grąžina moralinę skolą

Šiuo metu iš Rusijos į Klaipėdą norinčių grįžti ir nuolat čia gyventi politinių kalinių ir tremtinių sąraše yra 72 pavardės. Žmonės laukia, kol jiems bus skirtas būstas. Dauguma tebegyvena Rusijoje.
Pernai du asmenys iš šio sąrašo buvo išbraukti: viena moteris to paprašė pati, kita – mirė.
Politiniams kaliniams ir tremtiniams savivaldybė būstą nuomoja. Nuoma skaičiuojama kaip ir kitoms savivaldybės gyvenamosioms patalpoms. Vidutiniškai už kvadratinį metrą mokama 2,5 lito per mėnesį.

Nuomojamus butus politiniai kaliniai ir tremtiniai turi teisę privatizuoti lengvatinėmis sąlygomis. Padaryti tai gali iš karto pasirašę nuomos sutartį. Jiems nėra nustatyto termino, kiek turi pragyventi.
Anksčiau kai kurie uostamiesčio politikai piktinosi, kad šiam tikslui skirti valstybės pinigai švaistomi vėjais. Grįžusieji gautus butus privatizuoja, parduoda, o tada grįžta atgal į Rusiją.
Tačiau Vyriausybė teigia, kad taip šiems žmonėms grąžinama materialinė bei moralinė skola – jie su butu gali daryti, ką nori.

Dažnas nemoka lietuviškai

Prieš ketverius metus buvo surinkta informacija, kiek Klaipėdoje nupirkta butų tremtiniams ir politiniams kaliniams. Per penkiolika metų jų įsigyta 124. Šis būstas kainavo 11,8 mln. litų.
Prieš šešerius metus Klaipėdos savivaldybės Socialinio būsto skyrius išsiaiškino, kad nuo 1997-ųjų iki 2005 metų vidurio parduota 40 proc. tremtinių ir politinių kalinių privatizuotų būstų.
Anot skyriaus vedėjos Danguolės Netikšienės, dažniausiai į Lietuvą grįžę politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų vaikai atgal išvažiuoja, nes susiduria su adaptacijos problemomis. Dažnas nemoka lietuvių kalbos.

Pernai pasitaikė ir tokių atvejų, kai du žmonės Klaipėdoje atsisakė gautų būstų ir grįžo atgal į Rusiją.

"Greičiausiai Lietuvoje adaptuojasi pensinio amžiaus žmonės", – teigė D.Netikšienė.
Svarbiausi – darbas ir būstas

Anot V.P.Mickaus, per pastaruosius dvejus metus į Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungą informacijos kreipėsi tik trys asmenys, kurie teiravosi apie galimybes gauti būstą Lietuvoje.
"Vėliau tie žmonės išvažiuoja ir dingsta", – tvirtino pirmininkas.

Pasak jo, į Lietuvą šiais laikais grįžusiems tremtiniams, politiniams kaliniams ar jų palikuonims rūpi du dalykai – būstas ir darbas. Butu juos aprūpina valstybė, o įsidarbinimui lengvatų nėra.

Jaučiasi vieniši ir pamiršti

Į Lietuvą sugrįžę tremtiniai pasigenda ir valstybės paramos. Prieš porą metų Klaipėdoje apsigyvenusi Gražina Ašoklis neslėpė, jog gyventi čia sunku.

"Svetimas miestas, nei darbo, nei artimųjų, nei draugų. Valstybė galėtų padėti susirasti darbą, o dabar turi ieškoti pats. Kiti grįžusieji turi giminaičių, gali paprašyti pagalbos, o tokie kaip aš, – nieko. Esi ant pliko akmens", – tvirtino moteris.

G.Ašoklis prisiminė, jog prieš dešimt metų buvo fabrikų, netrūko darbo. Buvo laikas, kai gatvėje sutikę žmogų klausdavo, kodėl jis ne darbe.

"Dabar viskas atvirkščiai. Esu ne tinginė, bet dabar gali turėti auksines rankas, darbo vis tiek nėra. Krizė paveikė", – pasakojo klaipėdietė.

Klaipėdoje gyvenanti tremtį patyrusi moteris neslėpė, jog kyla minčių grįžti atgal ar išvažiuoti į užsienį.

"Galėčiau ir į mėnulį skristi, kad tik turėčiau darbą", – pabrėžė moteris.

Kaltina piktnaudžiavimu

V.P.Mickaus teigimu, kai kurie žmonės net neslepia, jog į Lietuvą parvažiavo pasinaudoti galimybe gauti ir privatizuoti butą.

"Kai kurie tokį elgesį vadina piktnaudžiavimu. Tvirtina, jog taip elgtis negražu. Tačiau šie žmonės, kai buvo ištremti, prarado ne tik butą, bet visą savo turtą. Smerkti jų negalima. Tai labiau ne materialinė, o moralinė kompensacija", – pasakojo pirmininkas.
V.P.Mickui prieš kelerius metus teko bendrauti su žmonėmis, kurie privatizavo ir pardavė valstybės skirtą butą. Jie išvyko ir su organizacija nebepalaiko jokių ryšių.

Dažniau atvyksta jauni

Dažniausiai dabar į Lietuvą sugrįžta ištremtų žmonių palikuonys: vaikai, anūkai. V.P.Mickaus teigimu, būtent jaunimas ir išdrįsta atvykti į Lietuvą.

"Jie jau gimę ir augę Rusijoje, kilę ir iš mišrių šeimų. Jie visa širdimi yra ten, kur jų šaknys. Šių žmonių mentalitetas ir mąstymas visai kitoks", – įžvelgė pirmininkas.

Pasak jo, grįžusieji apie Lietuvą atsiliepia gražiai. Dažniausiai tvirtina, kad čia tikra Europa.
V.P.Mickaus teigimu, duomenų, kiek Rusijoje liko trėmimus išgyvenusių lietuvių, nėra. Dauguma jų gyvena Irkutske ar Krasnojarsko krašte.

Prieš trejus metus V.P.Mickus lankėsi tose vietovėse, bandė surasti ištremtus ir ten tebegyvenančius lietuvius.

"Sutikti neteko nė vieno, nors aplankiau nemažai vietovių. Dauguma yra grįžę į Lietuvą arba mirę", – prisiminė sąjungos pirmininkas.

Be teisės gyventi gimtinėje

Pats V.P.Mickus su šeima į Lietuvą grįžo prieš 52 metus. Anot klaipėdiečio, grįžimas buvo savotiškas. Tremtinių čia niekas nelaukė – jie net nebuvo registruojami.

"Niekas mūsų nepriėmė. Daugumos pažymose buvo nurodyta: "Be teisės gyventi Lietuvoje". Tik atkaklumo dėka radome galimybę gyventi ir baigti mokslus gimtinėje", – teigė pirmininkas.
Anot V.P.Mickaus, dabar sąlygos sugrįžti geresnės – užtenka asmeninio apsisprendimo: "Tada apie apsisprendimą negalėjo būti nė kalbos. Formalus paleidimas iš tremčių vietų buvo gautas, bet į Lietuvą grįžti galimybių nebuvo".

Tremtį išgyvenę lietuviai stengiasi artimai bendrauti. Jie dalyvauja 850 narių vienijančios sąjungos veikloje, renginiuose.

"Žmonės jaučia bendrą likimą ir laikosi įsikibę į vienas kitą", – pabrėžė V.P.Mickus.
Laukia jau 10 metų

D.Netikšienė tikisi, kad Klaipėdai šiemet bus skirta lėšų 2–3 butams įsigyti. Už šiuos pinigus galima būtų įsigyti vieną dviejų kambarių ir du vieno kambario butus.

Pasak valdininkės, butai tremtiniams ir politiniams kaliniams skirstomi pagal prašymo padavimo datą. Dabar tenkinami tie, kurie pateikti dar 1999-aisiais.

"Ekonominio pakilimo metais gaudavome milijonus, bet nebuvo pasiūlos. Dabar būstų kainos nukritusios, tačiau finansavimas menkas", – aiškino vedėja.
Klaipėdoje būstą gali gauti asmenys, ne tik kilę iš šio miesto. Politiniai kaliniai ir tremtiniai turi teisę rinktis, kur gyventi, tačiau gali būti įrašyti tik vienos savivaldybės sąrašuose būstui gauti.
Likimas: dalis už Lietuvos laisvę kovojusių ir į Sibirą ištremtų žmonių grįžę į gimtinę pasijuto vieniši ir pamiršti.

„Klaipėda“
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuvos įtakingiausieji 2020: popkultūros sąrašuose garsieji influenceriai įtaka pasigirti negali

Naujienų portalas „Delfi“, kaip ir kasmet, skelbia naujausius šalies pramogų pasaulio...

Daugiabučių gyventojų laukia pokyčiai: nepaklūstantiems išrašys baudas (128)

Kai kurių daugiabučių gyventojų laukia nemaži pokyčiai. Jie turės pamiršti butuose esančius...

Rusijos COVID-19 vakcinai – PSO verdiktas (83)

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijoje šią savaitę...

Istorinis Valančiūno vakaras: surinkęs trigubą dublį išgelbėjo „Grizzlies“ sezoną (70)

Vienas geriausių karjeros rungtynių sužaidęs Jonas Valančiūnas užfiksavo savo pirmąjį...

Gydytojas Morozovas atsakė į visus klausimus apie relfiuksą – sau padėti galite ne tik vaistais (15)

Kas penktas mūsų jaučia tą simptomą bent kartą per savaitę, o vienas iš penkiolikos –...

Adam Tooze

Štai jums ir Naujoji Europa – jei tik pavyks ją išsaugoti (5)

Europai pavyko žengti didžiulį žingsnį – tačiau ji vis dar gali suklupti.

Populiarus pasaulyje testas nustato, koks darbas žmogui tinka labiausiai: išbandykite ir jūs

Į klausimą, kodėl dirba tai, ką dirba, žmonės paprastai atsako, kad jie visuomet domėjosi ta...

Indijoje koronavirusas grąžina vaikų darbą: viskas – dėl nepritekliaus (14)

Koronaviruso pandemija stumia Indijos vaikus iš mokyklų į ūkius bei gamyklas versdama dirbti ir...

Režisierius Saulius Baradinskas – apie muzikinį projektą, 3 metus psichoterapijos ir laimingų santykių su Beata Tiškevič paslaptį (5)

Kino režisierius Saulius Baradinskas jau kurį laiką kuria projektą „Sapiens music“, kuriame...

Rusų opozicionierius: pokyčiai Baltarusijoje – jau netrukus, Lukašenka gali rinktis tik iš dviejų variantų (840)

Po vadinamųjų prezidento rinkimų prasidėjus protestams Baltarusijoje Rusijos opozicijos...

|Maža didelių žinių kaina