Jie su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė saugumo situaciją regione bei padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje.

Nausėda: galima net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir jėgos nesiliaus testuoti

G. Nausėda po susitikimo teigė, jog NATO ir EK vadovų apsilankymą vertina kaip „svarbų solidarumo, paramos ir palaikymo Lietuvai ženklą“.

Šalies vadovas teigė, jog su svečiais buvo aptarta saugumo padėtis Baltijos regione, taip pat situacija Ukrainoje.

„Ir dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo besiklostančią situaciją aplink Ukrainą, kuri mums kelia ypač didelį susirūpinimą. Nerimą kelia į dar vienas procesas – visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karines struktūras, doktrinas. Tai atneša naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui, NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui.

Jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtume kreiptis ir prašyti konsultacijų pagal 4 NATO straipsnį“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Anot prezidento, šis klausimas jau buvo svarstytas Valstybės gynimo taryboje, joje buvo sutarta, kad kreipimasis į NATO pagalbos „būtų priimtas vienu visų tarybos nariu balsu“.

„Taip pat tarybos posėdyje buvo sutarta dėl kriterijų, kuriems esant būtų kreipiamasi pagalbos į NATO. Galimybę aktyvuoti 4 NATO straipsnį neseniai aptarėme su Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentais. Toks veiksmas mūsų įsitikinimu turėtų būti koordinuotas tarp regiono sąjungininkų“, – pabrėžė G. Nausėda.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, prezidentas Gitanas Nausėda.

Prezidentas teigė, jog migracijos krizė Baltarusijos pasienyje, sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu bus išspręsta.

„Ji dar nėra išspręsta. Ir mūsų vertinimu, artimiausiu metu būtų sudėtinga tikėtis jos sprendimo. Ji išlieka tiek sudėtinga, tiek labai sunkiai nuspėjama. Galima net neabejoti, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas ir jam paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis vakarų pasaulio vienybę“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė G. Nausėda.

Lietuva, Lenkija ir Latvija jau nuo vasaros susiduria su migrantų iš Artimųjų Rytų, bandančių patekti į ES iš Baltarusijos, antplūdžiu.

Nerimą regiono šalims taip pat kelia padėtis Ukrainos ir Rusijos pasienyje, kur Maskva yra sutelkusi tūkstančius karių.

EK vadovė: Lukašenka nesugebėjo sužlugdyti ES vienybės

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen spaudos konferencijoje teigė, jog EK „visiškai solidarizuojasi su Lietuva, Lenkija ir Latvija“ šioje situacijoje.

„Jau 4 mėnesius Lietuva susiduria su tyčine, ciniška ir pavojinga hibridine ataka, kurią organizuoja A. Lukašenkos režimas. Jis kelia grėsmę nekaltų civilinių gyvybėms, naudojasi klaidingais pažadais. Lietuva humaniškai ir tvirtai dorojasi su šia krize. ES ir toliau palaiko jus jūsų pastangose“, – sakė EK vadovė.

U. von der Leyen spaudos konferencijoje dar kartą pakartojo, kad Lietuvai sienos priežiūrai skirta pinigų suma bus patrigubinta.

„A. Lukašenka nesugebėjo sužlugdyti ES solidarumo ir vienybės. Mes visi kartu atremsime šią hibridinę ataką, bet norime patarti išmokti pamokas. Negalime nusisukti nuo vidinių problemų – mūsų konkurentai, mūsų priešininkai negali tiesiog imti ir naudos hibridines atakas prieš mus, norėdami paslėpti problemas savo šalyse“, – teigė EK vadovė.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen

NATO vadovas: tai yra mažiausiai ciniškas elgesys

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje NATO generalinis sektorius J. Stoltenbergas teigė, jog jokia sąjungininkė nebus palikta viena.

„A. Lukašenkos režimas išnaudoja pažeidžiamus asmenis, kad keltų spaudimą kaimyninėms valstybėms. Tai yra mažiausiai ciniškas elgesys. Jokia sąjungininkė nebus palikta viena, visos sąjungininkės solidariai palaiko Lietuvą. Ir mes jau suteikėme tam tikrą praktinę paramą ir pagalbą – NATO į Lietuvą pasiuntė ekspertų komandą, kuri dalijasi patirtimi, kaip kovoti su hibridinėmis grėsmėmis“, – teigė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius sakė, jog ši migrantų krizė veikia tiek NATO valstybes, tiek ir ES.

„Lietuva priklauso abiem organizacijoms, todėl svarbu, kad mes šiandien lankomės abu kartu. Tiek NATO ir ES bendrardabiauja įvairiais saugumo klausimais, įskaitant ir kovą su hibridinėmis grėsmėmis. Šiandien aptarėme, kaip galėtume sustiprinti bendras pastangas, įskaitant pasirašant naują deklaraciją – dirbdami kartu mes galima atliepti grėsmes geriau“, – kalbėjo NATO generalinis sekretorius.

Kalbėdamas apie telkiamas Rusijos karines pajėgas prie Ukrainos, J. Stoltenbergas teigė, jog būtina siekti šią situaciją deeskaluoti.

„NATO yra pasiruošusi ginti visas sąjungininkes, todėl ir toliau savo partnerei Ukrainai teiksime praktinę ir politinę paramą. NATO užsienio reikalų ministrai Rygoje susitiks antradienį, jie įvertins situaciją saugumo regione, įvertins situaciją ir Sakartvele, Ukrainoje. Mes nepasiduosime Rusijos gąsdinimams“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

J. Stoltenbergas priminė, jog ir toliau siekia skatinti dialogą.

„Aljansas prieš 18 mėnesių pasiūlė surengti NATO ir Rusijos tarybos susitikimą, tas pasiūlymas vis dar galioja, tam reikia tik Rusijos pritarimo. NATO ir toliau vykdys atgrasymo ir gynybos misiją ir sieks apsaugoti Baltijos šalis, Lenkiją, atremti bet kokią galimą agresiją“, – teigė NATO generalinis sekretorius.

NATO generalinis sektorius J. Stoltenbergas tikino, jog jei Rusija nuspręstų panaudoti jėgą, ji neabejotinai sulauktų pasekmių.

„Mes rodytume savo valią ir pajėgumus, tos pasekmės būtų tokios, kaip ir anksčiau – kai nelegaliai buvo aneksuotas Krymas, NATO sąjungininkai ir ES įvedė griežtas finansines ir ekonomines sankcijas. Mes nuo to laiko įgyvendinome ir kolektyvinės gynybos nuostatas, griežčiausios, kokios buvo nuo Šaltojo karo laikų“, – priminė NATO generalinis sekretorius.

Jis kalbėjo, jog nėra ketinimo dislokuoti naujų raketų Europoje.

„Tačiau neabejotinai turime reaguoti, kai matome, kad Rusija nuolat pažeidinėja ginkluotės susitarimus, tolimųjų raketų nusiginklavimo susitarimus. (…) Mes taip pat turime užtikrinti, kad mūsų gynyba ir atgrasymo sistema būtų patikima, mes toliau glaudžiai dirbame šiuo klausimu, didiname mūsų pajėgų parengtį. Priešraketinės gynybos sistemą esame dislokavę, stipriname ir savo įprastinius pajėgumus, toliau siekiame kontroliuoti ginklavimosi procesą“, – sakė J. Stoltenbergas.

Šimonytė: akivaizdu, kad pasiduoti šantažui negalima

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo, jog hibridinės atakos tikslas – ES nares atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui.

„Visi atsimename, kad tai, kas prasidėjo prie Lietuvos sienų šią vasarą ir ką pačioje pradžioje dar buvo galima vertinti šiek tiek nuosaikiau, ilgainiui išvirto į tai, ką šiandien visi sutartinai vadiname hibridine ataka. Tos atakos tikslas yra labai aiškus – priversti ES valstybes nares ir ES atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui. Akivaizdu, kad to padaryti negalima“, – teigė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.

G. Nausėda teigė, jog apie naujas sankcijos paketas Baltarusijai yra ruošiamas, jis gali būti ir nepaskutinis.

„Sankcijų paketas tebėra rengiamas, tai bus dar vienas papildomas sankcijų paketas, niekas negali atmesti galimybes, kad jų bus ir daugiau“, – sakė G. Nausėda.

Anot šalies vadovo, EK komisijos pirmininkė jau apdarė labai daug, kad išorinės sienos finansavimo klausimas taptų rezonansinis.

„Tikrai rodoma lyderystė ir sprendimų paieškos galimybės“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Vyriausybė rinkosi į Valstybės gynimo tarybos posėdį Prezidentūroje

U. von der Leyen ir J. Stoltenbergas Lietuvoje viešės vieną dieną.

Šiemet į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Dėl to paskelbta ekstremali situacija.

Ties Baltarusijos siena su Lenkija susitelkus gausiam skaičiui migrantų, Seimas Lietuvos pasienyje mėnesiui įvedė ir nepaprastąją padėtį.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (141)