aA
Nuosekli Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikė, viena iš Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos pirmininkių Rebecca Harms teigia, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė atliko labai svarbų vaidmenį padėdama Europai susigaudyti Ukrainos krizėje. Tačiau priduria, kad pati Rusijos „teroristine valstybe“ nevadina.
© Scanpix

Viena pirmųjų į Kremliaus „juodąjį sąrašą“ patekusi ir į Rusiją neįleista vokietė interviu DELFI sakė, kad žaliosios partijos gali pasiūlyti kur kas daugiau nei kalbas apie aplinkosaugos svarbą, o kaip vieną iš pasipriešinimo Rusijai priemonių įvardino atsinaujinančius energijos išteklius.

Pirmadienį Vilniuje viešinti R. Harms sakė, kad žaliesiems dabar labai svarbu sustiprinti visas aplinkos apsaugą bei tvarumą remiančias jėgas Rytų Europoje, o po praeitų EP rinkimų tam susidarė labai palanki padėtis, nes šiuo metu Žaliųjų frakcija turi daug naujų narių būtent iš šio regiono.

Rebecca Harms
Rebecca Harms
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

– Ar žaliųjų politinės partijos gali pasiūlyti ką nors daugiau nei kalbas apie aplinkosaugos problemas?

– Vadinamės žaliaisiais, nes daug daugiau dėmesio skiriame aplinkosaugos klausimams: klimato kaitai, branduolinei energetikai, tvariai žemdirbystei, genetiškai modifikuotam maistui. Tačiau viso to tikslas slypi giliau nei tik aplinkosauga. Mūsų strategija remiasi žmonių poreikiais. Norime, kad kalbėdami apie šiuolaikinės visuomenės poreikius, nepamirštume ir kitos kartos. Tai susiję ir su teisingumu tarp kartų. Juk valstybė negali būti sėkminga, jei negalvoja apie savo kitos kartos poreikius.

– Ką galvojate apie neseniai Didžiojo septyneto (G-7) paskelbtą pažadą iki 2100 metų atsisakyti iškastinio kuro ir kaip jis atrodo artėjančios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Paryžiuje kontekste?

– Šis pažadas labai dera tiek su Paryžiumi, tiek su mūsų su Rusija susijusiais tikslais. Visų pirma, manau, kad labai gerai, jog G-7 lyderiai nutarė klimato apsaugą įtraukti į savo darbotvarkę. Jų deklaracija suteikė vilties, kad pasaulio lyderiai yra pakankamai protingi ir neatsisakys geros klimato strategijos. Dabar galima tikėtis ambicingų rezultatų Paryžiuje.

Kita vertus, turime tartis ir dėl ateities technologijų, kurios galėtų patenkinti mūsų energetinius poreikius ir leistų kurti inovacijas bei naujas darbo vietas. Kalbant apie sankcijas V. Putino Rusijai, taip, jos būtinos, bet realų pokytį galima pasiekti ir plėtojant atsinaujinančių išteklių energetiką, jos efektyvumą ir taip didinant savo energetinę nepriklausomybę.

Rebecca Harms
Rebecca Harms
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

– Kaip vertinate jūsų kolegos Gabrieliaus Landsbergio rezoliuciją, griežtai kritikuojančią Rusiją?

– Gerai pažįstu Gabrielių, esu pažįstama ir su jo seneliu, todėl išties simboliška, kad Landsbergis buvo pranešėju kalbant apie santykius su Rusija. G. Landsbergis savo darbą atliko labai gerai ir paruošė aiškiai situaciją apibūdinantį tekstą, nors ir turėjo padaryti kelis kompromisus.

Tačiau galiausiai absoliuti dauguma parlamentarų palaikė jo ataskaitą, o tai rodo, kad EP suprato, jog esame naujame santykių su Rusija periode ir turime būti labai atsargūs. Negalima nutraukti diplomatinių ryšių, bet turime būti pasiruošę ir tam, kad V. Putinas nepasikeis. Todėl kitame Europos Vadovų Tarybos susitikime būtina susitarti dėl tiesioginės sąsajos tarp sankcijų Rusijai pratęsimo ir Minsko susitarimų vykdymo.

– Kas dar turėtų būti Europos „rusiškoje“ darbotvarkėje?

– Matėme, kad Rusijos žiniasklaida buvo labai gerai pasiruošusi tiek Krymo aneksijai, tiek tolesniems įvykiams Ukrainoje. Rusijos žiniasklaida sėkmingai veikia pačioje Europos Sąjungoje ir kuria abejones dėl mūsų pasirinkto Ukrainos problemų sprendimo kelio. Pastebime, kad vis daugiau mūsų piliečių akylai seka „Russia Today“, todėl reikia spręsti šią problemą. Mums reikia tokios komunikacijos strategijos, kuri su Rusijos propaganda kovotų aukštos kokybės žurnalistika.

– Ką vokiečiai galvoja apie galimą Baltijos šalių užpuolimą?

– Dauguma žmonių netiki, kad Rusija galėtų užpulti kurią nors NATO valstybę. Manau, kad Kremlius tiesiog demonstruoja savo jėgą, bet nėra pasiruošęs eiti toliau nei Ukraina, Gruzija ar kiti užšaldyti konfliktai. Didžiausia Vokietijos (ir visos ES) problema, kad ji vis dar nesupranta kokia išties yra situacija Rytų Europoje.

Pati NATO sprendimus padidinti pajėgų skaičių Baltijos regione vertinu palankiai, bet generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo kalbos man kartais atrodo kiek keistokos, nes jis pradeda kalbėti apie dalykus, kurių NATO iš tiesų nedaro.

– Kaip vertinate Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymus Rusijos atžvilgiu?

– Kremliaus strategija yra paremta teroru, nes kai kurios jo samdinių grupuotės yra sudarytos iš žinomų teroristų, kuriuos jau matėme Čečėnijoje, Balkanuose. Todėl tiesos, sakant, kad Rusija yra teroristinė valstybė, yra. Pati galbūt taip nepasakyčiau, bet vertinu tai, kokį vaidmenį D. Grybauskaitė atliko Europoje. Kalbėdama itin aiškiai ir griežtai, ji pritraukia reikiamą dėmesį į situaciją Baltijos ir kitose šalyse, kurios ribojasi su Rusija.

– Dar viena šio meto aktualija – migrantų krizė. Kaip manote, ar Europa išlaikys šį solidarumo testą?

– Tikrai neišspręsime visų Artimųjų Rytų ar Afrikos problemų Europoje, bet turime jų išspręsti daugiau. Turime priimti daugiau pabėgėlių, kurie liktų gyventi Europoje, nes turime demografinių problemų, todėl netgi būtina palaikyti tam tikrą imigracijos srautą. Kalbant apie Europos Komisijos paskirtas kvotas šalims narėms, svarbu, kad jos būtų teisingos. Tačiau, be jokios abejonės, visos ES šalys turi prisidėti sprendžiant šią problemą.

– Ką patartumėte tokioms šalims, kaip Lietuva, kurios beveik neturi patirties priimant pabėgėlius?

– Negalvokite, kad užteks tuos žmones priimti į savo šalį, duoti jiems kur gyventi, pavalgydinti ir viskas. Nuo pat pradžių reikia galvoti apie integraciją. Reikia juos mokyti vietinės kalbos, sužinoti, kokių įgūdžių jie turi, ar gali prisidėti prie valstybės gerovės, kaip iš jų pačių galima gauti naudos. Jaunus žmones reikia apmokyti, suteikti jiems išsilavinimą, kuris yra lengviausias kelias į integraciją.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (212)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Gyvai / Eurolygos mūšis Kaune: „Žalgiris“ – Barcelona“ (42)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje grumiasi dvi šlovingą istoriją turinčios Eurolygos...

Hitlerio fotografas: gautas nurodymas jį kaip reikiant suerzino

Iš pirmo žvilgsnio tai fotografija, vaizduojanti didelę laimę: besišypsantis vyras apsikabinęs...

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (43)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Vilniuje moters vairuojamas „VW Passat“ lėkė kaip tankas: sutraiškė atitvarus ir nuvertė stulpą (1)

Penktadienio vakarą, apie 19.50 val., Vilniuje, Geležinio Vilko g., prie Vingio parko, moters...

Petrauskienė: mokytojai sako, kad atlyginimai – ne pagrindinė streiko priežastis (210)

Net ir įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą maždaug penktadalio mokytojų atlyginimai mažėjo,...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (30)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...

Vilniuje susidūrė 3 automobiliai, nukentėjusioji skubiai išgabenta į ligoninę (1)

Vilniaus policija informavo, kad Žirmūnų ir Šilo gatvių sankryžoje susidūrė 3 automobiliai....

Alfas Ivanauskas: nevaidinkite, kad jūsų vaikai nevalgo bulvyčių ir nežino picos skonio (8)

Statistika gąsdina – nutukusių vaikų skaičius auga kartu su didėjančiu gyventojų širdies ir...

Keistoji Lietuvos darbo statistika: augant darbo vietoms, daugėja ir bedarbių (35)

Nedarbo lygis lapkričio pradžioje Lietuvoje siekė 7,9 proc. Per spalio mėnesį jis sumažėjo 0,4...