Sostinėje kapaviečių tvarka rūpinasi "Rasų valda" ir "Paplaujos paminklų dirbtuvės", prieš trejus metus laimėjusios Vilniaus savivaldybės skelbtą kapinių administravimo ir priežiūros darbų konkursą. Minėtų bendrovių atstovų tvirtinimu, šiukšlės iš sostinės kapinaičių išvežamos 1-2 kartus per savaitę, prieš Visų šventųjų dieną ar Kalėdas - ir dažniau.
Bernardinų kapinėse, kurios kur kas mažesnėse už Rokantiškes, labai tvarkinga, tačiau šlaitas, esantis už kapinių ribų, nusėtas žvakių liekanomis, plastikinėmis gėlėmis, įvairia tara, netgi paminklų liekanomis, nors konteineriai, esantys šalia kapinaičių, tądien buvo pustuščiai.
Pasak bendrovės "Laidojimo rūmai" direktoriaus Vitalijaus Gasperovičiaus, dėl netvarkos kapuose bei už jų ribų pirmiausia kalti patys žmonės. "Kultūros stoka žmonėms leidžia nuolat šiukšlinti ne tik aplink save", - teigė V.Gasperovičius. Anot bendrovės direktoriaus, labai dažnai prie kapinių šiukšlių priverčia ir greta gyvenantys sodininkai.
Ritualinių paslaugų bendrovės "Nutrūkusi styga" komercijos direktorius Žilvinas Tumosa metė akmenį ne tik į gyventojų daržą. "Jei kapinių priežiūra užsiimančios bendrovės laiku nepašalina šiukšlių iš konteinerių, žmonės jas meta greta konteinerių arba kur papuola. Bendrovėms reikėtų labai atidžiai peržiūrėti šiukšlių išvežimo grafiką", - teigė Ž.Tumosa.
"15min" pasidomėjus, kaip lietuviai rūpinasi artimųjų kapais, kompanijų vadovai apgailestavo, kad tautiečiai įprato tvarkyti kapus ir prisiminti savo artimuosius tik per metines šventes, todėl kapinėse tvarka pastebima tik Visų šventųjų dieną arba per kitas didžiąsias šventes, tokias kaip Kalėdos. Ž.Tumosa teigė, jog po artimojo mirties kapas paprastai aktyviai lankomas ir tvarkomas pirmuosius kelerius metus.
"Iki šiol lietuviai neturėjo nusistovėjusios kapų priežiūros tvarkos, todėl mėgdžiojome slavų kultūros tradicijas: didelės geležinės tvoros juosiančios kapavietę, milžiniški paminklai", - sakė Ž.Tumosa. Jo teigimu, pastaruoju metu vis didesnę įtaką daro vokiškos ar olandiškos tendencijos: kuklūs paminklai, dirbtinės vejos. Pasak bendrovės "Nutrūkusi styga" komercijos direktoriaus, vis dažniau svetur gyvenantys ar laiko neturintys lietuviai artimųjų kapų priežiūrą patiki privačioms bendrovėms.
"Lietuvaičiai, atvykę aplankyti mirusių artimųjų, nori matyti jau sutvarkytą artimojo amžino poilsio vietą", - teigė Ž.Tumosa. Tokios paslaugos kaina svyruoja nuo 50 iki 500 litų, priklausomai nuo atliekamų darbų.
Pasak bendrovės "Laidojimo rūmai" direktoriaus V.Gasperovičiaus, yra įmonių, kurios teikia kapinių priežiūros paslaugų kompleksą.
"Tokios paslaugos vidutiniškai kainuoja apie 100 litų per mėnesį. Tuo tarpu šalia kapinių gyvenanti "bobutė" už kapo priežiūrą prašo vos 20 litų per mėnesį. Įmonės turi mokėti mokesčius, todėl ir jų kaina už paslaugas yra didesnė, o klientui svarbu, kad viskas kainuotų kuo pigiau", - teigė V.Gasperovičius.