aA
Penktadienį Pilies uoste Klaipėdoje išsirikiavo apie dešimt senovinių laivų. Jūros šventės dalyviai galėjo susipažinti ne tik su ąžuoliniais kurėnais, bet ir laivų protėviu laikomu luotu.
Į Jūros šventę suplaukė senoviniai laivai: nuo luoto iki kurėno
© DELFI / Tomas Vinickas

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė džiaugėsi, kad pavyko surinkti vienoje vietoje tokį kiekį senovinių laivų: „Tai yra istorinių laivų replikos, kurios pastatytos laikantis senųjų technologijų ir tradicijų. Pirmą kartą susirinko beveik visi kurėnai, kurie yra Lietuvoje, venterinės valtys. Turime svečių iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos“. Taip pat uoste galima išvysti norvegišką valtį, luotą, tradicinę lenkų valtelę „žakufką“, Rostoko žvejų valtį.

Pilies uoste iš viso prisišvartavo keturi kurėnai ir trys venterinės valtys.

„Kurėnai Kuršių mariose plaukiojo jau prieš 400 metų. Kiekvienas kurėnas turėjo savo vėtrungę, kurioje buvo paslėptas pasakojimas apie to žvejo šeimą, gyvenimą, pomėgius. Toks susibūrimas ir laivų paradas bus savotiška duoklė mūsų praeičiai ir tiems žmonėms, kurie puoselėja mūsų praeitį. Visi laivai, išskyrus tuos, kurie atstatyti muziejų iniciatyva, yra privačių žmonių darbas“, - kalbėjo Jūrų muziejaus direktorė.

Kurėnas – tai plokščiadugnė Kuršių marių valtis. Nors daugelis randa jos panašumų su olandų valtimis, visgi ji turi išskirtinių savo bruožų. Pavyzdžiui, burpylis – įnagis, skirtas pilti vandenį ant burių, kad valtis plauktų greičiau.

Kurėnai – ir į bažnyčią nuplaukti

Ketvirtus metus kurėnui „Kuršiui“ vadovaujantis kapitonas Aurelijus Armonavičius pasakojo, kad šis iš Nidos atplaukęs laivas pastatytas prieš 19 metų. „Tais laikais jau buvo sunku surinkti informaciją apie tokius laivus, meistrų nebebuvo likę. Tai ąžuolinis laivas. Tik grindys – pušinės“, - pasakojo vyras.

Pasak kapitono, daugiausia kurėnų Kuršių mariose plaukiojo XIX a. viduryje, kai bures skleidė apie 400 tokių valčių. „Dabar turime penkis plaukiojančius kurėnus ir tris venterines valtis“, - sakė pašnekovas.

A. Armonavičius pasakojo, kad kurėnai buvo naudojami ne tik žvejybai, bet ir kaip susisiekimo priemonė. „Kaimynas pas kaimyną, kas pas giminaičius, mažas miestelis be bažnyčios – į bažnyčią. Plaukdavo ir į turgų. Be to, Kuršių nerijoje nebuvo pakankamai šieno, todėl ir jį parsiplukdydavo“, - istorijos detales atskleidė kapitonas.

Luotas – laivų protėvis

Luotu kanalu plaukęs Žemaitijos nacionalinio parko atstovas Antanas Vaškys didžiavosi, kad galėjo pajusti, kaip prieš daugybę metų plaukiojo žvejai. „Tai XIX a. luoto, ištraukto iš Platelių ežero kopija. Ji padaryta nenaudojant šiuolaikinių priemonių ir įrankių. Yra iš žemaitiško ąžuolo. Padarėme per mėnesį“, - pasakojo vyras.

Pašnekovas teigė, kad prie luoto valdymo reikia priprasti – jis sunkus, ne taip lengvai grimzta, sveria apie 300 kg, tačiau gali sutalpinti iki šešių žmonių.

Tokiu luotu vandenis skrosdavo senovės žvejai. „Gal ir pasiplaukioti, bet kai buvo gaminami tokie luotai, tai pramoginio pasiplaukiojimo tikriausiai dar nebuvo“, - šypsojosi luoto autorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Dieną po rinkimų – papildomi pinigai premjero „keliuku“ pramintiems darbams (137)

Pirmadienį, po antro Seimo rinkimų turo, galutinai paaiškėjo, kad dabartiniai valdantieji gali...

Avulis: didžiausias uždavinys yra ne uždirbti pelną, bet išgyventi (45)

Akivaizdu, kad situacija dėl koronaviruso blogėja, todėl verslininkai jau ruošiasi galimiems...

Kalėdoms ruoštis pradėjo jau spalio pradžioje: žmonės suskubo pirkti kalėdinių eglių

Prekyba kalėdinėmis eglutėmis prasidėjo anksčiau nei įprastai. Pirmųjų užsakymų eglutėmis...

Vienintelė Europos šalis, kur koronavirusas neturi galimybių prasmukti

Grenlandijos sveikatos sektoriaus vadovai įsitikinę, kad užkirto kelią COVID-19 plitimui nuo...

Graikiją ir Turkiją supurtė galingas žemės drebėjimas: užtvindytos gatvės, sugriauti pastatai pranešama apie aukas (32)

Graikijoje penktadienį įvykęs stiprus 6,7 balo žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Egėjo...

Gedimino prospekte stato pirmą tokį įrenginį Lietuvoje: jei pasiteisins, gali atsirasti ir kitur (73)

Vilniaus Gedimino pr. 28 įsikūrusi „ Lietuvos kooperatyvų sąjunga “ iki šių metų pabaigos...

Koronavirusu užsikrėtusi Nijolė Pareigytė-Rukaitienė savijautos net nelygina su gripu (75)

Grupės „69 danguje“ narė Nijolė Pareigytė -Rukaitienė sulaukė teigiamo „Covid-19“ testo...

Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja nauji alkoholio prekybos draudimai (223)

Nuo lapkričio 1 dienos Lietuvoje draudžiama prekiauti į jogurto indelio-puodelio tipo pakuotę...

Panevėžyje statomas fabrikas, sukurs 1,3 tūkst. darbo vietų (56)

Automobilinių kabelių pynių gamybos „ AQ Wiring Systems “ Panevėžio laisvojoje ekonominėje...

Oficialu: Vilniaus „Ryto“ klubą paliko Jacksonas (17)

Vilniaus „Ryto“ komandą netikėtai paliko įžaidėjas Demetriusas Jacksonas . Krepšininkas...

|Maža didelių žinių kaina