Į JAV bėgęs ir už SSRS išdavimą kalėjęs S.Kudirka: visas Lietuvos gyvenimas persunktas bolševikine dvasia

1971 m. prie JAV krantų iš sovietų laivo „Tarybų Lietuva“ stryktelėjęs į amerikietiškąjį „Vigilant“, lietuvis Simas Kudirka amerikiečių pagalbos nesulaukė, tačiau tapo kovos dėl Lietuvos laisvės simboliu. Šiandien 82-jų sulaukęs S. Kudirka džiaugiasi, kad Lietuva laisva, tačiau kiekviename žingsnyje mato „bolševizmo dvasią“ ir apgailestauja, kad neišmokome gyventi be Rusijos pančių.

Šią savaitę Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta istorinė dokumentinė knyga „Gėdos diena“. Ji pasakoja apie jūreivio S. Kudirkos mėginimą pabėgti iš sovietų laivo į Amerikos pakrantės sargybos katerį netoli Keip Kodo pačiame Šaltojo karo įkarštyje. 

1970 m. lapkričio 23 d. S. Kudirka per oficialų plaukiojančiosios bazės „Tarybų Lietuva“, kurioje dirbo radijo operatoriumi, ir JAV pakrantės apsaugos laivo „Vigilant“ susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse slaptai susitarė su šio laivo įgulos nariu dėl politinio prieglobsčio suteikimo. Peršokęs į amerikiečių laivą, S. Kudirka pasislėpė jo vidinėse patalpose. Laivo „Tarybų Lietuva“ vadovybei pareikalavus grįžti, jis kategoriškai atsisakė tai daryti. JAV laivo vadovybei sutikus išduoti S. Kudirką, jis, nors ir priešinosi, buvo prievarta grąžintas į „Tarybų Lietuvą“. 

Už Sovietų Sąjungos išdavimą lietuvis nuteistas 10 metų kalėjimo. Netrukus S. Kudirkos istorija iškilo į viešumą JAV žiniasklaidoje ir sukėlė didžiulį skandalą. Apie tai rašė įtakingiausi laikraščiai, šią istoriją nušvietė didžiausi televizijos kanalai. Į skandalą įsitraukė ir lietuviai, įvairiuose Amerikos miestuose rengę protestus dėl S. Kudirkos išlaisvinimo. Netgi tuometinis JAV prezidentas Richardas Nixonas išreiškė apgailestavimą dėl įvykio ir inicijavo įstatymo pataisas ir dėl politinio prieglobsčio suteikimo.

JAV gimusiai S. Kudirkos motinai atgavus Amerikos pilietybę, JAV administracijos pastangomis lietuvis 1974 m. išleistas iš kalėjimo ir su šeima išvyko į JAV. S. Kudirka lageryje praleido trejus metus ir devynis mėnesius.

Dabar „Gėdos diena“ privaloma perskaityti visiems karinio jūrų laivyno kursantams, S. Kudirkos istorija įtraukta į JAV mokyklines programas. Apie S. Kudirką sukurti du filmai. Davido Lowello Richo (JAV) televizijos filmas „The Defection of Simas Kudirka“ gavo dvi „Emmy“ statulėles.

S. Kudirka ilgą laiką buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis – kaltinamas tėvynės išdavimu, drąsiai pasisakė dėl Lietuvos okupacijos, partizaninio pasipriešinimo, trėmimo ir lietuvių asimiliacijos su rusais. 2000 m. S. Kudirka su žmona iš JAV grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Pilviškiuose, Vilkaviškio rajone.

Namie žiūri Irano televiziją

„Ar ne žydai būsite?“, – vos pravėrus namų duris, DELFI žurnalisto ir fotografo klausia S. Kudirka. Iš S. Kudirkos namuose įjungto televizoriaus sklinda informacija anglų kalba. Tačiau kanalas toli gražu ne amerikietiškas ar angliškas – vyras sako žiūrintis Teherano televiziją. „Tuščias dalykas amerikiečių klausytis. O iš Irano eina tiesa. Beveik visas pasaulis prieš juos nusiteikęs – kodėl? Reikia žiūrėti į istoriją“, – į ilgus dėstymus leidžiasi S. Kudirka. 

S. Kudirkos stalas nukrautas lietuviškomis ir užsienietiškomis knygomis bei žurnalais. Čia pūpso knygos „Garsiausios pasaulio bylos“, „Žmogus, įveikęs Staliną“, „Stalino jaunystė“. 

Garsusis bėglys turi savitą požiūrį į istoriją: esą „visas pasaulis susiorganizavo ir kovojo su naciais“, tačiau pamiršo bolševizmą. S. Kudirka stebisi, kad laisvasis pasaulis stovi „didžiojo teroristo“ pusėje. „Yra nacizmas ir bolševizmas. Viena sistema prakeikta, o bolševizmas neprakeiktas iki šiol. Kodėl?“, – klausia S. Kudirka. 

Pašnekovas primena lietuvių tremtis į Sibirą, kolektyvizaciją, partizanų ir stribų kovas, sovietmečiu plitusį alkoholizmą, papirkinėjimą. Pasak jo, sovietmečiu visi žmonės vogė. Ne išimtis ir jis pats – dirbdamas laive, vogė silkę, radijo lempas.

Į JAV nebebėgtų

Su žmona į Lietuvą S. Kudirka grįžo prieš šešerius metus. „Čia pirmuosius žingsnius žengiau, čia pažinau vargą, čia mačiau laimingų dienų prošvaistes, čia kapai, čia mūsų žemė“, – aiškindamas, kodėl grįžo į tėvynę, graudinasi vyras.

S. Kudirka stebisi, kad nors spauda Lietuvoje laisva, bet bibliotekos tuščios. „Suaugę žmonės niekuo nesidomi – užmuštas bet koks entuziazmas, ryžtas eiti pirmyn. Priekyje – tik tunelis be šviesos. Situacija kiekvieną dieną blogėja – šalis prasiskolinusi, laivynas sunaikintas“, – niūriai Lietuvos padėtį piešia S. Kudirka. 

Kiekviename žingsnyje jis mato sovietmečio paliktas žymes. „Visas mūsų gyvenimas sovietmečiu persmelktas. (...) Kiekviena vergija pavergtai tautai atneša jungą, prisitaikymą, suvaržymą, savęs paniekinimą – jautiesi nepilnavertis. Visas lietuviškas gyvenimas yra persunktas bolševikinės dvasios. Tai jaučiama prisitaikėliškume“, – aiškina S. Kudirka. Pasak pašnekovo, pagrindinė problema ta, kad šalyje nebuvo desovietizacijos. 

Jo manymu, Rusija mums tebepatinka, nes nemokame vaikščioti be grandinių – mums gerai, kai ant kojos uždėta girnapusė. „Mes nejaučiame, kaip nusmukome, mes kaip varlė, įmesta į šaltą vandenį ir užkaitinta puode. Sovietinė sistema prikaitina puodą, varlė šyla, jai pasiutusiai karšta, ji kenčia iki tol, kol iššokti nebegali. Taip ir su Lietuva – pripratome išduoti vienas kitą, nejausti skausmo“, – vaizdžiai kalbėjo S. Kudirka.

Jei galėtų laiką atsukti atgal, ar S. Kudirka vėl bandytų bėgti pas amerikiečius? „Pas amerikiečius neičiau. Amerikiečiai geri žmonės, bet jiems nepaprastai didelę įtaką daro žydai“, – paaiškino jis.

S. Kudirkai taip pat nerimą kelia didžiulė lietuvių emigracija. Mat pats regėjo po 1990 m. į JAV emigravusių lietuvių triūsą. „Mes nešiojome smėlį į kalną, o vakare gaudavome kelis dolerius. Lietuviai gyveno namuose be elektros, vandens, gulėdavo ant iš gatvės susivilktų matracų. Tai yra baisu“, – sako garsusis bėglys.