Prie Vilniaus Rotušės grandinėje stovėjusi moteris sakė į Laisvės kelią atvykusi iš Klaipėdos.
„Norime palaikyti ir sudalyvauti istoriniame įvykyje“, - sakė pašnekovė.
Moteris sakė teigiamai vertinanti tai, kad buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentes Sviatlana Cechanovskaja yra saugi Lietuvoje.
„Sunku pasakyti, kaip vertinu. Aš džiaugiuosi, kad ji Lietuvoje, gal tai jai suteikia saugumo, nes Baltarusijoje nežinia, kas būtų nutikę. Teigiamai vertinu, kad ji saugi“, - pasakojo pašnekovė.
Dar vienas vyras į Laisvės kelią Vilniuje atvyko iš Švenčionėlių.
„Atvykome palaikyti broliškos šalies, kaimynų“, - sakė pašnekovas.
Jo supratimu, „baltarusių pradėta kova už laisvę, yra Lietuvoje prieš trisdešimtmetį pradėtos laisvės kovos tęsinys“.
Su mažyliu ant rankų į Laisvės kelią atsistojusi moteris sakė, kad jai yra baisu dėl to, kas vyksta kaimyninėje šalyje.
„Bet mūsų daug, tikimės, kad viskas bus gerai“, - sakė pašnekovė.
Moteris mano, kad baltarusių pasipriešinimas baigsis tada, „ kai vienas ponas atsisakys valdžios“.
„Tikimės, kad kuo greičiau“, - sakė ji.
Norėjo pratęsti giminės tradiciją
Renginyje dalyvavusi jauna moteris sakė, kad Laisvės kelią suprantanti kaip istorinį įvykį.
„Norėjosi pratęsti giminės tradiciją. Tėvai buvo Baltijos kelyje, norėjosi, kad ir vaikai prisiimtų tą atsakomybę pakovoti už tą laisvę“, - sakė ji.
Pašnekovė pasakojo, kad įvykiai Baltarusijoje jai atrodo reikšmingi, nes „kažkada ir mes kovojome lygiai taip pat, ir priešinomės kažkam galingesniam“.
„Jaučiame brolystę“, - sakė moteris.
Jaunas vyras sakė dalyvaująs Laisvės kelyje dėl to, kad palaiko baltarusius.
„Tai yra mūsų kaimynai, kurie turi savo problemų, norime geranoriškai simbolizuoti mūsų palaikymą jiems“, - sakė jis.
Adamkus: teigiamai vertinu Nausėdos pastangas suvaldyti krizę Baltarusijoje, tačiau tai pasiekti sudėtinga
„Manau, kad prezidento pastangos yra tikrai vertinamos ir reikia ieškoti visų galimybių, kad jos būtų įgyvendintos. Tai yra, žinoma, sunku, kadangi viena pusė visiškai nenori net pradėti ir sėstis prie stalo. Man atrodo, kad tai yra vienintelis kelias, kuris gali duoti labai apčiuopiamų rezultatų, ir būtent to, ko mes visi labai siekiame“, – žurnalistams prieš akciją „Laisvės kelias“ teigė V. Adamkus.
„Dieve, padėk, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip prezidentas A. Lukašenka sutiktų su visais mūsų pasiūlymais. Vienintelis kelias yra jungtinis visos Europos sutartas veiksmas prispausti, kad jam nebūtų kur pasitraukti, ir tuo pačiu perleisti valdžią visiems žmonėms priimtinu būdu – laisvais rinkimais, kurie šiuo metu buvo klastoti ir atimta teisė naujam persitvarkymui, naujam gyvenimui“, – pridūrė jis.
Visgi V. Adamkus akcentuoja esąs įsitikinęs, kad A. Lukašenka šioje situacijoje laimėti negali ir valdžioje ilgai neišsilaikys.
„Aš esu tikras, kad jis tikrai laimėti negali, kada didžioji tautos dalis yra prieš, tai bet kokia represija ilgiau negali išlaikyti. Gal išlaikys savaitę kitą, bet tai viskas, kito sprendimo nėra. Priešingu atveju, tai būtų kraujo praliejimas, o kraujo praliejimo visi stengsis išvengti“, – sakė V. Adamkus.
Vytautas Landsbergis: Europos Sąjunga bijo Putino
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis sako, kad demokratiniai procesai Baltarusijoje jau yra prasidėję.
„Dvasia panaši ir teikianti vilčių. Tie krokodilai negali viešpatauti dar 10 metų“, – „Laisvės TV“ sakė V. Landsbergis.
„Demokratinis procesas yra prasidėjęs, tik jis turi katalizuotis į struktūras. Žmonės, kurie nori gyventi savarankiškai, turi išsirinkti savo vadovybę ir vietose, kur yra tik sąjūdžio grupės, turi išrinkti atstovus ir savo parlamentą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, laisvė gali pareikalauti aukų.
„Negalime ateiti ir už juos padaryti. Jie jau sudėję aukų, bet laisvė gali pareikalauti ir daugiau aukų. Be reikalo kai kurie gąsdina, kad, jei kai kurie žus, tai jau bus didelė tragedija. Didelė tragedija būna, kai žūsta dešimtys tūkstančių, o mes matėme labai daug kartų, kai žūdavo žmonės. Mes juos gerbiame, prisimename, bet visai nemanome, kad būtų buvę geriau, nebuvę nei sąjūdžio, nei nepriklausomybės, kad tik nebūtų dešimt žuvusiųjų. Taip nėra. Jei einama į kovą, tai kova kartais reikalauja aukų. Žalgirio mūšyje daug daugiau žuvo“, – sakė V. Landsbergis.
Profesorius teigė pasigendantis tvirtesnės ES pozicijos.
Cichanouskaja: didelis ačiū jums
Svetlana Cichanouskaja sekmadienio vakarą kreipėsi į Vilnius ir Medininkus sujungusius žmones. Už pagalbą ir paramą ji dėkojo lietuviškai, politikė tikėjosi, kad greitai Lietuva ir Baltarusija
„Didelis ačiū jums už jūsų paramą. Kaip niekas kitas jūs galite suprasti baltarusius, nes patys tai patyrėte. Labai tikiuosi, kad greitai mes vėl stovėsime grandinėje, bet ne solidarumo, o draugystės su laisva Baltarusija“, - sakė ji.
Laisvės kelyje prie Rotušės aikštės nuskambėjo Tautiška giesmė
Laisvės kelyje nuskambėjo Tautiška giesmė ir aplodismentai.
Laisvės kelyje stovėjusi jauna moteris mano, kad tai, kas vyksta ir dar įvyks, „pakeis daugelio žmonių mintis“.
„Man atrodo, kad kiekvienam mūsų svarbu pajusti, prisidėti prie istorinio įvykio“, - sakė mergina, kuri sakė, kad pati negalėjusi sudalyvauti istoriniame Baltijos kelyje, ir dabar jaučianti, kad daro svarbų įvykį.
Emocinga Nausėdos kalba
„Laisvė yra teisė nebijoti dėl savo artimųjų sveikatos, kuriuos režimas paėmė įkaitais. Laisvė tai teisė lemti savo šalies ateitį sąžininguose rinkimuose. Laisvę ypatingai brangina tos tautos, kurios buvo ilgai jos netekusios“, – Medininkuose po 50 tūkst. žmonių susikibimo rankomis sakė prezidentas.
„Štai kodėl Lietuva nedvejojo ir nelūkuriavo, pareikšdama savo visokeriopą paramą iš nelaisvės pančių ištrūkti Baltarusijos žmonės“, – sakė jis.
G. Nausėda teigė, kad didžiuojasi savo tautą.
„Didžiuojuosi mūsų tauta. (…) Mes esame neabejingi ir niekada nebūsime abejingi. Būkime Baltarusijai tuo, kuo mums buvo Islandija prieš 30 metų. Ji tapo savotišku laisvės švyturiu, kuris uždegė šviesą ilgo priespaudos tunelio gale“, – sakė šalies vadovas.
„Jie, ir tik jie, pasirinks savo kelią, lyderius ir savo sprendimus. Todėl dar kartą džiaugiuosi šiuo renginiu, jis mums suteikė daug jėgos ir dar daugiau jėgos mūsų broliams baltarusiams“, – kalbėjo jis.
Prezidentas G. Nausėda priminė, kad pasaulio istorija jau įrodė, kad baime grįsti režimai neveikia.
„Prisiminkime dar vieną dalyką – pasaulio istorijoje vėl ir vėl įrodo, kad net ir tvirčiausios ir didžiausia baime pagrįsto tvirtovės egzistuoja trumpiau. (…) Dėl to, kad jos neturi idealų, nėra dėl ko aukotis, nes jos grįstos savi apgaule, apgaule, šantažu, apgaudinėjimu. Ar verta dėl to rizikuoti savo sveikata ir gyvybe?“
„Šiandien tariame – mes su tavimi, laisva Baltarusija“, – sakė G. Nausėdos. Jo kalbą Medininkuose palydėjo plojimai.
Apie 50 tūkst. žmonių susikibo rankomis Lietuvoje, kad išreikštų palaikymą baltarusiams
Sekmadienio vakarą beveik 50 tūkst. žmonių Lietuvoje susikibo rankomis nuo Vilniaus iki Medininkų, kad pareikštų palaikymą už demokratines permainas savo šalyje kovojantiems baltarusiams.
Akcija „Laisvės kelias“ driekėsi 32 kilometrus – nuo Katedros aikštės Vilniuje iki pasienyje su Baltarusija esančių Medininkų memorialo.
Daugelis žmonių buvo apsirengę baltai, rankose laikė Lietuvos ar tautinę Baltarusijos vėliavas, turėjo gėlių – kardelių.
„Manau, kad tai yra žinia ne tik baltarusiams, tai žinia ir rusams, ir ukrainiečiams, nors jie kaip ir laisvi, tai žinia pasauliui, kad jie yra ne vieni, kad jie rūpi ir pasauliui, jie turi rūpėti. Ir kad mes patys galime būti vieningi, susivienyti dėl tikslo ne tik galvojant apie save, bet ir apie kitus“, – BNS sakė „Laisvės kelyje“ kalbinta 48 metų Vilniaus universiteto dėstytoja Sigita Girdzijauskienė.
„Man čia asmeniškai kažkas dvasiško, prieš 31 metus buvau penkiametis ir atsimenu su dideliu malonumu šitą įvykį (Baltijos kelią – BNS). Manau, kad būtų galima tiesiog įprasminti ir parodyti kaimynams, kaip demokratiškai gyvenantys žmonės gali palaikyti savo kaimynus. Manau, kad mūsų pareiga palaikyti kaimynus“, – kalbėjo 34 metų programuotojas Arvydas Macijauskas.
„Jeigu mes nebūtume ėję, tai ir per Sausio tryliktąją nebūtume ėję, tai nieko ir nebūtų. Reikia kažką daryti, jeigu nori geresnio gyvenimo. Broliška valstybė, nėra kalbos, reikia padėti“, – BNS teigė paslaugų sektoriuje dirbantis 45-erių Gintaras.
Pasak akciją organizavusios „Laisvės TV“ komunikacijos vadovė Živilės Tiškevičiūtės, dalyvauti kelyje registravosi per 49 tūkst. žmonių, tačiau organizatoriai mano, kad jų buvo ir daugiau.
Renginyje taip pat dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, ministrai, Seimo nariai, merai, kt.
Virš „Laisvės kelio“ skrido dešimt mažųjų orlaivių, žemės keliu vyko motociklų kolona, dviratininkai.
Katedros aikštėje į dangų pakeltas oro balionas su 15 metrų tautine Baltarusijos vėliava.
Sekmadienį maždaug 30 valstybių surengtos simbolinės Baltarusijos ir „Laisvės kelio“ palaikymo akcijos.
Ši akcija surengta rugpjūčio 23 dieną, kaip ir Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Tuomet pasauliui buvo pasiųsta žinia apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.
Ši akcija rengiama rugpjūčio 23 dieną, kaip ir Baltijos kelias, kai 1989 metų rugpjūčio 23-iąją į gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino susikibo daugiau kaip milijonas žmonių. Tuomet pasauliui buvo pasiųsta žinia apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos siekį nutraukti sovietinę okupaciją ir atkurti nepriklausomybę.