Teismas nusprendė paskirti apsaugos darbuotojui piniginę baudą, o DELFI pasiekė incidento vaizdo įrašas, kuriame iš pradžių darbuotojas teigia net neturintis dokumentų, todėl negali jų pateikti, nors vėliau pasirodė, kad turėjo net ne vieną asmens tapatybę įrodantį dokumentą. Kitas darbuotojas, neįleidęs į teritoriją, teigė, kad įleisti negalėjo dėl vidaus taisyklių.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai DELFI teigė, kad kito tokio incidento, kai istorija nukeliautų net iki teismo, nepamena, tačiau tvirtino, kad konfliktų, bandant patekti į vieną ar kitą teritoriją, pasitaiko.
Incidentą aiškinosi teisme
2015-ųjų pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas sprendimas dėl „Grigeo“ apsaugos darbuotojų trukdymo aplinkosaugininkams patekti į įmonės teritoriją Grigiškėse. Tiesa, vėliau sprendimas apskųstas, tačiau skundas buvo tenkintas tik iš dalies.
Prieš penkerius metus, pavasarį, į „Grigeo“ Grigiškėse, Vilniuje, atvykę Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus miesto agentūros darbuotojai nebuvo įleisti į „Grigeo“ (tuo metu AB „Grigiškės“) ir UAB „Baltwood“ teritoriją.
Už trukdymą apsaugos pareigūnui teismas skyrė 434 eurų baudą. Vėliau, po nutarimo apskundimo, bauda buvo sumažinta.
Apsaugos darbuotojas teisme nurodė, kad 2015-ųjų balandį, jam dirbant apsaugos poste, prie pagrindinio pastato užtvaro privažiavo automobilis, pareikalavo įleisti į teritoriją, nors esą neprisistatė ir nenurodė vizito tikslo.
Apsaugos darbuotojas teigė, kad apsilankiusiems asmenims pasiūlė apie savo vizitą pranešti objekto administracijai, kuri esą būtų palydėjusi juos į teritoriją. Tačiau automobilyje sėdėję asmenys nutarė nepasiduoti: iššoko iš automobilio, pradėjo filmuoti ir prašyti asmens dokumentų. Tarp apsaugos darbuotojo ir aplinkosaugininkų kilo konfliktas.
Beje, vėliau teismui apsaugos darbuotojas aiškino, kad kliūčių patekti į teritoriją tikrai nebuvo, esą tiesiog reikėjo palaukti atsakingų asmenų palydos.
Tiesa, teisme aplinkosaugininkai nurodė, kad apie planinius patikrinimus buvo informavę „Grigeo“ įmonės administraciją iš anksto.
„Pareigūnai teisme tvirtino, kad atliko visas būtinas pareigas, – prisistatė, pateikė tarnybinius pažymėjimus ir pan. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas: pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomai patekti į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus, kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą ir atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų“, – teigiama nutarime.
Apsaugos darbuotojas teisme tvirtino, kad aplinkosaugininkai tikrai buvo apsirengę žalios spalvos uniformomis, automobilis buvo pažymėtas specialiais ženklais, tačiau jis vis tiek turėjo laikytis tvarkos, dirbo pagal taisykles.
Patekę į teritoriją suprato, kodėl nebuvo norima jų įsileisti
Teismo dokumentuose nurodoma, kad aplinkos apsaugos pareigūnai į „Grigeo“ teritoriją vis dėlto pateko, tačiau tik po pusantros valandos. Juos palydėjo atsakingas įmonės asmuo.
„Teritorijoje buvo rasti keli išardyti automobiliai, kurie priklausė V. D. medžiotojų klubui, taip pat buvo rasta medžioklės įrankių, žvėrių pašarų, todėl pareigūnai suprato, kodėl buvo vengiama juos įsileisti į teritoriją“, – teigiama teismo dokumentuose.
Beje, nurodoma, kad ir prieš tai buvusio planinio patikrinimo metu apsaugos darbuotojas nenoriai įsileido pareigūnus į teritoriją. Tiesa, nurodoma, kad, nors ir nenoromis, viskas vyko greičiau.
Apsaugos darbuotojas pripažino, kad trukdė
Teismo išvadose skelbiama, kad apsaugos darbuotojas pats pripažino, jog nenorėjo į teritoriją įleisti pareigūnų.
Apsaugos darbuotojas nurodė, kad pakluso įmonės nustatytai tvarkai (pranešti apie atvykėlius administracijai, palaukti, kol juos pasitiks atsakingas asmuo, ir panašiai), tačiau teismas pabrėžė, kad pareiginiai nuostatai negali viršyti Lietuvos įstatymų.
„Pačioje pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad apsaugos darbuotojai vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais lokaliniais norminiais aktais, iš esmės neprieštaraujančiais šiai instrukcijai. Įstatymas yra viršesnis už vietinius lokalinius teisės aktus, taip pat – pareigines instrukcijas, kurios negali prieštarauti įstatymams“, – teigiama teismo dokumentuose.
Baudą sumažino
Lietuvos Respublikos ATPK 5110 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad tyčinis kliudymas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus užtraukia baudą piliečiams nuo 144 iki 289 ir pareigūnams nuo 289 iki 579 Eur.
Pirmiausia teismas apsaugos darbuotoją prilygino pareigūnui ir skyrė 434 eurų baudą, tačiau po to, kai apsaugos darbuotojas apskundė tokį sprendimą, atsisakė prilyginimo pareigūnui ir skyrė minimalią piliečiui skiriamą baudą – 144 eurus.
Vaizdo įraše užfiksuotas incidentas
DELFI pasiekusiame vaizdo įraše matyti, kaip aplinkos apsaugos pareigūnai prašo asmenų pateikti asmens dokumentus, tačiau tai jie sutinka padaryti ne iš karto.
„Asmens dokumentą pateikite, prašau, – vaizdo įraše sako aplinkos apsaugos pareigūnas. – Jūs atsakingas.“
„Ne, ne aš atsakingas, atsakingas privažiuos“, – teigia apsaugos darbuotojas, neskubėdamas pateikti dokumentų. Vis dėlto juos pateikia, kai pareigūnas dar kelis kartus paragina tai padaryti.
„Kodėl nesudaromos sąlygos aplinkos apsaugos pareigūnams patekti į teritoriją?“ – apsaugos darbuotojo paklausė pareigūnas. „Mes gavę tokį įsakymą, kad negalime įleisti, – teigia apsaugos darbuotojas, o pareigūnui paklausus, ar vidiniai įsakymai yra viršesni nei Lietuvos įstatymai, atsako: „Tiesiog yra atsakingas asmuo, kuris atvažiuoja.“
Kitas darbuotojas vaizdo įraše iš pradžių tvirtino, kad neturi asmens dokumento. „Dar kartą sakau: mano dokumentai liko namuose su pinigine“, – teigia darbuotojas. O, kai pareigūnai pasidomi, kaip jis vairuoja automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, priduria: „Aš niekur nevažinėju, aš čia vietoje, suprantate (...). Po teritoriją važinėju.“
„Palikau namuose. Jūs nepaliekat namuose dokumentų?“ – piktinasi darbuotojas, kai pareigūnai vis ragina pateikti asmens dokumentą.
Tiesa, kitoje vaizdo įrašo dalyje pasirodo, kad darbuotojas turėjo dokumentus, juos ištraukė iš piniginės, kurią tvirtino palikęs namuose. Į automobilį įsėdęs vyras sakė, kad važiuoja į kabinetą paimti dokumentų ir atvežti aplinkos apsaugos pareigūnams, tačiau pareigūnai domėjosi, kodėl jis vairuoja neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo, tada vyras pripažino, kad vairuotojo pažymėjimą turi. Paprašius jį pateikti, atsakė: „O kam? Jūs – ne policijos pareigūnai.“
„Vairuotojo pažymėjimą pateiksiu, asmens dokumento aš neturiu, – persigalvojo vyras ir išlipęs iš automobilio išsitraukė piniginę. – Teises turiu, prašau, jūs nepasakėte, kad teises duočiau.“
Aplinkos apsaugos pareigūnas, pamatęs atverstą piniginę, joje pastebėjo ir asmens tapatybės kortelę, paprašęs ją pateikti išgirdo atsakymą: „Čia mano nuosavybė.“ Darbuotojas, pateikęs vairuotojo pažymėjimą, suskubo piniginę įsidėti atgal į kišenę.
Aplinkosaugininkai teigia, kad nenoras įsileisti nėra išskirtinis incidentas
Aplinkos apsaugos departamento direktorius Vaidas Laukys DELFI teigė, kad pats šias pareigas užima vos pusantrų metų, dėl to apie šį įvykį neteko girdėti, tačiau pridūrė, kad nenoras įsileisti pareigūnų nėra išskirtinis atvejis.
Jo teigimu, per šį laiką, kol jis vadovauja departamentui, pažeidimų „Grigeo“ įmonei priklausančioje gamykloje Grigiškėse rasta nebuvo, tačiau pridūrė, kad pasitaiko atvejų, kai nenorima įsileisti pareigūnų: „Apskritai būna tokių atvejų, kai neįsileidžia, nenori ar kitaip bando sutrukdyti patikrinimą.“
Jis pridūrė, kad vis dėlto dažniausiai „visi protingai vertina, įsileidžia, pasiginčija, bet, kad visai neįsileistų, pasitaiko retai“.
V. Laukys teigė, kad aplinkosaugininkai vykdo ir planinius, ir neplaninius patikrinimus. „Yra reglamentavimas. Jei tai – sudėtingesni objektai, numatyta du kartus per metus, o mažesni objektai gali būti tikrinami kartą per trejus metus, – teigė V. Laukys ir paaiškino, kad patikrinimų dažnumas priklauso ir nuo vykdomos veiklos. – Neplaniniai nereglamentuojami kartais.“
Jo teigimu, neplaniniai patikrinimai vykdomi tuomet, kai yra koks nors skundas. „Tuo metu atliekamas subjekto patikrinimas, tik dažniausiai jis būna lokalus“, – teigė V. Laukys ir patikslino, kad tokiu atveju tikrinama tai, kas skundžiama.
Kaip sako V. Laukys, per pusantrų metų „Grigeo“ Grigiškėse buvo įvykdyta ir planinių, ir neplaninių patikrinimų.
Departamento Viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė DELFI patikslino, kad tokių atvejų, kai teritorijos saugantys apsaugos pareigūnai nenori įsileisti aplinkos apsaugos pareigūnų į tikrinamą objektą, pasitaiko. „Tiesa, paprastai tokius nesusipratimus pavyksta išspręsti pareigūnams paaiškinus apie jų turimas teises ir pareigas“, – priduriama DELFI pateiktame atsakyme.
Po incidento Klaipėdoje buvo apžiūrėta gamykla Grigiškėse
Sausio 13-ąją pareigūnams ir žurnalistams buvo aprodyta „Grigeo“ gamyklos teritorija Grigiškėse. Iš gamyklos teritorijos į Nerį išeina devyni vamzdžiai, tačiau, kaip tikino „Grigeo“ generalinis direktorius Tomas Juzonis, nė vienas nėra skirtas nuotekoms.
Apžiūroje dalyvavo ir Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, jis žurnalistams teigė: „Mūsų žiniomis, per pastaruosius metus darytus patikrinimus kokių nors pažeidimų čia rasta nebuvo.“
Po vizito DELFI pasidomėjus, ar šio, prieš penkerius metus įvykusio, incidento, kuris net pasiekė teismą, nelaiko pažeidimu, vicemeras tvirtino, kad informacijos apie jį nėra gavęs. „Turėjome pasitarimą su aplinkos apsaugos departamento pareigūnais, prieš važiuojant į „Grigeo“, aš paklausiau, ar buvo kokių planinių ar neplaninių tyrimų ir ar ką nors nustatė. Pasakė konkrečiai, kad per pastaruosius metus nieko nebuvo. Apie 2015-uosius nieko nesakė“, – teigė Vilniaus miesto vicemeras.
V. Benkunsko teigimu, vizitas pirmadienį yra tik pradžia. Tą patį minėjo ir vizito metu žurnalistų kalbintas „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas. „Čia buvo lengvoji dalis, kai apžiūrėjome vizualiai. Pagrindinis darbas bus peržiūrėti jų technologinį procesą, įsitikinti, kiek jie vandens ima iš Vokės upės. Tada tai sulyginti su tuo, kiek nuotekų atiduoda „Vilniaus vandenims“, – teigė M. Švaikauskas.
Po vizito „Grigeo“ teritorijoje kalbintas V. Benkunskas teigė: „Man užkliuvo, kad išeinantis nuotekų kiekis įtraukiamas į apskaitą įmonės teritorijoje, o pats skaitiklis yra įdiegtas „Grigeo“. „Vilniaus vandenys“ negalėjo atsakyti, ar tas skaitliukas turi metrologinę patikrą“, – kalbėjo vicemeras.