Viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau epizodų iš politinės korupcijos bylos, DELFI kalbinti teisininkai siūlo atsakyti į klausimą: kam tai naudinga. Politikai jau žarstosi įtarimais ir reikalauja, kad oponentai dėtų mandatus.
Eligijus Masiulis ir Raimondas Kurlianskis
© DELFI montažas

Vadinamoji „MG Baltic“ byla, kurioje įtarimai pareikšti šiam koncernui, Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, taip pat eksliberalams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui, Šarūnui Gustainiui, buvusiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei tuometiniam „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurliansiui, vis dar nepradedama svarstyti teisme.

Tačiau viešojoje erdvėje jau skelbiami ikiteisminio tyrimo duomenys, su kuriais gali susipažinti tik įtariamieji ir jų advokatai. Trečiadienį „Lietuvos rytas“ rašo, kad šioje byloje buvusi paminėta ir susisiekimo ministro Roko Masiulio, anksčiau vadovavusio Energetikos ministerijai, pavardė.

Pranešama, kad politikų papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamo R. Kurlianskio advokatai paprašė atnaujinti praėjusių metų pabaigoje baigtą korupcijos bylos tyrimą, reikalaudami kaip liudytoją apklausti R. Masiulį. Esą jo pavardę per apklausą Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) prieš metus paminėjo tuometis energetikos viceministras Rytis Baliukovas.

Kaip skelbiama, buvęs viceministras neatmetė galimybės, kad R. Masiulį galėję „spausti“ jį į energetikos ministro postą delegavusios Darbo partijos atstovai. Esą tenkinant „MG Baltic“ koncerno, siekiančio dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, interesams galėję atstovauti „darbiečiai“ galėję rūpintis, jog su ministro pagalba koncerno įmonė „Mitnija“ laimėtų kai kuriuos viešuosius pirkimus.

R. Masiulis atmetė prielaidas, kad su juo kas nors iš politikų būtų kalbėjęs apie komercinėms įmonėms palankius sprendimus. Korupcijos byloje jis nebuvo apklaustas.

Viešina liudininkus, bet ne visus

„Lietuvos rytas“ skelbia, kad R. Kurlianskio advokatas prašo kaip liudytoją apklausti ir Seimo narį konservatorių Jurgį Razmą, kurio pavardė minima byloje esančiame buvusio Liberalų lyderio E. Masiulio elektroniniame laiške, susijusiame su numatomu balsavimu dėl Vartojimo kredito įstatymo pataisų.

Pats politikas teigė, kad jo teiktoje projekto pataisoje nebuvo nieko užslėpto ir su „MG Baltic“ tai neturėjo nieko bendra.

Tenkinę koncerno interesus taip pat neigė viešojoje erdvėje pastaruoju metu paminėti liudininkais „MG Baltic„byloje apklausti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis, Laurynas Kasčiūnas, kiti politikai. Jokie įtarimai jiems nėra pareikšti.

Tiesa, dėl paskelbtų byloje paminėtų liudijimų konservatoriai metams sustabdė L. Kasčiūno narystę partijoje. Į TS-LKD priežiūros komitetą antradienį kreipėsi ir kitas konservatorius Mantas Adomėnas, taip pat liudijęs šioje byloje.

„Kadangi viešojoje erdvėje prasideda mano susitikimų su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R. Kurlianskiu linksniavimas, naudojantis daline informacija, galima įtarti, kad ja manipuliuojama. Todėl, manau, tik atvirumas ir viešumas padės išvengti tendencingų interpretacijų“, – sakė M. Adomėnas.

DELFI primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu buvo pradėtas 2016 metų gegužės 11 dieną. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 150 asmenų, tarp jų – daugiau kaip 50 šios ir praėjusios kadencijos Seimo narių, keletas buvusių ministrų ir Europos Parlamento narių.

Viešumoje minėta, kad apklausose dalyvavo visi tuometinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai, kai kurie konservatoriai, tuometinis socialdemokratų lyderis ekspremjeras Algirdas Butkevičius, kiti.

Karbauskis: Landsbergis ir kiti turėtų dėti mandatą

Šioje politinės korupcijos byloje iki šiol neminėta viena partija – šiuo metu valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Jos lyderis Ramūnas Karbauskis griežtai neigia, kad tai „valstiečiai“ galėtų būti suinteresuoti informacijos apie oponentus skelbimu.

„Mūsų partijos tame kontekste nėra už ką minėti. Iš mūsų turbūt niekam nešautų idėja pietauti su kompanijomis, pristatinėti partijos programas. Ir dėžučių imti pas mus niekam nekiltų idėja“, – kalbėjo jis.

Pasak R. Karbauskio, LVŽS yra naudinga tiesa. „Kada mus bandė vienaip ar kitaip žeminti ar šmeižti, kai tai buvo naudinga opozicijai, dabar aišku, kodėl jie taip darė. Jie darė tik dėl to, kad žinojo, kas anksčiau ar vėliau iškils. Jie buvo davę parodymus, dalyvavo apklausose, ir suprato, jog ikiteisminė medžiaga, kuri bus paskelbta, įrodys, kad jie tame dalyvavo lygiai taip pat, kaip liberalai. Tik kažkodėl jiems kaltinimai nepareikšti“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis aiškino, esą kyla klausimas, ar šiuo metu skelbiama informacija nėra naudinga tiems, kurie joje minimi.

Ramūnas Karbauskis
Ramūnas Karbauskis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Ar po to tai galės būti panaudota bylose? Juk ne vienas atvejis yra buvęs, kai viešai paskelbiama informacija, o po to paaiškėja, kad jos negalima naudoti byloje, nes ji buvo paviešinta. Nežinau, kaip yra šiuo atveju, bet mums kyla klausimas, kodėl informacija viešinama, nes mes su tuo tikrai nesusiję“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Pasak „valstiečių“ vadovo, tvirtinantys, kad informacijos viešinimas galėtų būti naudingas jo partijai, turėtų atsakyti – kokie paskelbti duomenys yra neteisingi?

„Bandau įsivaizduoti valstybę, kurioje žmonės galvotų, kad jie išsirenka valdžią, o ta valdžia, kaip darė liberalai ir konservatoriai, parsidavinėtų verslo grupėms, per tą valdžią vykdančioms sau naudingą veiklą. Šiandien manau, kad ir G. Landsbergis, ir L. Kasčiūnas, ir kiti, kurie yra minimi, turėtų iš karto dėti mandatus ir atsiprašyti visuomenės. Tai, kad jie nusikaltimo galbūt iki galo nepadarė, jiems nebuvo pateikti kaltinimai, tai nereiškia, kad jie nedarė to, kas vertinama pačia blogiausia forma. Jie realiai diskreditavo savo partijas ir politiką“, – tvirtino R. Karbauskis.

„Ar po to tai galės būti panaudota bylose? Juk ne vienas atvejis yra buvęs, kai viešai paskelbiama informacija, o po to paaiškėja, kad jos negalima naudoti byloje, nes ji buvo paviešinta. Nežinau, kaip yra šiuo atveju, bet mums kyla klausimas, kodėl informacija viešinama, nes mes su tuo tikrai nesusiję“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Vadina veikimu prieš partinę sistemą

TS-LKD lyderis G. Landsbergis, kurio bendražygiai ir jis pats dėl liudijimų korupcijos byloje tapo minimi „MG Baltic“ bylos kontekste, DELFI sakė, jog panašu, kad dozuotas informacijos iš advokatų perdavimas į žiniasklaidą yra veikimas ne tik prieš konservatorius, bet ir apskritai prieš partiškumą.

„Taip pat ir partijų suvienodinimas, skelbimas, neva visi yra kalti, yra desperacija“, – sakė konservatorių vadovas.

Jo manymu, tai paranku norintiems įtikinti, kad „oligarchų valdomos partijos ar partijos, kurioms pareikšti įtarimai, yra tokios pačios kaip europinėms šeimoms priklausančios partijos“.

„Tačiau tai yra netiesa ir nepavyks. Taip pat truputį keista, kad nepasirodo informacijos apie to meto valdančiuosius – šių dienų koalicijos partnerius socdarbiečius ir darbiečius. Nesinorėtų tikėti, kad yra koks nors susitarimas dėl informacijos paviešinimo ir palaikymo dabartinėje koalicijoje“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Advokatai: liudijimai neturėtų būti atskleidžiami

Kaip DELFI teigė advokatų kontoros „Sorainen ir partneriai“ advokatas, buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, visi liudininkų parodymai yra užfiksuoti byloje, surašyti kaltinamajame akte, kuris pateiktas teismui perduodamiems asmenims, tad tokiu būdu informacija ir galėjo atsidurti viešumoje.

„Yra toks principas Baudžiamajame kodekse – užtikrinti liudytojų nesužinojimą. Liudytojai, prieš duodami parodymus, neturėtų sužinoti, kokios yra kitos bylos aplinkybės, ką kalba kiti. Tokiu būdu aiškinama, kad parodymai būna nuoširdesni, teisingesni, nepriderinti prie kitų bylos aplinkybių. Tokiu atveju, kai bylos detalės, visų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra plačiai viešinami ir aptarinėjami, to principo užtikrinimas darosi sudėtingesnis“, – svarstė advokatas.

j

Darius Raulušaitis
Darius Raulušaitis
© NTA

Klausiamas, ar kažkam gali būti naudinga atskleisti kai kurias bylos detales, D. Raulušaitis sakė: „Gali būti“.

„Kaltinamieji turi kaltinamuosius aktus, ir jeigu kažkurio iš jų ar net kelių gynybinė strategija yra tokia, kad jie mato tame (tam tikrų aplinkybių atskleidime – DELFI) prasmės, tai greičiausiai taip ir daro“, – kalbėjo advokatas.

Klausiamas, ar kažkam gali būti naudinga atskleisti kai kurias bylos detales, D. Raulušaitis sakė: „Gali būti“.

Ko tuo galėtų būti siekiama? „Tai greičiau psichologiniai aspektai. Gal vieni iš tikrųjų tokiu būdu nori savo kaltę menkinti, bandydami teigti, kad toks elgesys buvęs įprastas ir visi taip darė, kiti gal turi kitų interesų“, – sakė jis.

Advokatas Valdemaras Bužinskas, prieš dešimtmetį dirbęs ties politinės korupcijos byla, kai įtarimai buvo pareikšti „juodąja buhalterija“ kaltintai Darbo partijai, DELFI sakė, kad viešinti ar ne bylos medžiagą sprendžia prokuroras, atliekantis arba kuruojantis ikiteisminį tyrimą. Tik jo atsakomybe tokia medžiaga gali būti viešinama.

„Ar tai tikslingas dalykas? Mano profesionaliu požiūriu – ne, nes jeigu medžiaga dar teismo nepasiekė, tai bet koks išankstinis nuomonės formavimas, skelbiant bylos fragmentus, nes, kaip taisyklė, visa byla nebūna išviešinama, yra bandymas daryti poveikį objektyviam bylos nagrinėjimui“, – sakė jis.

Mano profesionaliu požiūriu – ne, nes jeigu medžiaga dar teismo nepasiekė, tai bet koks išankstinis nuomonės formavimas, skelbiant bylos fragmentus, nes, kaip taisyklė, visa byla nebūna išviešinama, yra bandymas daryti poveikį objektyviam bylos nagrinėjimui.

Dar blogesnis variantas, V. Bužinsko teigimu, yra liudininkų parodymų atskleidimas.

„Informacija, kad žmogus liudijo, neturėtų būti vieša, siekiant apsaugoti tą žmogų nuo poveikio. O tuo labiau – atskleidžiant jo liudijimo turinį. Toks elgesys kenkia ikiteisminio tyrimo eigai ir menkina jo svarbą“, – sakė advokatas.

Jis nesiėmė vertinti, ar tokie veiksmai negalėtų tapti politinės kovos įrankiu. „Aš, kaip advokatas, neturėčiau taip galvoti. Bet kiekvienas veiksmas turi kažkokį tikslą. Jeigu politikas jį atlieka – matyt, jis turi politinį tikslą, jei atlieka kitos sferos žmogus – jis vėl kitaip galvoja. Nežiūrint, kas tuo naudojasi, ar politikas, ar kas kitas pradeda manipuliuoti tokia informacija, nekenktų jam užduoti klausimą: ko, tamsta, siekiate?“, – kalbėjo V. Bužinskas.

Politikų kišimąsi vadina neleistinu

Šiuo metu plataus mąsto tyrimą dėl politikų ir verslininkų neleistinų ryšių vykdančio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas DELFI tvirtino nenorintis tikėti sąmokslo teorijomis.

„Manau, tyrimą turėtų komentuoti prokurorai, advokatai, bet ne politikai. Kitaip grįšime į tuos laikus, kai politikai vykdydavo teisingumą. Visuomenė informaciją turi sužinoti iš oficialių kanalų“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Bako, jei bylą iki teismo pradės eskaluoti politikai, jos baigtis gali būti liūdna.

„Lietuva dėl to ne kartą nukentėjo. Mes turime pavyzdį su Henriku Daktaru, kai pralaimėjome Europos Žmogaus teisių teisme, kada prasidėjo bylos vertinimai. Todėl manyčiau, kad politikai turėtų vengti komentuoti šitos bylos aplinkybes, kad nebūtų suteikta progos gynybai pradėti spekuliuoti, esą pažeistas teisingo ir nešališko teismo principas. Tegu teisėsauga dirba savo darbą“, – tvirtino V. Bakas.

Ikiteisminis tyrimas politinės korupcijos byloje buvo baigtas praėjusių metų gruodžio 21 dieną. Teisme byla iki šiol nepradėta nagrinėti. Prokurorai teigia, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog R. Kurlianskis, veikdamas tiesiogine tyčia, papirkinėjo politikus ir prekiavo poveikiu.

Kaip skelbta, kad koncernas „MG Baltic“ buvo suinteresuotas Seime teiktų jam naudingų Vartojimo kredito įstatymo pataisų, kuriomis siūloma iš esmės sušvelninti šio teisės akto projekte numatytą vartojimo kredito gavėjo kreditingumo vertinimo ir patikrinimo reglamentavimą, priėmimu, taip pat Seimo nutarimo „Dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“ patvirtinimu. Pastarojo projekto vertė – daugiau kaip 169 mln. eurų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šunų pjautynės Pirėjuje: nešvarūs žaidimai, užsikirtę teisėjų švilpukai ir su apsauga išlydėtas Jasikevičius (1)

Nešvarios provokacijos ir įžeidinėjimai, techninės pražangos, padėties nekontroliuojantys...

Legendinis Alfonsas Penikas – atvirai apie meilės istorijas, skandalus ir didžiausias gyvenimo klaidas (16)

Pastaruoju metu apie žinomą muzikantą bei vaikų grupės „Pop-šou“ vadovą Alfonsą Peniką...

Miestas, kur sukurtas „Novičiok“: net čia patekti norintiems rusams reikia FSB leidimo (103)

Britų laikraštis „The Times“ įvardijo vietovę, kurioje, remiantis gautais duomenimis, buvo...

Gydytojas apie populiarų tyrimą Lietuvoje: jis atliekamas be reikalo – visų pacientų rezultatai ir taip žinomi (24)

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pastebi, kad pavasarį daug žmonių kreipiasi dėl...

Ieško buhalterės be mažų vaikų: pasipiktinusių laukė keistas paaiškinimas (175)

Ieškoma buhalterė-apskaitininkė-kasininkė be mažamečių vaikų. Tokį Klaipėdos bendrovės...

Palangos paplūdimiams gydyti – naujas planas (1)

Palangai paskelbus ekstremalią situaciją centrinio paplūdimio atkarpoje nuo Palangos jūros tilto...

Sandra Vilimaitė. Apie tuos, kurie ryte eina į bažnyčią, o vakare rodo bobai jos vietą (89)

Kartą įkėliau į feisbuką nuotrauką iš McDonaldo , valgiau ten.

Plyname lauke pastatė šiltnamius ir per metus atsistojo ant kojų (53)

Jeigu jums kada teko gėrėtis Druskininkų Karolio Dineikos sveikatingumo parko gėlynais, tai...

Emocingos veteranų kalbos įkvėpti graikai Kaune dovanų nesitiki žiniasklaida stebisi Jasikevičiaus talentu, supranta jo priekaištus teisėjams (28)

Eurolygos ketvirtfinalio serijos pirmajame mače Kauno „Žalgiriui“ pralaimėjęs Pirėjo „...

Šonai aplamdyti, bet žalgiriečiai žada atsakymą su dviguba agresija ir energija specialiai Krepšinis.lt iš Pirėjo (68)

Po Eurolygos antrųjų ketvirtfinalio rungtynių Pirėjuje, kuriose „Žalgiris“ šeimininkams...