I. Brzezinskis atsikirto savo žymiajam tėvui

Žinomas amerikiečių geopolitikos ekspertas, buvęs JAV prezidento Jimmy Carterio patarėjas Zbigniewas Brzezinskis yra siūlęs Vakarams ir Rusijai susitarti dėl Ukrainos statuso, kuris tenkintų abi puses. Tačiau jo sūnui Ianui Brzezinskiui, kuris taip pat yra ne mažiau žinomas politologas, toks planas atrodo netinkamas.

„Mes šeimoje labai gyvai diskutuojame apie tai“, - interviu DELFI neslepia pašnekovas.

Tarptautinės saugumo programos vyresnysis bendradarbis ir „smegenų centro“ Atlantic Council strateginės patarėjų grupės narys Ianas Brzezinskis penktadienį dalyvavo tradiciniame „Sniego susitikime“ Vilniuje, kuris šįkart vyko kartu su Rusijos intelektualų forumu.

Interviu DELFI pašnekovas sakė nepritariantis Ukrainos finliandizacijai, nes pirmiausia tai prieštarautų ukrainiečių valiai. Be to, jo nuomone, Suomijos modelis netinka Ukrainai dėl istorinių priežasčių.

„Aš netikiu, kad suomių modelis tinka Ukrainai. Pirma, tai prieštarauja Ukrainos žmonių norams. Mes negalime imti ir sakyti „Ne, jūs negalite būti NATO nare“, „Ne, jūs negalite tapti Europos Sąjungos nare“, kai žmonės ėjo į Maidaną ir liejo kraują norėdami išreikšti savo siekius jungtis prie Europos. Tai visiškai prieštarauja jų troškimams. Tai nemoralu“, - sakė Ianas Brzezinskis.

„Antras dalykas, kurį pridurčiau, kad šių Ukrainos piliečių norų paneigimas būtų tarsi apdovanojimas Vladimirui Putinui. O tai tik paskatintų jį reikalauti daugiau. Trečias faktorius, nemanau, kad istoriškai galima brėžti analogiją tarp Suomijos ir Ukrainos. Suomių neutralumo politika grįsta suomių istorija, nes suomiai sėkmingai apgynė save prieš Antrąjį pasaulinį karą. Todėl suomių modelyje esama faktorių, kurių nėra Ukrainoje šiandien. Mes turime prisiminti, kad viena priežasčių, kodėl Vladimiras Putinas įsiveržė į Ukrainą, yra tai, jog jis bando sudaužyti vieningą ir laisvą Europą. Jeigu Ukraina bus palikta Maskvos imperinėms vilionėms, tai nebus gerai nei Europos stabilumui, nei Rusijos demokratijai. Aš tikrai nematau galimybių Rusijai tapti demokratine valstybe tol, kol ji yra imperinė galia“, - sakė pašnekovas.

DELFI primena, kad Zbigniewas Brzezinskis yra suformavęs geopolitinį principą, jog „Rusija ir Ukraina – imperija, o Rusija be Ukrainos – ne imperija.“ Šis principas politikos moksluose yra tapęs beveik aksioma.

Pritardamas šiai pamatinei idėjai Ianas Brzezinskis vis tik kvestionuoja tėvo Zbigniewo Brzezinskio siūlymą Vakarams ir Rusijai susitarti dėl Ukrainos ateities.

Pernai birželio mėnesį Vašingtone vykusioje diskusijoje Zbigniewas Brzezinskis svarstė, kad Vakarai privalo atgrasinti Rusiją, kad ji suprastų, jog jėgos naudojimas prieš bet kokią nepriklausomą šalį yra labai brangus. Geopolitikos ekspertas taip pat patarė apginkluoti Ukrainą, tačiau nematė galimybių jos priėmimui į NATO.

Remiantis jo siūlymu, Vakarai ir Rusija turėtų susitarti, kad Ukraina niekada netaps NATO nare, tačiau jai būtų leista integruotis į Europą. Ji taip pat negalėtų tapti V. Putino Eurazijos Sąjungos nare, bet galėtų sudaryti dvišalę ir abiem pusėms naudingą prekybos sutartį su Rusija.

Zbigniewo Brzezinskio keturių punktų planas:

1. Rusija nekliudo Ukrainos integracijai į Europą, bet jis nebus greitas;
2. Vakarai aiškiai pasako, kad Ukraina netaps NATO nare;
3. Nusprendžiama, kad Ukraina netaps Eurazijos Sąjungos nare;
4. Ukraina gali sudaryti abipusiai naudingą dvišalę prekybos sutartį su Rusija.

Garsiojo geopolitikos eksperto sūnus, politologas Ianas Brzezinskis sako negalintis jokiais būdais sutikti su tokiu siūlymu.

„Tai būtų didžiulė klaida. Pastaruosius 25 metus JAV, Kanada ir Vakarų Europa puoselėjo vieningos, laisvos ir nepadalintos Europos idėją. Tai lėmė Čekijos, Lenkijos, Vengrijos, taip pat jūsų valstybės ir kitų šalių priėmimą į NATO ir Europos Sąjungą. Šioji vizija plėtojosi, ji naudinga visiems. Sakyčiau, kad ji naudinga net Rusijai, nes stabili, saugi, nepadalinta Europa gali kur kas giliau bendradarbiauti su Rusija. Vieną dieną Rusija galėjo tapti viso to dalimi. Mes neturėtume atsisakyti šios vizijos. Įsiverždamas į Ukrainą V. Putinas šią idėją sugriovė, bet mes neturėtume pasiduoti“, - sakė Ianas Brzezinskis.

Siūlo: V. Putinas turi jausti skausmą

Pašnekovas taip pat pasakojo nesuprantantis, kaip galima kalbėti apie potencialų sankcijų švelninimą, kai Maskva net nesirengia keisti savo politikos Ukrainoje. Apie sankcijų švelninimą penktadienį vykusiame Intelektualų forume prakalbo dešimt metų kalėjime praleidęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis. Tokias idėjas kartais išsako ir Europos Sąjungos įgaliotinė užsienio politikai Federica Mogherini.

„Aš tikrai nemanau, kad dabar laikas palengvinti sankcijas. Tiesą sakant, mes net neturėtume apie tai kalbėti. Mes turėtume kaip tik eskaluoti sankcijas Rusijai. Reikia judėti nuo tikslinių sankcijų prie sisteminių, tai yra sektorinių. Pavyzdžiui, Rusijos finansinei bendruomenei reiktų uždaryti visas transakcijas. Tai viena sritis. Reiktų uždaryti transakcijas energetikos sektoriuje. Būtent apie tai mes turime kalbėti“, - sakė Ianas Brzezinskis.

Politologas 100 proc. parėmė ir idėją apginkluoti Ukrainą letaline ginkluote, kuri padėti šiai šaliai atremti Rusijos remiamų separatistų agresiją.

„Į šią krizę Ukrainoje, kurią sukėlė Rusijos agresija, be kita ko, reikia žiūrėti ne tik per ekonominę prizmę. Turi būti ir karinis komponentas. Labai svarbu yra tiekti Ukrainai saugumo sistemas, treniruoti jų pajėgas, apginkluoti jas priemonėmis, kuriomis jie galėtų gintis. O mes to nedarome. Jeigu tai priklausytų nuo manęs, aš į pagalbą Ukrainai įtraukčiau ir letalinę ginkluotę: prieštankinius ginklus, oro erdvės gynybos sistemas“, - kalbėjo Ianas Brzezinskis.

Klausiamas, kodėl, jo nuomone, V. Putinas vis nekeičia politikos kurso Ukrainoje, nors sankcijos jau buvo pritaikytos, politologas svarstė, kad esamos sankcijos nesukelia pakankamai skausmo.

„Mūsų veiksmai nepakankamai padidino kaštus V. Putinui dėl to, ką jis daro Ukrainai. V. Putinas nekeičia kurso, nes nejaučia skausmo. Jis yra racionalus veikėjas, manau, jis turi viziją, kurią bando įgyvendinti, yra linkęs naudoti karinę jėgą ir šiurkščiai laužyti tarptautinius susitarimus. Kaip tik dabar jis negauna tinkamo atsako iš Vakarų, kad kaštai būtų per aukšti. Dar daugiau, būdas, kuriuo Vakarai pritaikė kietąsias sankcijas, buvo susijęs su abejonėmis, jos buvo laipsniškos. V. Putinas tai interpretavo kaip silpnumą ir vienybės stoką“, - sakė pašnekovas.