Maskvos parama Baltarusijos režimui – naikintuvų lydimi Rusijos strateginiai bombonešiai galintys gabenti branduolinį ginklą skrodžia Baltarusijos oro erdvę. Rusijos bombonešiai simuliavo bombardavimą vos 60 kilometrų nuo Lenkijos sienos ir dėl to NATO buvo priversti sušaukti susitikimą už uždarų durų.

Rusija stengiasi demonstruoti vakarams, kad tai nėra tik humanitarinis reikalas. Kad tai yra ir kažkoks karinis aspektas, jiems patiems suprantamas, galbūt karinė grėsmė iš vakarų pusės“, – situaciją komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Ant žemės migrantų proveržis bet kuriuo metu gali išaugti į konfliktą. Bent jau taip sako Pavelas Latuška, buvęs Baltarusijos ambasadorius Prancūzijoje. Jo šaltiniai tikina, kad režimas ir Rusijos specialiosios pajėgos 50 kilometrų nuo Visagino esančiame Apso kaime rengia dvi irakiečių ir afganistaniečių grupes, turinčias surengti ginkluotą išpuolį pasienyje.

Jei tai nutiks, Aliaksandras Lukašenka jau turi pasiteisinimą – sako, kad migrantams Lenkijos pasienyje iš Donbaso bandoma tiekti ginklus, kad šie išprovokuotų karinį konfliktą.

A. Lukašenka kreipėsi į Vladimirą Putiną su prašymu padėti saugoti sąjungines sienas.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras jau atvirai pradėjo vadinti Krymą Rusijos teritorija.

„Kodėl čia atkeliauja ginklai? Jie nori surengti provokacijų, suremti mūsų karius su jų, mūsų pasieniečius su jų, dėl to turime kontroliuoti situaciją palei perimetrą. Kad jiems neperduotų ginklų“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Jis taip pat užsiminė, jog Baltarusija galėtų uždaryti dujų tranzitą iš Rusijos į Europos Sąjungą (ES) per dujotiekį Jamalas–Europa.

„Mes šildome Europą, o jie mums dar grasina, kad uždarys sieną. O jei mes blokuosime į ten tiekiamas dujas? Todėl aš Lenkijos vadovybei, lietuviams ir panašiems begalviams rekomenduočiau prieš kalbant pagalvoti“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Į naująjį Europos konfliktą įsitraukė ir didžiosios valstybės. Ovaliajame Baltųjų rūmų kabinete būtent Baltarusijos klausimas buvo linksniuojamas garsiausiai per Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen ir JAV lyderio Joe Bideno susitikimą.

„Sutikome, kad tai yra autoritarinio režimo hibridinė ataka, skirta destabilizuoti kaimynines demokratijas. Ir ji žlugs. Ginsime savo demokratijas. Sutikome koordinuoti politiką dėl kilmės šalių, kad jos galėtų pasirūpinti savo piliečiais, patekusiais į A. Lukašenkos režimo spąstus. Sutikome, kad reikia apsvarstyti galimybes pritaikyti sankcijas avialinijoms, kurios dalyvauja žmonių kontrabandoje į Minską ir Baltarusijos ir ES pasienį. Ties tuo ir dirbsime“, – Vašingtone žiniasklaidai sakė EK vadovė.

Paryžiuje Lietuvos diplomatų pastangos pristatyti savo poziciją prieš artėjantį Rusijos užsienio ir gynybos ministrų vizitą Prancūzijoje.

Vokietijoje plojimais parlamentarai pasitiko Svetlaną Cichanouskają.

„Kalbėjausi su Rusijos prezidentu V. Putinu ir paprašiau jo pasistengti panaudoti savo įtaką A. Lukašenkai, nes yra naudojamasi žmonėmis, jie yra nežmogiškos politikos aukos. Ir dėl to reikia kažką daryti“, – teigė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Tačiau V. Putinas viešai kaltina Europą sukėlus humanitarinę krizę. Ir tiesiog ragina įsitraukti į dialogą su Minsku. Kas iš esmės reikštų nieko dėtus žmones naudojančio A. Lukašenkos pergalę.

Europoje svarstoma, ar V. Putinas tiesiogiai nuleidžia nurodymus A. Lukašenkai, ar tiesiog sąmoningai nesikiša.

Bet kuriuo atveju, kol migrantų pilnos Minsko centrinės gatvės, o Lenkijos ir Lietuvos pasienyje toliau nurašomi bet kokie žmogiško orumo principai, Europai reikia ilgalaikio sprendimo – ar tai būtų sienos statybos finansavimas, į kurį Briuselis žiūri vis atlaidžiau, ar sankcijos.

Europa laikosi strategijos spausti režimą ir pirmiausia bausti migrantus padedančias gabenti avialinijas.

„Be to yra ir kitų pasirinkimų – praplėsti jau pritaikytas sankcijas, ypač ekonominiams sektoriams. Anksčiau teigta, kad pernelyg daug ekonominių sankcijų tik padidins Baltarusijos priklausomybę nuo Maskvos. Tačiau esame tokioje situacijoje, kad pasekmės turi būti aiškios“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras Heike Maas.

Berlynas neabejoja, kad pagrindinis krizės sprendimo raktas – Maskvoje.