Feisbuke plinta politiko žinutė apie miškus
Tačiau nemažiau diskusijų kelia pretendento į ministrus laikysena urėdijų reformos įkarštyje. Šis politikas buvo vienas aršiausių urėdijų reformos kritikų.
Feisbuke pastarosiomis dienomis plinta S. Gentvilo kažkada socialiniame tinkle išsakytos mintys apie miškų kirtimą. „Miškas ne nafta, kuri gali pagulėti, kol kažkada bus išsiurbta. Laiku nenupjautas miškas pūva, tampa malkomis ir į atmosferą išleidžia sugautą CO2. Miškas Lietuvoje kertamas per lėtai. Tai žalinga klimatui ir biudžetui. Šiuo atveju jau nesvarbu, ar nukirsta mediena bus eksportuojama ar perdirbama”, - kažkada tokį požiūrį feisbuke yra išdėstęs S. Gentvilas.
Tačiau gamtininkams pro akis neprasprūdo ne tik tai. Štai gamtininkas ir miškininkas, Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius parengė peticiją, kuria prašo „neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui”.
Peticijos tekstas patalpintas internetiniame puslapyje peticijos.lt. Peticiją, adresuotą kandidatei į Premjero postą Ingridai Šimonytei, jau pasirašė 638 žmonės.
„Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas. Bet Jūsų suburtos koalicijos partneriui LR Liberalų sąjūdžiui viešai pareiškus, kad jie pageidauja Aplinkos ministerijos portfelio ir ketina į ministrus deleguoti Seimo narį Simoną Gentvilą, esame labai sunerimę, ar vėl 4 metus neteks organizuoti protesto akcijas dėl Lietuvos miškų, ypatingai esančių saugomose teritorijose, išsaugojimo”, - rašoma peticijoje.
Joje teigiama, kad aplinkos apsauga šiandien yra ir taip per daug liberali, todėl esą čia kalbėti apie dar spartesnį liberalizavimą būtų netikslinga.
Ir čia pat primenami S. Gentvilo vieši pasisakymai.
„Iš Liberalų sąjūdžio kandidato į Aplinkos ministrus Simono Gentvilo viešų pasisakymų mes girdime, kad Lietuvos miškai kertami per silpnai, kad vienam vertingiausiam Europoje miškui Punios šilui nereikia rezervato statuso, o papildomi kirtimų apribojimai, tokie kaip plynų kirtimų užraudimas saugomose teritorijose - nepriimtini. Atlikti partijų programų vertinimai rodo, kad Liberalų sąjūdis neigia biologinės įvairovės nykimo problemą, nors akivaizdu, kad yra priešingai. Europos Komisija, skatinanti valstybes-nares įgyvendinti „Žaliąjį kursą", ypatingą dėmesį kreipia į biologinės įvairovės ir natūralių gamtos buveinių spartų nykimą. Todėl kyla klausimas, ar Liberalų sąjūdis ir jų siūlomas kandidatas į Aplinkos ministro postą, gyvena toje pačioje realybėje, kaip ir didžioji dalis visuomenės, kuri kasdien mato, kaip naikinamas šalies kraštovaizdis ir gyvoji gamta”, - dėstoma kreipimosi tekste.
Taip pat toliau tęsiama, kad esą vien tik draustinių per praėjusią Seimo kadenciją leista iškirsti beveik 7000 ha. „Dar daugiau plynėmis paversta kitų miškų, esančių regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose. Siekiant sustabdyti saugomų teritorijų naikinimą, buvo parengta daug Miško įstatymo pakeitimo variantų, bet visi jie, dėka tokių Seimo narių, kaip Simonas Gentvilas ir Kęstutis Mažeika, ilgiems metams įstrigo Aplinkos apsaugos komitete”, - teigiama peticijoje.
Galiausiai pateikiamas pasiūlymas, kad Aplinkos ministerija atitektų pagrindinei koalicinei partijai – Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams.
„XXI amžiuje, kuomet pasaulis kenčia nuo klimato kaitos padarinių, o miškai tapo pagrindiniu gelbėjimosi ramsčiu, raginame, kad Seimo rinkimus laimėjusi Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai imtųsi lyderystės aplinkosaugoje. Juolab, kad turite kompetentingų ir sąžiningų kandidatų(-čių), tinkamų užimti Aplinkos ministro ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko postus. Kartu pareiškiame, kad nei Liberalų sąjūdis, nei jų siūlomas kandidatas Simonas Gentvilas, neturi mūsų palaikymo užimant šias pozicijas”, - rašoma peticijoje.
Priešinosi urėdijų reformai
Vis dėlto urėdijų reformą pavyko įgyvendinti. Jai nebūtų uždegta žalia šviesa, jei ne šį sprendimą palaikiusi konservatorių frakcija. „Valstiečių” suformuotai Seimo daugumai nebūtų užtekę balsų. Taigi viską lėmė konservatorių frakcijos nariai.
2017 m. portalui miškininkas.eu S. Gentvilas teigė abejojantis urėdijų reformos nauda: „Labai abejotina, kad visų urėdijų pertvarkymas į vieną valstybinę įmonę yra geriausias, optimaliausias variantas. (…) Norėčiau pabrėžti, kad valstybinių miškų ūkio valdymo sistemos pertvarka nėra pagrindinė problema, kurią aplinkos ministras turėtų spręsti skubiausiai.”
Liberalas interviu portalui įvardijo ir priežastį, kodėl jis nelinkęs palaikyti reformos: „Rajonams, kuriuose miškų urėdijos yra vienas didesnių ir svarbesnių darbdavių, ši reforma akivaizdžiai „kirstų per pakinklius“. Vienas tokių pavyzdžių – Ignalina, kur valstybės įmonė Ignalinos miškų urėdija yra didžiausias darbdavys rajone. Akivaizdu, kad urėdijų atsisakymas turėtų skaudžių pasekmių regionų ateičiai, dar padidintų bedarbių skaičių.”
Miškų klausimais S. Gentvilas ir jo tėvas, taip pat Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Eugenijus Gentvilas yra pasisakę ir daugiau.
Šios kadencijos metu liberalų frakcija siūlė panaikinti privačių miškų savininkams taikomą mokestį už parduotą medieną.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šias pataisas aktyviai palaikė ir siūlė S. ir E. Gentvilai. Tik vėliau jie žurnalistams pripažino, kad patys valdo ne tokius ir mažus miško plotus.
Miškų įstatymo nuostatose, kurias siūlė keisti šie parlamentarai, numatyta, kad privačių miškų savininkai turi sumokėti 5 procentų mokestį į valstybės biudžetą iš pajamų, gautų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
Tokiu atveju, jeigu mediena nebuvo parduota, mokesčio mokėti nereikia. Šis mokestis labai piktino privačių miškų savininkus ir jie nuolat ieškojo būtų, kaip jį atšaukti.
Už šio mokesčio surinktus pinigus taisomi miško keliai ir gerinama infrastruktūra.
S. Gentvilas išdėstė Feisbuke plintančios žinutės istoriją
Delfi pavyko susisiekti su kandidatu į aplinkos ministrus S. Gentvilu. Jis teigė jau spėjęs pamatyti peticiją. „Man padėjėja persiuntė. Aplinkos ministerija yra interesų ministerija. Užkastų konfliktų yra tūkstančiai. Jie niekada nebuvo sprendžiami”, - teigė S. Gentvilas.
Paklaustas, ką jis šiandien mano apie miško kirtimų intensyvumą, S. Gentvilas teigė, kad saugomose jų reikėtų mažinti, o ūkiniuose miškuose apie intensyvumo mažinimą neverta kalbėti, nes ūkiniai miškai turi duoti naudą ekonomikai.
„Dėl kirtimų tai aš pripažįstu, kad mes neapsaugome, ko Europa ir visuomenė iš visų mūsų reikalauja – valstybinių parkų, Europos svarbos buveinių. Mes 2013 m. esam įsipareigoję apsaugoti. Aš pritariu visiems tiems, kurie sako, kad saugomos teritorijos turėtų būti saugomos, o nekertamos”, - dėstė politikas.
Paklaustas apie Feisbuke sklandančią jo frazę, „kad miškas Lietuvoje kertamas per lėtai. Tai žalinga klimatui ir biudžetui”, jis teigė, kad tai ištraukta iš konteksto.
„Tai yra iš konteksto ištraukta mano frazė, kuri plaukioja Feisbuke. Tada buvo urėdijų reforma ir Kauno urėdas pasakė, kad reikia sustabdyti visus kirtimus. Mano atsakymas buvo jam: kaip gali urėdas sakyti, kad viską reikia stabdyti. Urėdija yra ūkinis objektas. Ji sodina miškus ir juos kerta. Dabar išimama iš konteksto, gąsdinama visuomenė. Nepažinodamas S. Gentvilo sakyčiau: kas tai per neadekvatus politikas”, - dėstė liberalas.
Ir čia jis dar kartą pakartojo dabartinę savo poziciją: „Saugomose teritorijose kirtimai yra per intensyvūs. Per pirmą pusmetį naujos kadencijos, kas bebūtų ministru, siūlau apsaugoti ES svarbos buveines tiek miškuose, tiek žemės ūkyje. Žemės ūkis net nepradėjo kalbėti apie aplinkosaugą, nors jis yra vienas didžiausias teršėjų. Žemės ūkis turi tapti atsakingas prieš gamtą.
Aš esu už kirtimų mažinimą saugomose teritorijose. Bet reikia rasti balansą ir mūsų ūkiniai miškai turi būti kertami laiku, kai jie subręsta. Tai yra ūkiniai miškai, kurie yra reikalingi mūsų ekonomikai. Jeigu norime pakeisti naftą, plastiką, dujas, reikia medienos. Didžioji bėda, kad ūkiniai miškai yra saugomose teritorijose. Čia konfliktas yra užprogramuotas”, - teigė S. Gentvilas.
Peticijoje nurodyta, kad esą S. Gentvilas prieštarauja Punios šilo rezervato plėtrai. Pats politikas Delfi teigė nemanantis, kad šiuo metu šilui yra iškilusi grėsmė. Anot jo, šilas yra tinkamai apsaugotas, o regioninio parko direkcija, nepaisant to, galėtų iš naujo pradėti rezervato plėtros procedūras ir įvertinti, ką iš tiesų ten reikia saugoti.
„Manau, kad viskas yra apsaugota Punios šile. Ten yra tik valstybinis miškas, draustinio statusas, dalis yra rezervatas. Klausimas dėl rezervato išplėtimo... Man atrodo visi pūliniai, kurie nesprendžiami, jie išryško Punios šile. Reikėtų atnaujinti rezervato statuso suteikimo procedūrą. Direkcija turėtų žiūrėti, ką mes ten turime apsaugoti. Didysis klausimas yra dėl sanitarinių kirtimų apimties. Čia yra konflikto objektas. Dabar Miškų įstatymo pakeitime tai sugriežtinome, ir tai apsaugo Punios šiltą. Punios šilas yra saugus. Reikėtų nuraminti žmones”, - teigė politikas.
Priminus, kad politikas buvo vienas iš aršiausių urėdijų reformos kritikų, jis neneigė, kad ir dabar nėra visiškai patenkintas sujungimo rezultatais. Tačiau kategoriškai neigė, kad tapęs ministru bandytų urėdiją vėl išskaidyti. Tačiau pabrėžė, kad urėdas negali būti skiriamas ministro.
„Aš manau, kad nebuvo racionali diskusija dėl urėdijų. Buvo dialogo trūkumas. Aš esu už vienos urėdijos modelį. Šiandien matau daug problemų dabar veikiančioje urėdijoje. Tačiau nereikėtų grįžti į laikus, kai ji buvo išskaidyta. Labai svarbu, kad ji turėtų būti nepriklausoma nuo ministro. Ministras negali skirti generalinio urėdo. Tą turėtų daryti ne politikas. Reikia stiprios valdybos. Tai negali būti nuo ministro priklausomas direktorius. Apskritai po konsolidacijos matau labai didelių evoliucinių problemų”, - teigė S. Gentvilas.