aA
Lietuvoje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, šaliai ateityje gali tekti ilginti pensijos amžių, sako Lietuvos banko atstovai.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Manoma, kad sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo galėtų būti priimti per dešimt metų, o šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais. Vis dėlto Lietuvos bankas pažymi, kad toks pensinio amžiaus ilginimas būtų gana drastiškas, apibendrina „Žinių radijo“ laida „Atviras pokalbis“.

Europos Komisijos prognozėmis, iki 2040 metų vidutinė gyvenimo trukmė, pasiekus 65 metus, pailgėtų tik 3 metais. Taip pat svarstoma, kad gelbėjant pensijas į Lietuvą galima būtų įvežti pusė milijono imigrantų. Dar kalbama, kad pensijas galima būtų didinti, jeigu didėtų mokesčiai. Panašu, kad tokie svarstymai byloja apie artėjantį pensijų krachą.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas nėra vykdomi valdžios institucija.

„Tai yra labiau teoretikų ir ekspertų grupė, kuri įspėja labai iš anksto. To tikrai nereikėtų priimti už gryną pinigą. Jų pasvarstymai kartais labai skiriasi tarp tų pačių žmonių tame pačiame banke. Prisiminkime, kad Raimondas Kuodis yra ten, ir jo pasiūlymai yra vienos krypties, kitų atstovų – galbūt, kitos“, – teigė T. Tomilinas, pasak kurio, šita diskusija yra teorinė.

Jis nuramino, kad tokie žodžiai kaip „krizė“, „katastrofa“ nereikia vartoti.

„Reikėtų džiaugtis tais sprendimais, kurie yra pastaruoju metu padaryti. Yra naikinama priešprieša tarp dabartinės pensininkų kartos ir dirbančiųjų kartos. Yra išspręsta „Sodros“ skolos problema, kyla pensijos tvariai, turint finansų tam, be deficito didinimo. „Sodros“ biudžete yra daugiau pajamų negu išlaidų“, – vardijo T. Tomilinas.

Jis patikino, kad nėra sprendimų ilginti pensinį amžių.

„Yra net teorinių mastymų, kad tikriausiai yra pagrindo sulėtinti pensinio amžiaus ilginimą“, – sakė T. Tomilinas.

Ateities scenarijai nenuspėjami

Socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis priminė, kad jau dabar esame pensinio amžiaus ilginimo procese. Mokslininkas konstatavo, kad jis yra pakankamai lėtas ir teigė nematąs reikalo jo greitinti.

Pasak jo, prognozės, kaip bus 2070 metais, yra labai nepatikimos. Mokslininkas pateikė analogiją, kaip buvo sudarinėjamos prognozės XIX a. pabaigoje, kiek arklių reikės Londone ir Niujorke XX a. viduryje. Tada buvo suskaičiuoja, kad arklių mėšlas sieks trečio aukšto palanges. Įvyko revoliuciniai pokyčiai ir ta prognozė visiškai subliuško.

„Teorinė prognozė (dėl pensijų), skaičiuojant demografinius santykius, gal ir yra teisinga. Tačiau kol kas šnekėti apie tokį amžiaus didinimą į tokią tolimą perspektyvą nėra racionalu“, – sakė T. Medaiskis.

Mokslininkas paaiškino, kad pensijų dydis priklauso nuo dirbančios kartos gausumo ir jos produktyvumo. Net jeigu bus nedaug dirbančių žmonių, bet jų bus labai didelis produktyvumas, pasak jo, galbūt, pensinį amžių netgi bus galima nuleisti.

„Mes galime įsivaizduoti tokią visuomenę, kurioje yra labai aukštas produktyvumas, ir žmogus mokosi iki 30 metų, po to iki 40 metų prižiūri robotus, kurie viską padaro, o nuo 40 metų yra laimingas pensininkas“, – fantastinį scenarijų piešė T. Medaiskis.

Pasak jo, nereikia priiminėti dabar priiminėti sprendimų orientuojantis į tokį fantastinį vaizdą, tačiau jis nėra neįmanomas. „Jeigu mes imsime 100 metų atgal dabartinį vaizdą, tai jis irgi būtų ano laiko žmonių požiūriu fantastinis“, – sakė T. Medaiskis.

Mokslininko vertinimu, nuleidinėti pensinio amžiaus nereikia. Bet 65 metai, pasak jo, yra natūrali riba.

„Kol kas negąsdinkime žmonių, o tos prognozės buvo suskaičiuotos mechaniškai teisingai“, – sakė T. Medaiskis.

Pasak mokslininko, reikėtų nagrinėti situaciją dėl pensinio amžiaus po 2026 m., „kai pribręs reikalas ir matysime situaciją, kokia ji yra“.

„Tada matysime, koks bus produktyvumas. Pensijos santykį su vidutiniu darbo užmokesčiu pavyksta palaikyti maždaug 45 proc. lygyje jau ilgą laikotarpį“, – sakė T. Medaiskis.

Ragina ruoštis blogiausiam

„Swedbank“ ekonomistė Laura Galdikienė taip pat neatmetė, kad įvairūs ateities scenarijai yra įmanomi.

„Jeigu mes tikėtume „Google“ futurologo Ray'aus Kurzweil'o prognozėmis, kad 2045 m. žmogus ir robotas taps vienu. Tada apie pensijų sistemą mums iš viso, turbūt, nebereikia diskutuoti“, – sakė L. Galdikienė.

Tačiau, pasak jos, reikia ruoštis blogiausiam, o dabartinės prognozės atitinka tas, kurias numatė „Eurostat'as“.

„Mes kartu buvome pristatyme, kur buvo pateikti ministerijos skaičiavimai, kaip keisis pensijos ir darbo užmokesčio santykis. Jeigu jis dabar siekia apie 33 proc., tai 2040 m. bus 23-24 proc.“, – sakė L. Galdikienė.

„Swedbank“ ekonomistė pripažino, kad Lietuvos banko siūlymai yra drastiški – 65 metai plius 7 metai – tokio amžiaus neturi jokia šalis Europos Sąjungoje. Daugiausiai dabar – 67 metai, kai kurie artėja 68 metų pensinio amžiaus ribos link.

„Manau, kad mes turime kalbėti apie kompleksines priemones. (…) Galimybių ilginti pensinį amžių yra, bet neturime pamiršti ir kitų galimybių“, – sakė L. Galdikienė.

Pasak ekonomistė, vienas iš sprendimų, greičiausiai, bus imigracija. Stebima, kad jos tendencijos suka teigiama kryptimi. Gegužę jau buvo matoma, kad imigravo daugiau žmonių nei emigravo.

„Žinoma, yra ir sprendimai dėl mokesčių. Bet kas svarbiausia, ir ką, manau, Lietuvos bankas pametė šioje dėlionėje, tai yra produktyvumo didinimas. Jeigu dabar trys žmonės atlieka tą patį darbą, 2040 m. jį atliks 1,5 žmogaus. Mes turime galvoti, kaip padidinti produktyvumą du kartus“ – sakė L. Galdikienė.

Ekonomistė pabrėžė, kad pensinio amžiaus kėlimui reikia ruoštis.

„Ką reiškia, kai mes paiilginame dar 2-3 metais, žmogus tarkime dirba iki 70 metų? Jis gali būti prastos sveikatos. Reiškia, mes turime šiandieną investuoti į sveikatą. Kitas dalykas – kaip mes iš viso tokį įstatymą galėsime priimti, kuris įpareigotų ilginti pensinį amžių, kuomet pagrindinis rinkėjas bus pensininkas“, – kalbėjo L. Galdikienė.

Galėtų dirbti dalį laiko

Ekonomistės vertinimu, pensinį amžių svarbu susieti su gyvenimo trukme.

Socialinių mokslų daktaras T. Medaiskis iškėlė mintį, kad vyresnio amžiaus žmonės galėtų dirbti dalimi etato dalindamiesi dalį laiko su šeimomis, kurios turi vaikų.

„Yra darbų, kuriuos tikrai galima padalinti tarp vyresnio patyrusio kolegos ir jaunesnio žmogaus, kuris turi šeimos rūpesčių, ir šitaip skatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą. Tokie kolektyvai, kur dirba įvairaus amžiaus žmonės, yra produktyvūs“, – sakė mokslininkas.

Pasak jo, tas nereiškia, kad vyresnio amžiaus žmonės turi užsisėdėti vadovaujančiose pozicijose.

„Tam yra kadencijos. Bet vyresnis žmogus su jo patirtimi gali daugelyje vietų dalintis darbo vietą su jaunesniu abiejų pusių naudai“, – sakė T. Medaiskis.

Ragina kelti įgūdžius

„Swedbank“ ekonomistė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninis raštingumas yra vienas žemiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros tarybos šalių.

„Reikia tai kelti. Mes turime tuos žmones perkvalifikuoti, mokyti tų įgūdžių, kurie yra reikalingi šiandienos ekonomikai“, – sakė L. Galdikienė.

Pasak ekonomistės, tyrimas rodo, kad didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių trūksta įgūdžių atlikti elementarius veiksmus, pavyzdžiui, įsijungti interneto naršyklę.

„Tai kaip mes galime kalbėti apie jų įtraukimą į šiandienos ekonomiką, kuri keičiasi beprotišku tempu, kai mes jiems nepadedame įgyti tų įgūdžių“, – sakė L. Galdikienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vladimiras Laučius. Pasprinkite savo mediena. Atsakymas urėdams ir babuinams (67)

Daug visko pasakyta miškų kirtimo tema. Kadangi šia sritimi domiuosi seniai, nemažai bendravau su...

Kuodis apie kainas: Lietuva turi seną rimtą bėdą

Bandymo didinti kainas, nes mažėja pirkėjų strategija niekur neveda, sako ekonomistas Raimondas...

Grafininos vyrui Nigelui pareikšti nauji įtarimai – advokatas mano, kad tai policijos taktika papildyta 10:55 (20)

Dingusiosios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos nužudymu įtariamas jos vyras Nigelas Westas...

Baltiškos Ženios atostogos. Europietiškiausią Europą atrado Estijoje: čia trūksta tik pinigų (34)

Iš visko, ką mačiau, ši Europa – pati europietiškiausia. Džiugių spalvų identiški mediniai...

Lietuvis Kretoje aptiko įspūdingą radinį: iš pradžių man grasino kalėjimu (60)

„Graikai, kuriems parodydavau savo radinį, išsigąsdavo, kad mane pasodins į kalėjimą“, –...

Rinkimuose Šimašius siekia dalyvauti nebe su Liberalų sąjūdžiu papildyta (83)

Vilniaus miesto meras buvęs liberalų lyderis Remigijus Šimašius kitų metų savivaldos rinkimams...

Jie irgi lauks popiežiaus: čia atvykstama numirti (60)

Kada popiežius Pranciškus iš Aušros vartų papamobiliu bus vežamas į Katedros aikštę, savo...

Vilniuje visureigis atsidūrė ant kito automobilio (3)

Penktadienį, apie 10.20 val., Vilniuje, prie Švitrigailos ir Naugarduko gatvių sankryžos,...

Po devynerių metų motinystės atostogų: turėčiau jau būti nučiuožusiu stogu ir nukvakusi supermamytė (2)

Motinystės atostogos Lietuvoje yra vienos ilgiausių Europoje. O ypač jei augini ne vieną vaiką....

Seniausias sostinės prekybos centras keičia prekinį ženklą

Vilniaus centre šalia Neries upės įsikūręs prekybos centras VCUP keičia prekinį ženklą ir...