Homoseksualų diskriminacija uždrausta Seime skambant įžeidimams

Antradienį už naują įstatymo redakciją, kuria taip pat draudžiama diskriminacija dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, negalios, etninės priklausomybės, religijos, balsavo 64 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 6. Ją vos pavyko priimti, mat prieš balsavimą užsiregistravo 71 politikas – mažiausiai, kiek reikia įstatymui priimti. Iš pradžių buvo užregistravę tik 70 parlamentarų, todėl procedūrą teko pakartoti.

Lygių galimybių įstatymo pataisas Seimas du kartus bandė priimti praėjusią savaitę, tačiau konservatoriai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“ abu balsavimus sužlugdė. Visi arba dauguma šių frakcijų narių nesiregistravo balsavimui, todėl dėl per mažo balsų skaičiaus projektų nepavyko patvirtinti nei praėjusį antradienį, nei ketvirtadienį.

Trečią kartą Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nariai vėl nedalyvavo balsavime, tačiau dauguma konservatorių atstovų balsavo „už“.

Įstatymo priėmimas įstrigo kai kuriems Seimo nariams pasipiktinus, kad norima uždrausti diskriminaciją dėl lytinės orientacijos. Iš pradžių Lygių galimybių įstatymo pataisų projekte tokia nuostata buvo, tačiau frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Egidijus Klumbys pasiūlė jos atsisakyti ir drausti teikti privilegijas žmogui lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu, kaip teigiama Konstitucijoje.

Teisininkai įspėjo, kad toks reguliavimas neatitiktų ES direktyvos, kuri nustato vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, ir pažeistų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą: šiuo metu įstatymai draudžia diskriminuoti dėl amžiaus, lytinės orientacijos ir negalios. Galiausiai į įstatymą sugrąžinus šiuos pagrindus, Seimo salėje įsiplieskė diskusijos.

Debatai kilo ir antradienio posėdyje. Iš pradžių E. Klumbys pasiūlė Lygių galimybių įstatymo priėmimą apskritai išbraukti iš darbotvarkės, nes esą Statutas nenumato dar vieno balsavimo, jei anksčiau balsavo nepakankamai parlamentarų. Tačiau net iš antro karto projektas nebuvo išbrauktas.

Vėliau kai kurie Seimo nariai ėmė piktintis konservatorės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės ir „darbietės“ Audronės Pitrėnienės pasiūlymu valstybiniuose ar privačiuose darželiuose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, kurių etosas remiasi religija ar tikėjimu, siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje.

„Tai reiškia, jog krikščioniškose mokyklose negalės dirbti laisvamaniai, o musulmoniškose turės dirbti tik musulmonai“, - kritikavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos frakcijos narys Kęstutis Čilinskas aiškino, kad šis įstatymas yra apskritai prieš diskriminavimą.

Liberalo Gintaro Šileikio manymu, nepriėmus pakankamai plataus draudimo diskriminuoti įvairius asmenis, tam tikrų visuomenės grupių atstovai kreiptųsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. „Būkime civilizuoti, normalūs europiečiai“, - agitavo jis.

Tuo tarpu frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Petras Gražulis jau ne pirmą kartą pažėrė įžeidimų homoseksualų atžvilgiu. Anot jo, Lietuva yra „iškrypusi valstybė“, nes „rūpinasi mažumomis, o žmonėmis – ne“. Parlamentaras pareiškė, esą jam gėda, kad valstybė taip rūpinasi dalykais, kuriuos krikščionys laiko nusikaltimu.

„Seimas susirūpino homikais, homoseksualais. Jei taip susirūpintų kaimo žmonėmis, trečdalis žmonių nebūtų išvažiavę, - piktinosi jis. – Visos vertybės pastatomos aukštyn kojomis. Dieve mano, kas čia darosi tame Seime“.