aA
Lietuvos gyventojai nenori, kad pavasarį būtų pereinama prie vasaros laiko, o rudenį grįžtama prie žiemos laiko, rodo visuomenės nuomonės tyrimai. Tačiau Vyriausybė gali siūlyti Briuseliui nekeisti tokio prieš penkerius metus patvirtinto laiko tvarkaraščio. Mat šalies specialistams trūksta argumentų tiek laikrodžių rodyklių sukiojimui, tiek jo atšaukimui apginti.
Laikrodis, laikas
© Corbis/Scanpix
Medikai savo ruožtu teigia, kad rodyklių sukiojimo sukeliamo streso neatperka ekonominis efektas. Esą iki šiol niekas nėra pateikęs jokių konkrečių skaičių, kiek tokiu virsmu pavyksta sutaupyti elektros energijos. Be to, nėra ir receptų, kaip apsisaugoti ar atsikratyti dirglumo ar nemigos, kurie gresia persukus rodykles.

„Dalis žmonių, staigiai pakeitus laiką, apie porą savaičių išgyvena stresą. Kuo mažiau streso, tuo geriau. Negi jo mūsų gyvenime dar per mažai?“ – retoriškai klausia psichologas Gediminas Navaitis.

ES gali atsisakyti vasaros laiko

Paskutinį šio mėnesio sekmadienį, kovo 25-ąją, šalyje septyniems mėnesiams bus įvestas vasaros laikas – 3 val. laikrodžio rodyklę reikės pasukti viena valanda į priekį. Vasaros laikas bus atšauktas paskutinį spalio sekmadienį 4 val. laikrodžio rodyklę pasukant viena valanda atgal.

Lietuvoje vasaros laikas kasmet Vyriausybės nutarimu įvedamas nuo 2003-ųjų. Toks nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.

Ši direktyva numatė, kad nuo 2002 metų vasaros laikas kiekvienoje Europos Sąjungos (ES) šalyje įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį.

Dokumentas taip pat numatė, kad Europos Komisija ne vėliau kaip iki šių metų pabaigos Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui turi pateikti ataskaitą apie šios direktyvos nuostatų poveikį įvairioms ūkio šakoms (pavyzdžiui, transporto sektoriui, pramonei ar turizmui). Ataskaita bus rengiama pagal ES valstybių pateiktą informaciją ir jų pareikštą požiūrį dėl vasaros laiko susitarimų.

Vyriausybė paprašė Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Ūkio ministerijų, kad jos sau pavaldžių žinybų bei verslo organizacijų pasiteirautų nuomonės apie laikrodžio rodyklių sukiojimo. Visą informaciją pavesta surinkti pastarajai ministerijai.

Lietuvos ministrų kabinetas savo poziciją, kurią suformuluos remdamasi iš viso keliolikos institucijų siūlymais, Briuseliui ketina perduoti balandį.

Gyventojai nenori sukioti rodyklių

Kaip DELFI sakė Ūkio ministerijos Vidaus rinkos koordinavimo departamento direktorius Saulius Kolyta, šalies žinybos neturi tvirtos nuomonės, ar reikėtų atsisakyti perėjimo prie vasaros laiko.

„Nė iš vienos institucijos, kuriai tai gali būti aktualu, negavome atsakymo, kuris pagrįstų vieną ar kitą poziciją. Kitaip tariant, neturime rimtų argumentų, kad siūlytume atsisakyti direktyvos. Sprendimas nieko nekeisti būtų logiškas“, - teigė ministerijos atstovas.

Anot jo, Sveikatos apsaugos ministerija nurodė, kad laiko kaitaliojimas turi įtakos žmonių sveikatai, nes reikia prisitaikyti prie vienos valandos skirtumo. Tačiau šis poveikis esąs trumpalaikis.

Kaimyninės Latvijos valdžia laikosi nuostatos, kad galiojantis šokinėjimas iš vasaros į žiemos laiką ir atgal yra labiau žalingas nei naudingas.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ yra atlikęs Lietuvos gyventojų nuomonės apie laikrodžio rodyklių sukiojimą tyrimą, tačiau jo rezultatai kol kas viešai neskelbiami. Kaip DELFI sakė premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė, didžioji dalis respondentų pageidauja, kad vasaros laikas pavasariais nebūtų įvedamas.

2000 metais „Vilmorus“ atlikus panašią apklausą, paaiškėjo, jog 73 proc. respondentų buvo už tai, kad kovą laikrodžių rodyklės nebūtų persukamos viena valanda į priekį, o spalio mėnesį - valanda atgal.

20,3 proc. apklaustųjų nenorėjo, kad vasaros ir žiemos laiko kaitaliojimas būtų atšauktas, o 6,7 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo aiškios nuomonės.

Lietuvoje populiarios laiko reformos

2000-ųjų pavasarį Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo 1990 metais neįvedė vasaros laiko. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į šios apklausos rezultatus. Tačiau netrukus, atsižvelgus į ES poziciją, buvo sugrįžta prie dvejopo laiko.

Nuo 1991 metų Lietuva, geografiškai priskiriama antrajai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Bet po 1998-ųjų reformos Lietuva buvo priskirta pirmajai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal „(tuometinės Europos reikalų ministrės Laimos) Andrikienės laiką.

Būtent tada valstybinių įstaigų darbuotojai šiokiadieniais pradėjo dirbti ne 9-18 val., o viena valanda paankstino ir darbo pradžią, ir pabaigą. Pasikeitė ir pietų laikas: poilsiui skirtas laikas prasidėjo ne nuo 13 val., o vidudienį.

Geografiniai duomenys rodo, kad 4/5 Lietuvos teritorijos yra antroje – Rytų Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas + 2 valandos), o likusi teritorija – pirmoje – Vidurio Europos laiko juostoje (Grinvičo laikas + 1 valanda). Riba tarp šių juostų eina iš pietų į šiaurę tarp Jurbarko ir Tauragės, o šiauriau – tarp Kuršėnų ir Telšių.

Idėja „pailginti“ dieną kilo B. Franklinui

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784 metais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Benjaminas Franklinas. Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

1908-aisiais vasaros laikas buvo įvestas Didžiojoje Britanijoje, kai britai tokiu būdu nusprendė taupyti energetinius resursus. Po keleto metų jos pavyzdžiu pasekė Vokietija ir Austrija-Vengrija, I pasaulinio karo metais ieškojusios bet kokios galimybės taupyti energiją. Dar vėliau vasaros laiką įsivedė Jungtinės Valstijos, nors šią tvarką ne vieną kartą koregavo.

Laiko keitimas Europoje buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir vyriausybės stengėsi taupyti elektros energiją. ES pirmasis dokumentas, reglamentavęs vasaros laiko įvedimą, patvirtintas 1980-aisiais. Šiuo metu pagal dvejopo laiko sistemą gyvena apie 100 pasaulio valstybių.

Nepaisant gana plataus laikrodžio rodyklių persukimo taikymo, šis reiškinys visame pasaulyje vertinamas prieštaringai. Specialistai iki šiol nesutaria, kas yra svarbiau: vasaros laiko įvedimo nauda energijos taupymui (teigiama, esą ekonominis efektas vertinamas vidutiniškai 3-8 proc.), ar žala, daroma žmonių sveikatai.

Lietuvos astronomų sąjunga yra pareiškusi, esą vasaros laiko įvedimas neturi jokio mokslinio ar ekonominio pagrindo ir prieštarauja gamtos dėsniams.

Beje, regionuose, esančiuose arčiau pusiaujo, dienos ilgumas skirtingais metų laikais kinta mažiau, nei nuo pusiaujo nutolusiuose, todėl laikrodžių persukinėjimas šiuose regionuose yra netikslingas. Kai kuriose JAV valstijose tokio laiko taupymo metodo net buvo atsisakyta, nes gyventojams, besiverčiantiems žemdirbyste, esą visiškai nesvarbu, ką rodo laikrodis, jų darbo diena prasideda tuomet, kai pakyla saulė.

Daugiau ne tik šviesos, bet ir streso

„Žmogus yra ne tik socialinė, bet ir biologinė būtybė, gyvenanti pagal įprastą sau laiko ritmą, todėl į laikrodžių sukiojimą reaguoja blogai. Galima ginčytis geras ar blogas tas laikas, pagal kurį mes dabar gyvename, tačiau žmogus prie jo prisitaiko. O jei reikia staiga keisti įpročius, dalis žmonių apie porą savaičių išgyvena diskomforto jausmą“, - DELFI pasakojo G. Navaitis.

Anot jo, vieni žmonės prie naujo laiko prisitaiko lengviau, kiti – sunkiau. Jei daliai tai yra nemalonu, esą nėra būtinybės sukioti rodykles.

„Sakykime, net jei tik 20 proc. Lietuvos gyventojų kurį laiką būna prislėgti, jaučia padidėjusį dirglumą, kamuojasi dėl nemigos, ar tai atperka simbolinį elektros taupymą? Galų gale juk niekas nėra pateikęs skaičių, kiek tiksliai sutaupoma“, - kalbėjo psichologas.

„Lietuvis skiriasi nuo karvės. Karvėms melžimo grafikas yra nepakeičiamas. O lietuvis, kadangi nėra karvė, taikosi, bet kam to reikia?“ – retoriškai klausė jis.

G. Navaičio teigimu, žmogaus organizmas, pradėjus ilgėti šviesiam paros metui, pats nejučia prisitaiko prie gamtos, todėl vasarą be didesnių problemų keliamės šiek tiek anksčiau, o miegoti einame vėliau. „Tam nereikia jokių parėdymų. Vyriausybės nutarimo, kad reikia eiti miegoti tada ir tada, juk nėra“, - pažymėjo pašnekovas.

Jis prisipažino dar niekur neradęs recepto, kaip būtų galima lengviau adaptuotis prie laiko keitimu, nors daugeliui žmonių tai tenka patirti nuolat ir gana dažnai, pavyzdžiui, skraidant didelius atstumus per kelias laiko juostas. Pavyzdžiui, sportininkams prieš svarbesnes varžybas duodamos bent kelios dienos prisitaikyti prie pokyčių.

Specialistų teigimu, persukę laikrodžių rodykles ilgiau gyvename šviesiuoju paros metu, būname geresnės nuotaikos ir darbingesni, tačiau prie naujo laiko iš pradžių sunku priprasti vaikams ir nemigos kankinamiems žmonėms.

Anot medikų, laiko keitimas sutrikdo biologinį žmogaus laikrodį, tačiau mažina polinkį į savižudybes, depresiją, ir mieguistumą. Patamsyje gaminasi melatoninas – medžiaga, kuri sukelia mieguistumą, o šviesoje pagerėja atmintis, darbingumas ir nuotaika.

Kaip tvirtina endokrinologai, žmogaus endokrininė sistema reguliuoja viso organizmo veiklą: psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą. Hormonų veikla labai susijusi su laiku, nes vieni jų gaminasi naktį, kiti paryčiais. Miegant gaminasi augimo hormonas, o paryčiais suaktyvėja antinksčių veikla ir jie ima gaminti hormonus, kurie būtini, kad žmogus būtų darbingas, gerai jaustųsi, taip pat būtų tinkama medžiagų apykaita.

Tad, endokrinologai mano, jog pasikeitus laikui, kuriam laikui sutrinka ir hormonų veikla. Pasukus laikrodžio rodykles valandą į priekį, bene blogiausiai gali jaustis tie, kurių sutrikęs miegas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (412)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (626)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Iš ES – niūraus tono pareiškimas dėl „Brexit“ (1)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, jog baigė ruoštis Jungtinės Karalystės išstojimo...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (132)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (50)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Lietuvoje sutriko interneto ryšys (16)

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų „Baltneta“...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (63)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Naminiai avižų sausainiai su bananais, kuriuos lengvai pasigaminsite namie

Dažnai girdime, kad reikia valgyti daugiau daržovių, bet kaip tą padaryti ir kiek „daugiau“...

GARSIAI! Įspūdinga premjera – Nombeko Augustė, Klaudia Keziah ir Niko Barisas pristato bendrą dainą (2)

Šįkart laidoje – net 4 svečiai, panaikinę sienas tarp Lietuvos ir Britanijos. 6-ajame...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (11)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...