aA
Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad laisvamaniai, pagonys ir dvasinio tobulėjimo grupės turi teisę viešai skelbti savo pažiūras, o Rytų religijų atstovams ir gamtos jėgų garbintojams tokią teisę pripažįsta vos ketvirtadalis. Dalis žmonių yra ypač netolerantiški ir tradicinių krikščionių atžvilgiu – nepripažįsta jiems teisės turėti savo interneto svetaines, dirbti mokytojais, įsivaikinti, užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje.
Kryžius, religija, krikščionybė
© Corbis/Scanpix
Tai rodo birželį „Vilmorus“ atlikta 1001 Lietuvos gyventojo apklausa. Ją užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siekdama ištirti, kokia Lietuvoje įsitikinimų (tikėjimo ar netikėjimo) laisvės situacija, ypač kiek mūsų visuomenė pasirengusi priimti naujuosius religinius judėjimus ir ar pripažįstamos šių judėjimų nariams pagrindinės laisvės ir teisės, kuriomis įprastai naudojasi visi demokratinių šalių piliečiai.

Nepalankūs net tradiciniams krikščionims

Apie 84 proc. respondentų nurodė, kad teisė viešai skelbti savo pažiūras per spaudą, radiją, televiziją turėtų būti garantuota tradiciniams krikščionims (Romos katalikams, ortodoksams, protestantams), rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Tik 45 proc. tokią teisę pripažino ateistams, netikintiems ir laisvamaniams (sudarantiems 9,5 proc. visuomenės), 40 proc. – pagonims ir naujiesiems pagonims.

Apie 37 proc. apklaustųjų pritarė, kad ši teisė būtų garantuojama dvasinio savęs tobulinimo grupių („Gyvenimo menas“, „Parapsichologijos akademija“, „Scientologijos bažnyčia“, „Transcendentinė meditacija“) nariams, 29 proc. – Rytų religijų atstovams, 26 proc. – gamtos jėgų garbintojams (okulto grupėms, raganoms, Anastazijos pasekėjams ir kt.).

Nikabas, niqab, musulmoniškas šydas
© Reuters/Scanpix

Tyrimas parodė, jog krikščioniškos doktrinos požiūriu žymiai artimesnių katalikų ir ypač protestantų mokymui naujųjų krikščionių grupių, kaip „Naujoji karta“, sekmininkai, „Tikėjimo žodis“ ir kt., narių teisei viešai skelbti savo pažiūras pritarė tik vos daugiau kaip ketvirtadalis apklausos dalyvių (27 proc.), panašiai kaip ir musulmonų – 25 proc.

Tačiau 5,2 proc. respondentų tradiciniams krikščionims nepripažino net teisės turėti savo puslapius internete, 6 proc. – šių asmenų teisės dirbti mokytojais, 6,2 proc. – teisės įsivaikinti beglobius vaikus, net 9,8 proc. – teisės užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje ar būti Seimo nariais. Kaimo gyventojai ir moterys taip galvoja dažniau nei miestiečiai ir vyrai. Beveik pusė šių respondentų nurodė patys save laikantys tradicinių krikščioniškų bažnyčių nariais.

Tačiau nepalankiausiai Lietuvoje vertinami kitų religijų ar įsitikinimų asmenys. Absoliučiai stipriausią neigiamą nusistatymą tyrėjai, kaip ir buvo tikėtasi, užfiksavo satanistų atžvilgiu – apie 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę. Tokį priešiškumą, spėjama, nulėmė satanizmo ne kaip religijos ar pasaulėžiūros, bet kaip asocialaus reiškinio traktavimas.

Maždaug pusei Lietuvos gyventojų būdingas stiprus neigiamas nusistatymas islamo bei krikščioniškos kilmės naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Toliau rikiuojasi gamtos jėgų garbintojai, naujieji krikščionys, rytietiškos kilmės religinės grupės, savęs tobulinimo judėjimai, pagonys, ateistai.

Dauguma visuomenės – ksenofobiška religijos srityje

Ostija, bažnyčia, religija, tikėjimas
© D.Tunkūno nuotr.

Per apklausą paaiškėjo, kad 5-6 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi stipriomis neigiamomis nuostatomis bet kurios religijos ar pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonių atžvilgiu ir, tikėtina, esant progai diskriminuotų juos šiuo pagrindu. 30-50 proc. Lietuvos gyventojų neigiamai nusistatę bent vienos kitokios, ne savo pačių išpažįstamos religijos atstovų atžvilgiu.

„Daugeliu atvejų šį reiškinį galima įvardinti kaip priešiškumą ir polinkį diskriminuoti visų kitokių religijų bei įsitikinimų išpažinėjus, nepripažįstant jiems įprastinių pilietinių teisių (žodžio laisvės, teisės į darbą, teisės būti renkamiems į Seimą ir kt.)”, - teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.

Atsakant į tyrimo klausimą, ar Lietuvoje dominuojanti religinė dauguma nevaržo religinių mažumų tikėjimo laisvės, galima konstatuoti, kad išties visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje. Tačiau tyrimas kartu atskleidė ir visuomenės daugumos polinkį diskriminuoti savo tikėjimo, taip pat kaip ir kitų tikėjimų ar įsitikinimų asmenis. Tai esą leidžia daryti išvadą, kad apskritai viešai deklaruota religija bei įsitikinimai mūsų šalyje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu.

Apklausos rezultatus žadama panaudoti moksliniame tyrime „Diskriminacija dėl religijų ir įsitikinimų", kuris atliekamas pagal nacionalinę 2007-ųjų – Lygių galimybių visiems metų strategiją. Tyrimą atlieka Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

Tradicinėmis laikomos devynios religinės bendruomenės

Konstitucija pripažįsta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo”.

1995 metais priimtas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas tradicinėmis pripažįstamos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų (Romos) katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Netradicinės religinės bendruomenės gali siekti ir, Seimo sprendimu, gauti valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos statusą, jeigu sudaro Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, yra palaikomos visuomenės, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

2001 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save priskiria tradicinėms krikščioniškoms bendrijoms – 79 proc. Romos katalikų bažnyčiai, 5 proc. – ortodoksų ir ortodoksų sentikių, apie 1 proc. – protestantų.

Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 6 skundus dėl religijos ir įsitikinimų, arba tris kartus daugiau, nei 2005 metais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusų žurnalistas: Sočyje – dar vienas Erdogano akibrokštas Putinui (2)

Po susitikimo Sočyje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas...

Ekspertai abejoja, ar Vakarai paseks Lietuvos pavyzdžiu: ruošiasi visai kitiems scenarijams su Rusija (10)

Delfi kalbinti politologai abejoja, ar Vokietija , kitos Europos valstybės paseks Lietuvos...

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (1)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.

Kasčiūnas apie tarptautinės organizacijos išvadas dėl Ukrainos: jos skandalingos (3)

Ketvirtadienį žmogaus teisių gynimo organizacija „ Amnesty International “ paskelbė...

Verslas PliusJustina Maciūnaitė

Ilgai paraštėse tūnoję maži pajūrio miesteliai atsigavo: koks būstas juose gali tapti puikia investicija?

Būsto pajūryje karštinė, NT ekspertų teigimu, jau atvėsusi, tačiau pastarieji keli metai šiai...

„Ignitis“ skelbia siūlymą nukentėjusiems elektros vartotojams: po pirmų keturių mėnesių kaina keistųsi

Penktadienį paskelbta, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „ Perlas Energija “ naikina...

Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje (20)

Lietuvoje pirmadienį vidutinė elektros paros kaina viršijo 500 eurų už megavatvalandę....

ESO paaiškina, ką daryti „Perlas Energija“ klientams: apsisprendimui suteiks daugiau laiko

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „ Perlas Energija “ pranešė, jog naikina fiksuotos...

Rusija vėl taikosi į didžiausią atominę elektrinę Europoje: pavojus kyla visiems, net blokai užminuoti (2)

Rusai dar kartą apšaudė Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, pataikė į aikštelę...

Delfi PliusEdita Rouge

Kai vienas nori visad būti kartu, o kitam reikia laiko sau: kaip spręsti šį konfliktą poroje

Santykiai bet kuriuo atveju reikalauja skirti dėmesio partneriui ar partnerei, kai ko atsisakyti, kai...