aA
Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų sutinka, kad laisvamaniai, pagonys ir dvasinio tobulėjimo grupės turi teisę viešai skelbti savo pažiūras, o Rytų religijų atstovams ir gamtos jėgų garbintojams tokią teisę pripažįsta vos ketvirtadalis. Dalis žmonių yra ypač netolerantiški ir tradicinių krikščionių atžvilgiu – nepripažįsta jiems teisės turėti savo interneto svetaines, dirbti mokytojais, įsivaikinti, užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje.
Kryžius, religija, krikščionybė
© Corbis/Scanpix
Tai rodo birželį „Vilmorus“ atlikta 1001 Lietuvos gyventojo apklausa. Ją užsakė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, siekdama ištirti, kokia Lietuvoje įsitikinimų (tikėjimo ar netikėjimo) laisvės situacija, ypač kiek mūsų visuomenė pasirengusi priimti naujuosius religinius judėjimus ir ar pripažįstamos šių judėjimų nariams pagrindinės laisvės ir teisės, kuriomis įprastai naudojasi visi demokratinių šalių piliečiai.

Nepalankūs net tradiciniams krikščionims

Apie 84 proc. respondentų nurodė, kad teisė viešai skelbti savo pažiūras per spaudą, radiją, televiziją turėtų būti garantuota tradiciniams krikščionims (Romos katalikams, ortodoksams, protestantams), rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Tik 45 proc. tokią teisę pripažino ateistams, netikintiems ir laisvamaniams (sudarantiems 9,5 proc. visuomenės), 40 proc. – pagonims ir naujiesiems pagonims.

Apie 37 proc. apklaustųjų pritarė, kad ši teisė būtų garantuojama dvasinio savęs tobulinimo grupių („Gyvenimo menas“, „Parapsichologijos akademija“, „Scientologijos bažnyčia“, „Transcendentinė meditacija“) nariams, 29 proc. – Rytų religijų atstovams, 26 proc. – gamtos jėgų garbintojams (okulto grupėms, raganoms, Anastazijos pasekėjams ir kt.).

Nikabas, niqab, musulmoniškas šydas
© Reuters/Scanpix

Tyrimas parodė, jog krikščioniškos doktrinos požiūriu žymiai artimesnių katalikų ir ypač protestantų mokymui naujųjų krikščionių grupių, kaip „Naujoji karta“, sekmininkai, „Tikėjimo žodis“ ir kt., narių teisei viešai skelbti savo pažiūras pritarė tik vos daugiau kaip ketvirtadalis apklausos dalyvių (27 proc.), panašiai kaip ir musulmonų – 25 proc.

Tačiau 5,2 proc. respondentų tradiciniams krikščionims nepripažino net teisės turėti savo puslapius internete, 6 proc. – šių asmenų teisės dirbti mokytojais, 6,2 proc. – teisės įsivaikinti beglobius vaikus, net 9,8 proc. – teisės užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje ar būti Seimo nariais. Kaimo gyventojai ir moterys taip galvoja dažniau nei miestiečiai ir vyrai. Beveik pusė šių respondentų nurodė patys save laikantys tradicinių krikščioniškų bažnyčių nariais.

Tačiau nepalankiausiai Lietuvoje vertinami kitų religijų ar įsitikinimų asmenys. Absoliučiai stipriausią neigiamą nusistatymą tyrėjai, kaip ir buvo tikėtasi, užfiksavo satanistų atžvilgiu – apie 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę. Tokį priešiškumą, spėjama, nulėmė satanizmo ne kaip religijos ar pasaulėžiūros, bet kaip asocialaus reiškinio traktavimas.

Maždaug pusei Lietuvos gyventojų būdingas stiprus neigiamas nusistatymas islamo bei krikščioniškos kilmės naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Toliau rikiuojasi gamtos jėgų garbintojai, naujieji krikščionys, rytietiškos kilmės religinės grupės, savęs tobulinimo judėjimai, pagonys, ateistai.

Dauguma visuomenės – ksenofobiška religijos srityje

Ostija, bažnyčia, religija, tikėjimas
© D.Tunkūno nuotr.

Per apklausą paaiškėjo, kad 5-6 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi stipriomis neigiamomis nuostatomis bet kurios religijos ar pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonių atžvilgiu ir, tikėtina, esant progai diskriminuotų juos šiuo pagrindu. 30-50 proc. Lietuvos gyventojų neigiamai nusistatę bent vienos kitokios, ne savo pačių išpažįstamos religijos atstovų atžvilgiu.

„Daugeliu atvejų šį reiškinį galima įvardinti kaip priešiškumą ir polinkį diskriminuoti visų kitokių religijų bei įsitikinimų išpažinėjus, nepripažįstant jiems įprastinių pilietinių teisių (žodžio laisvės, teisės į darbą, teisės būti renkamiems į Seimą ir kt.)”, - teigiama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime.

Atsakant į tyrimo klausimą, ar Lietuvoje dominuojanti religinė dauguma nevaržo religinių mažumų tikėjimo laisvės, galima konstatuoti, kad išties visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje. Tačiau tyrimas kartu atskleidė ir visuomenės daugumos polinkį diskriminuoti savo tikėjimo, taip pat kaip ir kitų tikėjimų ar įsitikinimų asmenis. Tai esą leidžia daryti išvadą, kad apskritai viešai deklaruota religija bei įsitikinimai mūsų šalyje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu.

Apklausos rezultatus žadama panaudoti moksliniame tyrime „Diskriminacija dėl religijų ir įsitikinimų", kuris atliekamas pagal nacionalinę 2007-ųjų – Lygių galimybių visiems metų strategiją. Tyrimą atlieka Naujųjų religijų tyrimų ir informacijos centras.

Tradicinėmis laikomos devynios religinės bendruomenės

Konstitucija pripažįsta minties, tikėjimo ir sąžinės laisvę: „Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo”.

1995 metais priimtas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas tradicinėmis pripažįstamos devynios Lietuvos istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų (Romos) katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

Netradicinės religinės bendruomenės gali siekti ir, Seimo sprendimu, gauti valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar bendrijos statusą, jeigu sudaro Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, yra palaikomos visuomenės, o jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai.

2001 metų visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, didžioji mūsų šalies gyventojų dalis save priskiria tradicinėms krikščioniškoms bendrijoms – 79 proc. Romos katalikų bažnyčiai, 5 proc. – ortodoksų ir ortodoksų sentikių, apie 1 proc. – protestantų.

Pernai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo 6 skundus dėl religijos ir įsitikinimų, arba tris kartus daugiau, nei 2005 metais.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Ispanijoje gyvenanti Aušra Burnienė: rudenį šios šalies kurortuose nusipirkti būstą gali būti neįmanoma dėl vienos priežasties papasakojo apie kainas (2)

Pilni lėktuvai lietuvių į Ispaniją leidžiasi ne tik atostogų, apstu ir norinčių čia susirasti...

Papildomų rezervų paieškose – Jokubaičio žvilgsnis į Eurolygos čempioną: svarbus kaip niekada specialiai „Delfi“ iš Belgrado

„Varginantis dalykas“, – taip „Barcelonos“ įžaidėjas Rokas Jokubaitis įvertino pirmoje...

Į Lietuvą plūstelės vasariška šiluma: kai kur termometrai pasieks net 25 laipsnius

Ketvirtadienio naktį aukšto slėgio sritis tols nuo Lietuvos. Atsisveikindama ji žada sausą,...

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Ką išduoda nauji Rusijos grasinimai kaimynėms: Kremlius sukūrė situaciją, kurios nebuvo šimtmečius (2)

Šios šalis taps priešėmis – tą minutę, kai jos taps NATO narėmis, imsimės žingsnių. Jei...

Putino diagnozė slepia ir svarbesnę informaciją: šito dar niekas garsiai nesako

Tikra ar išgalvota Rusijos prezidento Vladimiro Putino sunki liga neabejotinai lems ir karo...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų (7)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Delfi PliusJurga Grigienė

Randai: kodėl niekas nesako, kad jiems užgijus negalima atsikvėpti – neprižiūrimi jie gali sukelti negrįžtamų padarinių

Turbūt sunkiai rastume žmogų, kuris neturėtų nė vieno rando. Bet savotiškas paradoksas – ne...

Majauskas apie ekonomikos būklę, naujus mokesčius ir NPD santykį su MMA: tam tikrų pakeitimų tikrai reikia

Infliacija, planuojamos didinti bazinės palūkanų normos, nedarbo augimo rizika rodo, kad šie metai...

Delfi PliusPranas Šarpnickis

Lietuvos miestas, kurį 9 dienoms buvo „okupavę“ latviai – supykę, kad žemaičiai neleidžia Kalėdų atšvęsti, grįžo namo (2)

Sovietmečiu kai kas Skuodą pašaipiai vadindavo lietuviškąja Kamčiatka. Bet ne todėl, kad ten...