Atvažiavo išjungti elektrą

Gitana viena augina 9 ir 12 metų gabias mergaites, kurios lanko muzikos mokyklą, skina laurus tarptautiniuose konkursuose. „Tikrai nesu asociali, neprižiūrinti vaikų, girtaujanti, atvažiuokite ir patikrinkite. Tačiau vis tiek patekau į tokią situaciją, kad tiesiog esu priversta nusižeminti ir prašyti pagalbos, nes nebežinau, kaip išsikapstyti“, – pasakojo moteris.

Paskutinis signalas, kuris ją paskatino kreiptis į DELFI redakciją, parašyti pagalbos prašymą, buvo netikėti svečiai iš elektros energiją tiekiančios bendrovės.

„Už elektrą nemokėjau kelis mėnesius, susidarė 200 eurų skolą, todėl vyrai atvažiavo paprasčiausiai mums nutraukti jos tiekimą. Pradėjau aiškintis, kaip galima taip nežmoniškai elgtis. Paaiškėjo, kad už elektrą gali būti skolingi asocialūs žmonės, šeimos, įtraukos į rizikos sąrašą, jiems niekas negresia. Mūsų šeima jokiems rizikos sąrašams nepriklauso, esame normalūs, todėl mums ir galima tiesiog imti ir atjungti elektrą. Dar šiaip taip išsiderėjau, kad palauktų dvi savaites. Tiek turiu laiko grąžinti skolą“, – kalbėjo Gitana.

Pajamos – tik alimentai

Visos jos ir dviejų dukrų pajamos – 264 eurai per mėnesį. Tiek moteris prisiteisė alimentų dukroms iš buvusio vyro. Jis geranoriškai nenorėjo mokėti, todėl moteris kreipėsi į antstolius, ir jie ėmėsi veiklos – alimentai į moters sąskaitą pervedami kas mėnesį tada, kai buvęs sutuoktinis gauna atlyginimą.

„Su vyru išsiskyriau, nes su juo nebebuvo galima gyventi, saugojau dukras. Jis išgėrinėdavo, triukšmaudavo, kelis kartus puolė mane smaugti. Po skyrybų praėjo jau keleri metai, bet tėvas savo dukrų nelanko, papildomai joms nepadeda, tik priverstinai moka alimentus“, – pasakojo šiaulietė.

Jai – 42 metai. Moteris 10 metų dirbo banke: ir konsultante, ir sekretore. Tačiau kai 2009 metas prasidėjo krizė, ji buvo atleista ir nuo tada nuolatinio darbo neranda.

Gitana yra registruota Darbo biržoje, tačiau bedarbės pašalpos negauna. Jai nepriklauso ir socialinė pašalpa, nes retkarčiais ji dirba įvairius darbus pagal terminuotą sutartį, o tada vertinamas pajamų, tenkančių šeimai dydis, ir jis keliais eurais viršija normas, todėl jokios pašalpos neskiriamos.

„Neseniai buvau savivaldybės Socialinės paramos skyriuje. Atnešiau visus reikiamus dokumentus, dabar skaičiuojama, ar man bus skirta pašalpa už gruodį. Jei ją ir gausiu, tai bus apie 50 eurų ir tik sausį“, – kalbėjo Gitana.

Dirbtų ir valytoja

Darbo ji nesikrato. „Galėčiau dirbti ir valytoja, bet niekas niekur nepriima. Galėčiau dirbti ir už minimalų atlyginimą, nes tai vis tiek būtų stabilios pajamos, kurios mūsų šeimai labai reikalingos. Kiekvieną dieną skaitau darbo skelbimus, siuntinėju CV, tačiau nieko. Anądien apėjau visas Šiaulių bulvare esančias kavines, klausiau, gal reikia nors indų plovėjos – nieko. Kažkodėl visi darbdaviai ieško neįgaliųjų, nes, matyt, už juos gauna subsidijas iš valstybės. Dirbti galiu ir noriu, nereikia man pašalpų, bet nebežinau, kaip tą darbą susirasti“, – krimtosi Gitana.

Darbo biržai retkarčiais pavyksta moterį įdarbinti. „Tačiau visos sutartys terminuotos – trys mėnesiai ir viso gero. Paskutinį kartą klijavau etiketes. Man tinka bet koks darbas, jokio nebijau, greitai mokausi, bet vis tek nepavyksta jo rasti“, – pasakojo moteris.

Paklausta, ar ji neturi artimųjų, kurie galėtų padėti, Gitana neslėpė, kad visi giminaičiai jau padėjo, kiek galėjo, bet ir jų galimybės išseko.

„Pati ne kartą esu aukojusi vaikas, seneliams. O dabar tokia situacija, kad pati turiu prašyti pagalbos. Tikrai nėra labai malonu taip daryti, bet tiesiog nebežinau, kaip elgtis. Tam, kad išsikapstyčiau iš skolų, ir antstoliai neatimtų buto šiuo metu reikia mažiau apie 1000 eurų. Ir, aišku, man reikia darbo, nes tikrai noriu būti savarankiška, tinkamai pasirūpinti savo dukromis. Todėl ir parašiau DELFI laišką, nes tikiuosi, kad yra gerų žmonių, kurie mane supras ir gal nors šiek tiek padės. Mums su dukroms išsivadavimas iš skolų būtų didžiausia Kalėdų dovana“, – graudinosi Gitana.

DELFI skaitytojai, kurie norėtų Gitanai ištiesti pagalbos ranką, gali su ja susisiekti telefonu (8 606) 28 096.