Šis dokumentas bus svarstomas Vyriausybės pasitarime trečiadienį.
Vienas iš strategijos punktų vadinasi „ asmenų, priklausančių aukštam rizikos laipsniui, saugojimas“.
Asmenų priskyrimas aukštam rizikos laipsniui numatomas pagal asmeninės rizikos laipsnį ir socialinės rizikos laipsnį. Asmeninės rizikos laipsnis suprantamas kaip asmens rizika, susirgus virusu, neišgyventi arba turėti rimtų sveikatos problemų. Socialinės rizikos laipsnis priklauso nuo asmens kontaktavimo su aukšto asmeninės rizikos laipsnio asmenimis, taip pat su infekuotais ar galbūt infekuotais asmenimis, gausiais artimais kontaktais su daug žmonių. Visa tai sukelia riziką plisti virusui, rašoma strategijoje.
Vyriausybė laikosi nuostatos, kad kuo aukštesniam rizikos laipsniui priskiriamas asmuo, tuo intensyvesnis turi būti apsaugos priemonių taikymas. Žemo rizikos laipsnio asmenims taikomos standartinės visuomenės sveikatos priemonės.
„Pažymėtina, kad karantino sąlygų lengvinimas ir prireikus specialių sąlygų taikymas asmenims, priskirtiems aukštam rizikos laipsniui, – pagrindinė priemonė išsaugoti šiam rizikos laipsniui priklausančių Lietuvos žmonių gyvybes ir sveikatą.
Analizuojant mirusiųjų nuo viruso skaičių pagal skirtingas amžiaus grupes, matyti, kad nuo viruso ligoninėje mirusiųjų dalis yra didžiausia amžiaus grupėje, kuriai priklauso vyresni nei 80 metų asmenys, ir siekia 9,3 procento, 70–79 metų amžiaus grupėje – 5,1 procento, 60–69 metų – 2,2 procento. Mirtingumo lygis 50–59 metų amžiaus grupėje lygus 0,6 procento.1 Tai atitinka ir bendrąsias tendencijas kitose šalyse pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skelbiamus duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias mirtingumo lygio skirtumas yra tarp 50–59 ir 60–69 metų amžiaus grupių (mirtingumo lygis skiriasi net 3,6 karto), darytina išvada, kad rizika numirti susirgus nuo viruso itin išauga asmenims, sukakusiems 60 ir daugiau metų“, – rašoma dokumente.
Taikys tikslinį testavimą
Daroma prielaida, kad lengvinant karantino sąlygas ir asmenims, priklausantiems žemesniam rizikos laipsniui, palaipsniui grįžtant į aktyvų socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą, užsikrėtusiųjų virusu skaičius gali išaugti, taip pat gali susidaryti naujų ir įvairaus dydžio viruso židinių. Todėl itin svarbu laiku užtikrinti operatyvų asmenų, kurie įtariami užsikrėtę virusu, ištyrimą visuose Lietuvos regionuose. Taip pat būtina sustiprinti epidemiologinę kontrolę ir įgyvendinti priemones, kurios galėtų palengvinti ir pagreitinti kontrolės procesus, rašoma strategijoje.
Kaip vienas pagrindinių viruso valdymo kontrolės mechanizmo elementų numatomas iniciatyvus tikslinis testavimas. Toks testavimas bus atliekamas ligoninėse ir kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos įstaigose ir globos namuose, kuriuose kyla didžiausia grėsmė užsikrėsti asmenims, priskiriamiems aukštam rizikos laipsniui dėl asmeninių rizikos veiksnių, ir medikams, rašoma dokumente.
Jame taip pat minima, kad tiksliniai tikrinimai bus atliekami parduotuvėse, vaistinėse, socialinės priežiūros namuose, ugdymo įstaigose ir kitose vietose, pasižyminčiose didele žmonių koncentracija ir glaudžiais kontaktais. Bus nustatyti konkretūs kriterijai, kokiais parametrais vadovaujantis turėtų būti pasirenkamos tikslinės grupės ar objektai iniciatyviam tiksliniam testavimui.
Greta tikslinio testavimo, siekiant minimizuoti galimą viruso plitimą, bus vykdomas ir iniciatyvus atsitiktinis testavimas šalies ir atskirų regionų mastu. Mechanizmas apims visą seką reikalingų veiksmų, testavimo metu nustačius infekuotą asmenį, – operatyvus infekuoto asmens kontaktinio žiedo karantinavimas ir testavimas, rašoma dokumente.
Remiantis iniciatyvaus testavimo rezultatais, konkrečios vietos šalyje pagal viruso plitimą gali būti skelbiamos padidintos rizikos arba, priešingai, saugesnėmis zonomis, kuriose būtų galima sušvelninti reikalavimą laikytis infekcinio saugumo reikalavimų ar visiškai jo atsisakyti, teigia Vyriausybė.
Plane numatomos ir kitos priemonės tarptautiniam bendradarbiavimui, psichikos sveikatos stiprinimui ir kitoms sritims.
Kartą per 6 mėnesius numatoma atlikti išsamesnį Strategijos įgyvendinimo priemonių plano vertinimą.
Skvernelis: tai yra nauja realybė
Dviejų metų koronaviruso valdymo strategija, anot premjero Sauliaus Skvernelio, paremta penkiais pagrindiniais principais. Ministro pirmininko teigimu, visiems šaliems gyventojams reikia suprasti, kad tai – „nauja realybė“.
„Ką tik Vyriausybė patvirtino COVID-19 valdymo strategiją, kurią vadiname Naujos realybės strategija. Kodėl taip? Nes šiandieninė situacija ir yra nauja realybė, kurioje visi turime išmokti gyventi kitaip“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo S. Skvernelis.
Jis taip pat plačiau pakomentavo plane numatytus principus. Svarbiausias jų, anot S. Skvernelio, aukštos rizikos žmonių saugojimas. Dar dvejus metus imtis papildomos apsaugos turės ir rizikos grupėje nesantys, tačiau su šiais asmenimis dažnai bendraujantys gyventojai.
„Šis principas reiškia, kad vyresni nei 60 metų žmonės arba tie, kurie serga sunkiomis lėtinėmis ligomis, turės ir toliau laikytis dabar galiojančių karantino taisyklių, vengti nereikalingų kontaktų ir laikytis visų infekcinio saugumo reikalavimų. Visi turime saugoti savo tėvus, senelius ir sergančius artimuosius, nes virusas jiems yra pavojingiausias. Bet tai nereiškia, kad atribosime žmones, kurie mums rūpi, nuo gyvenimo. Galvojame apie priemones, kurios sudarytų sąlygas saugiai gyventi visavertį gyvenimą.
Čia svarbu paminėti ir dar vieną grupę – vidutinės rizikos grupę. Tai yra jaunesni žmonės, kurie dažnai kontaktuoja su aukštos rizikos asmenimis. Šie žmonės turės laikytis padidintų saugumo taisyklių, kad neužkrėstų tų, kuriems virusas gali būti pražūtingas.
Visi kiti, žemos rizikos žmonės, bus tie, kurie atgaivins Lietuvos ekonomiką. Tačiau ir jie privalės laikytis saugumo taisyklių“, – aiškina S. Skvernelis.
