aA
Iki rinkimų likus mažiau nei metams Lietuvos medikų sąjūdžio atstovai konstatavo, kad Sveikatos apsaugos ministerija taip laukto Vyriausybės programoje numatyto pažado perskaičiuoti paslaugų įkainius neįvykdė. Tai jie konstatavo per susitikimą su socialdemokratų frakcija.
© Shutterstock

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė per posėdį konstatavo, kad po protesto akcijų 2018 m. gydytojams atlyginimai iš tiesų buvo padidėję, tačiau šiemet medikai atlyginimo augimo nepajuto.

„Šiais metais po ministro pasakymo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) įkainiai yra didinami nuo 7 iki 10 proc., ir medikų atlyginimai galėtų didėti (…) iki 15 proc., tai jau vieną apklausą mes rugsėjį darėme, nebuvo pasisakymų, kad atlyginimai padidėjo“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Pasak LMS atstovės, ir pačios gydymo įstaigos signalizuoja, kad jos esamomis sąlygomis neranda sąlygų didinti algas 15 procentų.

„Tikrai kai kurios įstaigos kvietėsi ir profesines sąjungas kalbėtis, ir buvo sakoma – „gal 5 procentais galėsime padidinti“, „gal 3 procentais“. Toliau tie 5 procentai irgi gavosi ne nuo rugsėjo, spalio, o galbūt nuo lapkričio arba gruodžio, o galbūt ir nuo Naujų Metų“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

Susirinkę tą informaciją LMS atstovai konstatavo, kad atlyginimų didinimo šiemet medikai nepajuto.

„Tie 3 arba 5 proc., kas sugebėjo kažkiek padidinti, nėra tai, kas buvo sakoma. Nesimatė to padidinimo. Tuomet natūraliai kyla klausimas, kaip kitais metais bus pasiektas 3 ir 1,5 VDU, kai šiemet nebuvo didinta“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

LMS atstovai labai pasigedo Vyriausybės programoje numatyto pažado pagal naujai parengtą metodiką perskaičiuoti paslaugų įkainius.

„Mes to labai ilgai visi laukėme ir tikėjomės, kiti ir pagalbą siūlė, ir vienos, ir kitos klinikos turi išsamią įkainio skaičiavimo metodiką, kur yra viskas įskaičiuota – tiek darbo užmokestis, tiek įrangos, tiek priemonių panaudojimas.

Galvojome, kad bus galima pasinaudoti ta gerąja praktika, bet matome, kad šitas punktas įvykdytas nebuvo, ir tie vienkartiniai (…) įkainių padidinimai tikrai nėra ta reali kaina, kiek realiai kainuoja tą paslaugą suteikti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.

LMS atstovė paaiškino, kad tai yra svarbu, nes nuo įkainio priklauso tiek medikų atlyginimas, tiek, kiek galima susimokėti už išlaidas.

Prabilo apie sistemines bėdas

LMS valdybos narys Robertas Adomaitis pridūrė, kad jie dėjo viltis, kad įkainiai bus skaičiuojami pagal pagrįstas metodikas.

„Tai verstų vesti darbo krūvio apskaitą, žinoti, kiek kiekvienas personalo narys įdeda į kiekvieną paslaugą ir išskaičiuoti, koks tas atlyginimas galėtų būti, ir kiek žmonės turėtų per laiko vienetą (per dieną) tų paslaugų suteikti.

Bet Sveikatos apsaugos ministerija labai aiškiai per visą šitą kadenciją vengė reglamentuoti gydytojų ir slaugytojų darbo krūvio apimtį, nes tai verstų juos skaičiuoti tiesiogiai įkainius, o pagrindinis finansinis institutas šituose skaičiavimuose yra Valstybinė ligonių kasa, kuri šiai kadencijai padarė lygiai nieko, ir visiškai metodiškai to sprendimo vengė“, – kalbėjo R. Adomaitis.

Gydytojas sakė, kad jam yra tekę dalyvauti darbo grupėje apie naujas paslaugas – kaip jos bus įvedamos.

„Tuos dokumentus ministerija parengė, ir jie buvo priimti. Kas įdomu, kad ligonių kasos iš karto deklaravo, kad tai bus taikoma tik naujai įtraukiamoms paslaugoms. Bet mes turime kelis tūkstančius paslaugų, kurių įkainiai nepaskaičiuoti. Kitas dalykas – tarp tų kelių tūkstančių paslaugų yra nemaža tų, kurios nei žmonėms gyvybės gelbsti, nei jų darbingumą išsaugo, nei ypatingai kažkokią visuomeninę naudą atneša“, – sakė R. Adomaitis.

Medikas per posėdį kalbėjo apie sistemines bėdas.

„Jeigu mes neturime pinigų visoms paslaugoms, o greičiausiai neturime, tai, kad ligonių kasos neperrūšiavo tų 3000 su viršum paslaugų ir nepasakė, kad „na gal nustosime mes mokėti, pavyzdžiui, už vokų pakėlimą“, arba „gal nustosime už kažkokias kosmetines operacijas“, tada įkainių didinimas tapo paprastu lėšų švaistymu. Jeigu padidini už bet ką įkainį, tai tiesiog jis dingsta bendrame katile“, – sakė R. Adomaitis.

Pasak jo, tokioje situacijoje specializuotai medicinai – visai neblogai, jie atsikanda didžiausią kąsnį ir nesiskundžia.

„Jūs negirdite didelių skundų nei iš Santariškių klinikų, nei iš Kauno klinikų, sako, kad „mes susitvarkome“. Jie atlyginimus padidino, tuo tarpu iš regioninių ligoninių sako, kad „mes neturime pinigų“.

Todėl, kad jie neteikia tų super specializuotų paslaugų, jiems tenka užsidirbti iš mažesnių įkainių, ir tas padidėjimas jiems yra mažesnis. Dėl to jie negali pritraukti naujų technologijų, specialistų, nes neturi iš ko padidinti pinigų. Jie dirba su mažesniu įkainiu, ir jie padidėjimą jaučia mažesnį“, – sakė R. Adomaitis.

LMS atstovas paaiškino, kuo realiai virto ta sistema, kai lėšos paskleistos visiems maždaug po lygiai, ir sakoma, kad „jūs susitvarkykite, kaip jums išeis“.

„Tie, kurie gauna mažiausiai, niekaip negali susitvarkyti. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, greitoji pagalba, (…) dabar gavote pranešimus apie pacientų perkrovimus po tiltais. Taip, jeigu taip finansuojame reformas, tai taip ir krauname pacientus po tiltais.

Šeimos gydytojai, kurie turėtų atlaikyti srautą į priėmimo skyrius, jie niekaip negali to padaryti, trūksta žmonių. Tada viskas suvažiuoja į priėmimo skyrius. Dabar jūs matote pilnus „delfius“, feisbukus, kad „mes laukiame ilgai, kad mums nosį skaudėjo“, dėl to, kad ten yra pragaras, ir to pragaro pasekmė yra paskutinė aktualija – kad žmonės žudosi“, – kalbėjo R. Adomaitis.

Neatmetė protestų galimybės

Posėdyje dalyvavę medikų atstovai patikino, kad LMS „tikrai streiko neorganizuoja“, tačiau neatmeta, kad ši profesinė grupė gali protestuoti.

„Mes ne vieną kartą sakėme, kad esame asociacija, ir streiko negalime organizuoti. Tam yra profesinės sąjungos, ten yra pasidalinimas – yra senosios profesinės sąjungos, kurios yra lojalios ministerijai, tai jos tikrai nestreikuos. Naujosiose profesinėse sąjungose būdavo minčių apie streiką, (…) ta nelaimė buvo vienas iš kritinių įvykių, ir tas atlyginimų nedidėjimas gali duoti impulsą net ir kraštutinėms priemonėms, nes yra neįvykdyti įsipareigojimai“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Seimas svarsto biudžetą

Seimas po pateikimo pritarė svarstyti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą. Planuojama, kad ateinančių metų PSDF biudžetas, palyginti su šiemet, bus didesnis 241 mln. eurų ir iš viso sudarys 2,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,1 mlrd. eurų.

Už PSDF biudžeto priėmimą svarstymui balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 22, susilaikė – 15. 2020 m. PSDF biudžeto pajamas sudarys: privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, administruojamos „Sodros“, – daugiau nei 1 mlrd. 582 mln. eurų, valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis, – daugiau nei 650 mln. eurų, valstybės biudžeto asignavimai – 36,4 mln. eurų, kitos PSDF pajamos – apie 32,5 mln. eurų.

Seimo narė Ingrida Šimonytė Seimo posėdžio metu nuogąstavo, kad PSDF biudžete visi 200 mln. eurų neturėtų būti atidedami į rezervą.

„Jūsų teikiamame biudžeto projekte pervedimai į rezervus yra rodomi kaip išlaidos. Nieko nėra kvailiau, kaip rodyti taupymą išlaidose. Nežinau, ką jums daro finansų ministras, kad priverčia jus atidėti į šoną 200 mln. eurų pajamų, kurios ateina į sveikatos draudimo biudžetą, man tai yra tiesiog nesuvokiama, nes jūs jau šių metų pabaigoje turėsite 400 mln. eurų rezerve. Ar jūs prognozuojate, kad galima krizė gali sumažinti biudžeto pajamas penktadaliu?“ – sakė I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad, nors ir PSDF bei valstybės biudžetai yra skirtingi, jų išlaidos skaičiuojamos kartu. „Suprantu jūsų naratyvą ir norą pastatyti mane į kampą, tokiais būdais bandant mane parodyti, kaip nesirūpinantį savo sritimi, ir finansų ministrą, kuris mus čia kažką prispaudžia ar neprispaudžia. (...) Nepaisant to, kad tai yra atskiras biudžetas, valstybės išlaidos yra skaičiuojamos kartu. Jeigu Seimas nuspręs kur nors susimažinti išlaidas, manau, kad mes galėsime daugiau panaudoti savo rezervą“, – sakė A. Veryga.

Augančias PSDF biudžeto lėšas numatyta paskirstyti šioms sritims: 83,3 mln. eurų (6 proc.) didės išlaidos sveikatos priežiūros paslaugoms, 46,6 mln. eurų (13,3 proc.) daugiau bus skiriama vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, 3 mln. eurų (5,1 proc.) didės lėšos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, apie 1,5 tūkst. eurų (12 proc.) didės išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms.

Kaip ir kasmet, didesnį dėmesį ketinama skirti prevencinėms programoms ir paskatinti žmones jose dalyvauti, taip pat finansuoti kitas PSDF biudžeto lėšomis apmokamas sveikatos programas, tad 10,7 mln. eurų (9 proc.) didės lėšos sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Iš viso 200,8 mln. eurų PSDF pajamų planuojama pervesti į PSDF biudžeto rezervą. 2020 m. pradžioje PSDF biudžeto rezervas turėtų sudaryti daugiau nei 400,7 mln. eurų. Rezervo lėšos skaidomos į dvi dalis: pagrindinę ir rizikos valdymo. PSDF biudžeto rezervo pagrindinė dalis 2020 m. pradžioje turėtų sudaryti 34,5 mln. eurų, o likusios PSDF biudžeto rezervo lėšos – 366,2 mln. eurų rizikos valdymo dalį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(28 žmonės įvertino)
3.6071

Top naujienos

Išsiimti pinigų bus vis sunkiau: mažėjant bankomatų ir skyrių – siūlo išeitis (40)

450 tūkstančių – tiek Lietuvos gyventojų nesinaudoja internetinėmis paslaugomis ir susiduria su...

Vietoje mamadienių gali tekti pratintis prie šeimadienių: darbdaviai prezidentui padėti neskuba (20)

Prezidento Gitano Nausėdos pasiūlymas leisti tėvadienius ar mamadienius gauti tik vieną vaiką...

Orai: kasdien vis labiau vės (12)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems šalto arktinio anticiklono vakarinis...

Jaunuolis neįgaliojo vežimėlyje mokykloje krito nuo laiptų: mokykloje pradėtas tyrimas (32)

Cerebriniu paralyžiumi sergantis ir dar kaukolę susilaužęs devyniolikmetis ligoninėje, o...

Biografas apie karališkosios šeimos detales: slapti ritualai po Dianos mirties, įtartinas Charleso elgesys ir keistas Elžbietos II laiškas

Žurnalistas ir biografas Kennethas Rose‘as – žmogus, žinojęs labai daug karališkosios šeimos...

Regionas, virš kurio neskrenda nė vienas lėktuvas: jokia aviacijos įmonė nenori tokių problemų (39)

Tibeto regionas yra pietinėje gausiai apgyvendintos Azijos dalyje. Čia susikerta Indijos ir...

Įvertinkite: Juozas Statkevičius pristatė fatališkai moteriai skirtą kolekciją (100)

Metų mados šou – kitaip talentingojo kutiurjė Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymo jau...

Lietuviai pelnė 34 taškus, „Lokomotiv“ atsitiesė Prancūzijoje (4)

Po keturių nesėkmių iš eilės Europos taurės varžybose į pergalių kelią grįžo su...

Metų mados šou: Statkevičiaus baltuoju kilimu žengė išsipusčiusios Lietuvos ir užsienio žvaigždės (138)

Metų renginys – taip dažnai pramogų pasaulio užkulisiuose yra įvardijamas kasmetinis dizainerio...