„Nuo liepos vidurio yra apie 20 židinių, kuriuose nemažas skaičius stebimų asmenų. Židiniai yra kavinėse, darbovietėse, vienoje sveikatos įstaigoje“, – laidoje „Delfi diena“ sako D. Razmuvienė.
„Per pastarąsias keturias savaites labai padaugėjo susirgusių asmenų, kai nepavyksta atsekti, nuo ko jie užsikrėtė. Dalis ir nenori pasakyti, kur lankėsi. Užsikrėsti gali uždarose patalpose, kavinėse, darbo vietose. Yra 20 proc. atvejų, kurie plinta visuomenėje ir neaišku, nuo ko jie užsikrėtė“, – aiškina epidemiologė.
Visgi Santaros klinikų gydytojų profesinės sąjungos pirmininkas, gydytojas Valdas Pečeliūnas atkreipia dėmesį, kad nustatomų atvejų skaičiaus kilimas kur kas vangesnis nei kovą–balandį.
„Balandį vidutiniškai buvo nustatoma 40–50 atvejų per dieną, šiuo metu turim 20. Bet birželį buvo 2. Teigiamas aspektas būtų kilimo greitis. Kovą–balandį nuo kelių iki keliasdešimt atvejų pakilome labai greitai, dabar eksponentinės progresijos nesimato, kilimas vangus. Beveik garantuotai priemonės duoda efektą“, – mano jis.
Pasak D. Razmuvienės, pastaruoju metu sulaukiama nemažai žmonių skundų dėl grūsties ir saugumo nesilaikymo paplūdimiuose, tačiau, epidemiologės teigimu, užsikrėsti juose rizika šiek tiek mažesnė.
„Lauke rizika be abejonės mažesnė, praktiškai jos gali ir nebūti, bet kadangi mes ne viską žinome apie šio viruso savybes, ir saugus atstumas pažeidžiamas labai stipriai, tikrai rizika yra“, – pabrėžia D. Razmuvienė.
Gydytojas V. Pečeliūnas rekomenduoja kaukę lauke dėvėti, jei būnama tarp žmonių mažu atstumu ir ilgą laiką.
„Jeigu paplūdimy galim būti vienas nuo kito 5–10 metrų atstumu, nematyčiau reikalo būti su kauke. [Praėjusio savaitgalio] vaizduose susidaro įspūdis, kad kaukės reikėtų. Teigiamas faktorius – kad lauke, tai mažina riziką, bet ne visiškai“, – sako jis.
Didelis iššūkis – mokslo metų pradžia
Specialistai sako, kad koronaviruso plitimą paskatinti gali netrukus prasidėsiantys mokslo metai.
„Neabejotinai čia akmuo į tą svarstyklių pusę, kuri skatins plitimą. Sunkiai sergančių vaikų mažiau, bet, deja, yra. Antras dalykas – paskatinus plitimą tarp vaikų, per porą savaičių tai persikels į šeimas, gali užsikrėsti vyresni žmonės. Tai yra labai didelis iššūkis“, – įspėja V. Pečeliūnas.
Jo manymu, galimos priemonės plitimo valdymui galėtų būti tiek nuotolinis mokymas, tiek vaikų nejudėjimas po skirtingas klases mokykloje.
D. Razmuvienė sako, kad ministerija yra parengusi rekomendacijas, kaip mokyklos turės organizuoti mokymą, tačiau konkretūs žingsniai priklauso ir nuo mokyklos struktūros, vaikų skaičiaus.
Anot V. Pečeliūno, rudenį faktorių, kurie skatintų viruso plitimą, bus ir daugiau: „Žmonės sueis į patalpas, vaikai į mokyklas. Tada turėtų griežtėti epidemiologiniai reikalavimai, kaukių dėvėjimas, darbo organizavimas, švietimo įstaigų veikla.“
Epidemiologė D. Razmuvienė, sako, kad situacija bus stebima ir, jei reikės, mokyklose saugumo reikalavimai didės.
„Jeigu sergamumas bus 16 šimtui tūkstančių gyventojų, bus rekomenduojamos kaukės, jei 25 šimtui tūkstančių gyventojų, – bus labai griežtos priemonės“, – laidoje „Delfi diena“ sako ji.