DELFI konferencijoje medikų sąjūdžio atstovė paaiškino, kad gydytojo tobulėjimui po to, kai jis baigia mokslus, valstybė praktiškai nieko neskiria.

„Tie 6 eurai, kur kažkas paskaičiavo, kiek yra skiriama, tai yra juokinga suma. Vadinasi, ir jaunas žmogus, ir ne jaunas yra priversti tobulėti savo sąskaita. Tai jeigu uždirbi tokį atlyginimą, koks dabar yra tu tiesiog net negali tobulėti, nes tai kainuoja, ir nemažai. Nuvažiuoti į bet kokią užsienio konferenciją reikia apie poros tūkstančių eurų, jauna šeima negali tiek sau leisti, ir skirti dar ir nuolatiniam tobulėjimui, o gydytojas turi mokytis visą gyvenimą“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Viena iš Lietuvos medikų sąjūdžio lyderių taip pat pripažįsta, kad gydytojai yra paskendę dokumentuose.

„Galbūt, elektroninė sistema tai ir palengvina, bet tų dokumentų ir elektroninių yra labai daug. Tu turi aprašyti paciento statusą, kaip jis dabar jaučiasi, reikia pasižiūrėti visus tyrimus, aprašyti juos, išrašyti siuntimus. Visa tai daro gydytojas“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Paskutinis lašas gydytojų kantrybės taurėje, pasak jos, buvo reikalavimas dar daugiau pacientų priimti, kad nebūtų eilių.

„Tai tikrai taip ir gaunasi, kad tu suspėsi tik pacientui įėjus pasakyti „laba diena“, pakelti akis į pacientą, ir toliau sėsti rašyti, kokie jo nusiskundimai, ko jam reikėtų, o pačiam pacientui laiko nebelieka. Nes jeigu neužpildysi šitų dokumentų šitam pacientui, ateina kitas, vėl tie dokumentai visi tęsiasi“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Pasak medikų atstovės, taip, kaip mokytojai nešasi tikrinti namų darbus į namus, taip ir gydytoji po darbo valandų dar lieka pildyti dokumentų.

„Bet vėlgi tai vyksta mūsų laiko sąskaita. Mes turime ne didinti kiekybę, o gerinti kokybę“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkės įsitikinimų, norint spręsti eilių problemas, reikia daugiau specialistų.

„Vienas ir tas pats žmogus negali dar daugiau priimti. Jeigu jau ir taip iš sąjūdžio puslapio matosi, kad ir po 40, ir po 60 pacientų priimama per dieną. Tai tikrai nebegalime daugiau, vadinasi, mums trūksta specialistų. Šalia reikia pasodinti visą kitą komandą – gydytoją, slaugytoją, ir tada tikrai tos eilės mažėja. O sprendžiant specialistų problemą vėlgi atsiremiame į tą patį dalyką, kad jaunieji emigruoja“, - kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Išgyvena ne iš kyšių

Lietuvos medikų sąjūdžio tarybos pirmininkė pažymėjo, kad gydytojai ne iš kyšių gyvena, ir jų ragina nenešti.

„Mes, viduriniosios kartos atstovai, suradome kitą sprendimo būdą – mes dirbame ir valstybinėse, ir privačiose įstaigose, ir užsidirbame tuos savo pinigus, bet savo laiko sąskaita. Tikrai galiu pasakyti, kad niekas neneša kyšių, nei kažkas nori juos imti. Tikrai žinau pačius puikiausius skyrius Lietuvoje, kurie yra skaidrūs, ir jokių kyšių iš pacientų niekas neima“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Tačiau medikė atkreipė dėmesį ir į pacientų mentalitete įsigalėjusias nuostatas, kad davę kyšį jie sulauks geresnio gydymo.

„Pacientas, jei tikrai – sunki onkologinė liga, ir jis galvoja, kad jei įdės tą vokelį, jam bus paskirtas geresnis, efektyvesnis gydymas, geriau gydytojas atliks operaciją. Tai tikrai yra netiesa. Kitą vertus, kai gydytojas nepaima to vokelio, tai ką galvoja pacientas? Pacientas galvoja, kad „viskas, aš jau esu nurašytas ligonis, ir todėl daktaras nepaėmė to kyšio, nes man jau niekuo negali padėti“, - kalbėjo Ž. Gudlevičienė.

Pasak jos, reikėtų keisti pacientų mentalitetą, kad „tikrai nereikia nešti jokių atsidėkojimų“.

„Jaunimas jau yra visai kita karta, kuri sako, kad mes ir patys neduodame, ir tikrai nesiruošiame imti kyšių“, - sakė Ž. Gudlevičienė.

Lietuvos medikų sąjūdis vienija 65 asociacijos narius. Medikų peticiją, kuria reikalaujama spręsti sistemines sveikatos sektoriaus problemas ir kelti medikų atlygimus 30 proc. nuo kitų metų sausio, jau pasirašė 41,5 tūkst. asmenų.