aA
Per koronaviruso plitimo Lietuvoje laiką, mūsų šalyje, balandžio 9 dienos duomenimis, patvirtinti 955 koronaviruso atvejai. Šiuo metu pacientų, galimai užsikrėtusių koronavirusu, srautai pasiskirsto: galima tikrintis karščiavimo klinikose, mobiliuosiuose punktuose, ligonių infekcinių ligų skyriuose. Tačiau, kaip atrodė ligoninės ir ką patyrė medikai pačioje infekcijos Lietuvoje plitimo pradžioje, kai koridoriuose karščiuodami laukė šimtai pacientų, ir dar niekas nežinojo, kas yra tas koronavirusas? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė prisimena pirmąsias kelias savaites, kurios medikams buvo košmariškos.
Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis
© DELFI / Andrius Ufartas

Infekcijų būta įvairių, bet koronavirusas – unikalus

Šiuo metu, pasak VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. L. Jančorienės, lietuviai ir visas pasaulis susiduria su infekcija, kuriai imli yra didžioji dalis visuomenės. Todėl sunku prognozuoti, kiek žmonių dar užsikrės koronavirusu, kiek jų pateks į ligonines. Anot medikės, infekcijų pasaulyje būta įvairių.

„Pasaulinės pandemijos kartojasi kas maždaug 10 – 40 metų. Man tekę išgyventi ir pandeminio gripo pandemiją. Sakyčiau, kad šiuo metu situacija yra labai panaši į tą, kuri buvo 2009 – 2010 metais. Tačiau koronavirusas nuo kitų infekcijų skiriasi tuo, kad į žmonių pasaulį atkeliauja naujas sukėlėjas, šiuo atveju, koronavirusų grupei priklausantis virusas, ir žmonių visuomenė yra visiškai imli, nes neturi jokio išankstinio imuninio pasiruošimo, imuninės apsaugos, todėl gali žmogus sunkiai sirgti. Mes matome, kad skirtingos gyventojų grupės gali skirtingai reaguoti į šitą infekciją. Vieni serga sunkiau, kiti turi didesnę komplikacijų riziką, kai kurios grupės, pavyzdžiui, vaikai, gali sirgti ir lengvai. Kai buvo pandeminio gripo pandemija, mes matėme, kad labai sunkiai gripu sirgo jauni žmonės, nes buvo galvota, kad vyresni jau turi įgiję tam tikrą imunitetą“, – prisimena prof. L. Jančorienė.

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis
© DELFI / Andrius Ufartas

Ji tęsia, kad medikai Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infektologai ir čia dirbančios slaugytojos nejaučia panikos, nes yra pasiruošę tokioms pandemijoms.

„Mes esame susikaupę, suprantame, kad turime saugotis, paisyti taisyklių, kurios kartais atrodo labai formalios, tačiau mes viską žinome, mes esame ir repetavę tokias situacijas, ir su jomis susidūrę. Mes atsirenkame žmonės, kuriems yra rizika sunkiausiai sirgti ir jų neleidžiame į pirmas pozicijas“, – pabrėžia gydytoja.

Centras taiko gydymą

Prof. L. Jančorienė skaičiuoja, kad centras baigia vesti antrą šimtą ligos istorijų, ligoniams, kuriems diagnozuotas koronavirusas. Visi pacientai, anot gydytojos, kurie yra gydomi stacionare, serga mažiausiai plaučių uždegimu, kuris gali būti vidutiniškai išreikštas ar sunkus, gali būti sepsio požymių, respiracinio distreso sindromų.

„Jau dabar yra labai aiškios hospitalizacijos taisyklės. Jeigu žmogus atvyksta į Infekcinių ligų centrą, bet jo būklė yra lengva, tai jis gali gydytis namuose, prižiūrimas šeimos gydytojo“, – sako gydytoja.
Infekcinių ligų centro vadovė pabrėžia, kad šiuo metu patvirtino gydymo metodo nuo koronaviruso infekcijos pasaulyje nėra.

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Nėra tokių priešvirusinių vaistų, kurie konkrečiai veiktų šitą virusą. Bet šalių ekspertai sako, kad remiantis patirtimi, galima skirti kažkokį antivirusinį ar antimikrobinį gydymą, kuris galėtų turėti virusą ar kitus procesus slopinantį poveikį. Mes puikiai žinome, kad šitos infekcijos metu virusas išprovokuoja vadinamą citokinų audrą, kuriai slopinti pasitelkiami kai kurie seniai žinomi ir registruoti vaistai, bet buvo naudojami kitoms indikacijoms. Mes netaikome nė vieno nežinomo vaisto, mes taikome vaistus, kurie yra prieinami Lietuvoje. Pavyzdžiui, vienas iš tų preparatų buvo naudojamas maliarijos gydymui. Vėliau jis pritaikytas riaumatinių ligų gydymui, raudonosios vilkligės gydymui. Ir paaiškėjo, kas jis gali turėti poveikį slopinant kai kuriuos ligos patalogijos procesus. Kitas preparatas yra su labai žinomu antibakteriniu poveikiu ir yra duomenų, kad jis gali slopinti viruso dauginimąsi. Mes pasirinkome tuos preparatus, apsirašėme protokolą, kaip mes skirsime gydymą, kaip kontroliuosime ir tokį metodą taikome savo pacientams“, – pabrėžia gydytoja.

Pirmosios kelios savaitės buvo košmariškos

Prof. L. Jančorienė pasakoja, kad šiuo metu centre kiekvienas darbuotojas turi savo pareigas ir jas žino. Iš pradžių, pasak gydytojos, personalų trūko, tačiau pagelbėti sutiko ne tik kolegos iš kitų Santaros klinikų skyrių, bet medikai iš kitų gydymo įstaigų, rezidentai. Kai kurie iš rezidentų perkėlė savo rezidentūrą, kad galėtų padėti Infekciniame ligų centre. Centro vadovės teigimu, pirmosios dvi savaitės, kai į Lietuvą įžengė koronavirusas, buvo košmariškos. Medikai dirbo paromis be maisto ir vandens.

„Krūvis jautėsi pačioje pradžioje, kai atsirado pirmieji sergantys arba tie, kurie įtarė, kad serga. Infekcinių ligų centrą užplūdo visi sergantys, karščiuojantys, tuomet dar ir gripo epidemija buvo, tai visi pacientai kreipėsi į Infekcinių ligų centrą, nebuvo daugiau galimybių, kur išsitirti, nebuvo mobilių stotelių. Žmonės koridoriuje sėdėjo ant grindų, neužteko kėdžių. Prisimenu, kad grįžau namo vėlai vakare, gavau žinutę po poros valandų, kas ten darosi, kiek žmonių, persirengiau, vėl išvažiavau ir grįžau namo tik po paros. Tai tos akimirkos labai įsimena“, – pirmąsias infekcijos plitimo dienas prisimena prof. L. Jančorienė.

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ji tęsia, kad žmonių antplūdis tęsėsi kelias savaites, kol į situaciją sureagavo valstybinės institucijos ir inicijavo kitokį tyrimo nuo koronaviruso prieinamumą – mobiliąsias stoteles.

„Mes visi bandėme pasidaryti kavos 5 val. ryto po 12 valandų darbo. Nes visi su kostiumais, akiniais, respiratoriais ir vandens atsigerti negalėjome. Ir kai jau viską nusiėmėme, pamatėme, kad vieniems nosys iki kraujo pratrintos, plaukai suplukę, raukšlės ant veidų atsiradusios. Bet buvo smagu, kai kažkur apie 6 valandą ryto jau buvo likę tik apie 10 pacientų, po to 5 ir kažkaip tą situaciją suvaldėme. Aišku, tas žmonių antplūdis tęsėsi apie porą savaičių, po to sureagavo valstybinės institucijos, pradėjo spręsti, kaip tyrimą padaryti labiau prieinamą“, – pasakoja gydytoja.

Gydytoja apie košmariškas pirmąsias koronaviruso plitimo Lietuvoje savaites: koridoriai pilni karščiuojančių, dirbo paromis
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tačiau, pasak prof. L. Jančorienės, dabar atsirado kita darbo dalis – pacientų, kuriems patvirtinta koronaviruso infekcija, priežiūra. Tiesa, medikė sako, kad nei ji, nei jos kolegos herojais nesijaučia, o tik dėkoja tiems, kurie padeda šiuo sunkiu metu.

„Kai žmonės papuolė į mūsų stacionarą, tada mes pamatėme, kaip atrodo ta koronaviruso infekcija, kaip su ja reikia elgtis, kaip tie žmonės turi būti prižiūrimi. Mes herojais nesijaučiame, tai yra mūsų darbas, mes jį mylime, bet norime padėkoti, nes mes nuo pat pirmųjų dienų gaudavome begales laiškų, kuriuose vieni siūlė pasiūti kaukes, kiti atvežė ledų, klausė, ko mums reikia. Mes pirmą kartą gyvename, per šitą protrūkį, gauname pietų. Geri žmonės, įmonės pakaitomis atveža pietų“, – sako gydytoja ir priduria, kad visuomenės palaikymas padeda medikams išgyventi šį sunkų laikotarpį.

Balandžio 8 d. 7.00 val. duomenimis:

  • Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 912
  • Per vakar dieną patvirtinta naujų ligos atvejų: 32
  • Mirusiųjų nuo koronaviruso skaičius: 15
  • Pasveikusiųjų skaičius: 7
  • Per vakar dieną ištirta: 2301
  • Iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 30108
  • NVSC duomenis pateikusių asmenų skaičius: 74887 (2020-03-20)
  • Paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(66 žmonės įvertino)
3.6970

Top naujienos

Dailius Dargis | D+

16 valandų su savo pagrobėju praleidęs žinomas Lietuvos aktorius papasakojo, kaip viskas vyko: aš tapau jo savotišku pagalbininku

Nepriklausomos Lietuvos istorijoje buvo kelios, tačiau plataus atgarsio sulaukusios įkaitų...

Psichologė pasakė, kada santuokoje jau laikas sukti skirtingais keliais: svarbu viską matyti skaidriai (95)

Kai lyčių stereotipai trinami laikmečio ar kitų procesų, kuo gi skiriasi vyras ir moteris? O...

Iš COVID-19 duomenis nagrinėjančių ekspertų – nerimo ženklai: kertasi dvi pandemijos (73)

Kai Ziyado Al-Aly vadovaujama tyrimų grupė pranešė jam, kaip dažnai diabetas kerta...

Restoranuose drastiškai trūksta darbuotojų: sugrįžusieji iš prastovų susirenka išmokas ir patraukia kitur (267)

Neseniai atsidarius lauko terasoms, maitinimo įstaigos jau jaučia darbuotojų stygių. Pusę metų...

Mirė garsi virtuvės šefė, „barbekiu mama“ Halina Bovševič (203)

Gegužės 9-ąją nuo koronaviruso mirė žinoma virtuvės šefė, barbekiu mama vadinta Halina...

Lyg tikra vasara: į Lietuvą plūstelės šiluma – įdienojus net iki 23 laipsnių (3)

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono vakarinė – šiltoji dalis. Su smarkokais pietiniais oro...

Nepavykęs Kremliaus noras įgelti: lietuviai, rinkitės – ginklai arba vakcinos (576)

Lietuvos kariuomenės įsigijimai visada buvo ir išliko Kremliaus propagandistų dėmesio centre: tai...

Pavydas poroje: kada jis santykius griauna, o kada jiems padeda? (10)

Meskite į mane akmenį tie, kas niekada nejautė pavydo. Iš tiesų šis jausmas mus lydi nuo...

Gydytojas įvardijo, koks skausmas mus labai sendina: patarė nedelsti du skaičiai parodys, ar efektyviai sportuojate (18)

Pradėdami sportuoti, ypač vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, sporto salėje kartais nesupranta...

Orijus Gasanovas papasakojo, kodėl dabar pats geriausias laikas keliauti: stebina prabangių viešbučių kainos ir galimybės (38)

Dabar, kai pasaulis stengiasi išsivaduoti iš COVID–19 sukeltos pandemijos, vis dažniau iškyla...