„Vaikams tokia patirtis labai traumuojanti, tad neretai užaugę jie nenori patys jos suteikti saviesiems. Ar ir mums reikės atsimušti į dugną, kad prisimintume lietuvišką folklorą, kur apdainuojant meilę vyravo poetiškos, o ne vulgarios spalvos? To nežinau“, - DELFI sakė Vilniaus knygų mugėje pristatytos knygos „Kas iš vaikų pagrobė gandrą? Viskas, ką jums reikia žinoti apie seksą ir daugiau...“ autorius.
Klausinėjamas, kur dingo vaikus nešęs paukštis, psichoterapeutas sakė, kad gandrą Afrikoje pagavo ir suėdė naujasis laimingasis laukinis.
Pasak G. Vaitoškos, Afrika – tai „svajonių šalis egzistuojanti mūsų galvose: joje bumpsi popsas, klesti falo kultas ir visokeriopa seksualinė laimė“.
Naujuoju laiminguoju laukiniu G. Vaitoška vadina trečios kartos žmogaus porūšį. Pirmasis buvo aprašytas Jeano Jacques'o Russeau: jis buvo tyras, tikėjo į Dievą, tačiau buvo sugadintas civilizacijos.
Antrosios kartos laukinis galvojo, kad laimė yra seksualinio pobūdžio ir buvo sukurtas Sigmundo Freudo. Dievu jis nebetikėjo ir buvo nelaimingas, kadangi suprato, jog civilizacijos kūrimas reikalauja seksualinio instinkto suvaldymo.
„Naujasis, mūsų dienų laimingasis laukinis taip nebegalvoja. Jam Dievo nėra, bet yra civilizacija ir niekuo neribojama seksualinė laimė. Tokių pažiūrų laikėsi, pavyzdžiui, žymusis seksualinio švietimo filosofas Michelis Foucault, kuriuo seka Vokietijos Šeimos ministerija, pasisakiusi už tėvų - vaikų intymius santykius ir taip toliau... Naujasis Foucault laukinis turi storą pilvą, nes gerai maitinasi Europos Sąjungos institucijų pinigais“, - konstatavo knygos autorius.
- Kokio amžiaus skaitytojams skiriate savo knygą?
- Vaikystės skonio nepraradusiems tėvams. Parašyti paskatino klausimai, ką reikia sakyti vaikams apie meilę ir vaikų atsiradimą. Trejų, šešerių, šešiolikos, dvidešimt šešerių metų vaikams.
- Kodėl manote, kad su vaikais reikia kalbėtis ne tik apie skaistumą, santuoką, bet ir, pavyzdžiui, apie homoseksualumą?
- Atskirai apie tai kalbėti nesiūlau, tik kai iškyla klausimų. Gerą ryšį su tėvais turintys vaikai tokių kieme išgirstų žodžių prasmę nori išsiaiškinti.
- Knygos anotacijoje teigiama, jog homoseksualumas - žalingas sveikatai. Kuo?
- Iš tikrųjų skaudu, kad pati paprasčiausia informacija apie homoseksualaus elgesio riziką sveikatai pas mus, kaip ir daug kur kitur, „korektiškai“ nutylima.
Tačiau kyla klausimas, ar tai tolerancija, ar abejingumas į rizikos zoną patenkantiems žmonėms? 2009 m. JAV ligų kontrolės centro skelbtais duomenimis, toje šalyje homoseksualius santykius praktikuojantys vyrai AIDS sirgo 50 kartų dažniau, negu likusi populiacija!
Panašūs skaičiai kasmet skelbiami Vokietijoje Roberto Kocho instituto biuleteniuose, o ir Lietuvos AIDS specialistai žino, kad didžiausia rizika užsikrėsti ŽIV tenka šį gyvenimo būdą gyvenantiems vyrams ir žmonėms, vartojantiems intraveninius narkotikus. Visa tai – nepaisant brangiai apmokamų prezervatyvų populiarinimo kampanijų.
Ar žino tuos skaičius tie įvairiais požiūriais labai gerbtini vyrai, kurie taip rizikingai elgiasi?
- Kaip vaikus veikia visur demonstruojamos nuogybės, intymūs santykiai? Ar tai - tik blogai?
Psichoanalizės požiūriu vaikų seksualinis stimuliavimas per vaizdus ir informaciją drumsčia harmoningą psichoseksualinę raidą. Priklausomai nuo amžiaus, gali vystytis vojaristinio, sadistinio ar pan. pobūdžio seksualiniai sutrikimai.
Be to, taip apsunkinama dar Freudo aprašyta pagrindinė lytinio ugdymo užduotis – pasiekti, kad jusliniai impulsai būtų sujungti su meile.
Vaikų erotizavimas gal būt naudingas tiems, kurie pasisako už nenormalius dalykus. Deja, tokių yra: pavyzdžiui, žymus seksologas Johnas Money savo veikaluose argumentavo už vadinamąją „meilią pedofiliją“ („affectionate pedophilia“).
Baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą G. Vaitoška studijavo Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos instituto skyriuje Vašingtone, Šeimos psichoterapijos centre Džordžtaune ir įgijo santuokos srities teologijos licenciato laipsnį.
Nuo 2000 metų Tarptautiniame teologijos institute Trumau (Austrija) dėsto psichologiją ir pastoracinę teologiją. 2007-aisias išleido pirmąją savo knygą „Lengvas gyvenimas. Krikščioniškosios psichologijos etiudai sutuoktiniams".