„Matome, kad jau kelinta savaitė atvykstančiųjų ir užsiregistruojančiųjų skaičius mažėja. Ta didžioji banga jau išseko. Kai buvo pats didžiausias antplūdis kovo 17 dieną, užregistravome 2234 ukrainiečius, vėliau ta banga slūgo, ir jau dabar vidurkis per dieną užregistruojamų asmenų – apie 400. Tai iš esmės galima sakyti, kad ta didžioji banga jau praėjo“, – Eltai sakė E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamento vadovė pažymi, kad šiuo metu departamentas savo pajėgumus skiria ukrainiečių prašymų leidimams gyventi nagrinėjimui. E. Gudzinskaitės teigimu, šiuo metu departamentas yra išnagrinėjęs maždaug pusę ukrainiečių prašymų.
„Dabar Migracijos departamentas visus savo pajėgumus skiria nebe registracijai, o sprendimų priėmimui. Migracijos duomenimis, turime šiandieną užregistruotų 48 389. Ir didžioji jų dalis – virš 47 tūkst. asmenų – pateikė prašymus išduoti leidimą gyventi, būtent suteikti papildomą apsaugą, ir departamentas dabar nagrinėja tuos sprendimus. Jau priėmėme 21 tūkst. sprendimų, tai matome, kad gera pusė dar liko priimti“, – informavo E. Gudzinskaitė.
Ji taip pat akcentuoja, kad jau maždaug mėnuo, kai pasus ar asmens tapatybės korteles norintys išsiimti gyventojai yra aptarnaujami gyva eile. Visgi, Migracijos departamento vadovės teigimu, asmens dokumentus išsiimti norinčių gyventojų skaičiai išlieka dideli.
„Tiesa, dabar centras pradėjo stabdyti asmens dokumentų išrašymą, nes ir jam dideli darbo krūviai.
Tai dėl to dabar laikinai nepriimame prašymų išduoti pasus per vieną darbo dieną ir penkias darbo dienas, bet galima tą pačią dieną pasą užsisakyti, o asmens tapatybės kortelės išdavime niekas nesikeičia, priimame prašymus išduoti per vieną, penkias darbo dienas ir per mėnesį“ , – pažymėjo ji.
Visgi E. Gudzinskaitė teigia, kad dėl Migracijos departamentui vis dar tenkančio nemažo krūvio kai kurių kitų sprendimų priėmimas šiek tiek pailgėja.
„Tai tiek leidimų gyventi išdavimas kitais pagrindais, tiek vizų išdavimas, tiek ir pilietybės prašymų nagrinėjimas užsitęsia. Bet pabaigsime šį didįjį darbą su Ukrainos piliečiais ir tada vėl normalizuosimės, grįšime į įprastines vėžes“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
Atvykėlių iš Rusijos ir Baltarusijos reikšmingai nepadaugėjo
E. Gudzinskaitė pažymi, kad karo Ukrainoje kontekste dėl savo valdžios veiksmų į Lietuvą iš Rusijos atvykstančių asmenų srautas reikšmingai neišaugo.
„Prieglobsčio prašymų iš Baltarusijos ir Rusijos piliečių procentine išraiška gal didesnis padaugėjimas, bet skaitine išraiška padaugėjo, bet nedaug. Rusijos piliečių per mėnesį anksčiau sulaukdavome kelių vienetų, dabar – kelių dešimčių ar keliolikos. Tai nedidelis padidėjimas.
Baltarusijos, analogiškai, keliomis dešimtimis maždaug padaugėjo, bet irgi nėra dideli skaičiai“, – teigė E. Gudzinskaitė.
„Ką dabar matėme, tai IT specialistų gausesnį prašymų pateikimą, nes visos įmonės, kurios gali persikelti savo darbuotojus iš Rusijos, Baltarusijos, tai tą daro. Bet čia irgi ne tiek Rusijos piliečių, bet Baltarusijos galbūt daugiau. Tai pagyvėjimas matosi, bet tai nėra milžiniškas antplūdis, kad būtų galima sakyti, jog čia labai kažkas pasikeitė“, – pridūrė ji.
Pasak E. Gudzinskaitės, į Lietuvą šiuo metu atvykstantys Rusijos ir Baltarusijos piliečiai dažniausiai prašo leidimo gyventi darbo pagrindu.
