aA
Verslo ir politikų santykius tiriančiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikta Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiaga atskleidžia vis daugiau paslapčių. Aiškėja, ką koncernas „MG Baltic“ galėjo pasirinkti nauju taikiniu, teisėsaugai demaskavus Eligijų Masiulį.
Liberalų sąjūdžio susirinkimas
© Mantas Jokubauskas

DELFI, remdamasis praėjusį pirmadienį į viešumą patekusia išslaptinta VSD informacija, skirta Seimo NSGK bei valstybės vadovams, pranešė apie koncerno „MG Baltic“, šiuo metu laukiančio teismo politinės korupcijos byloje, brandintus toli siekiančius planus, kurie įvardijami kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

VSD rašo, kad koncernas „MG Baltic“, pasiremdamas konfidencialia ar kompromituojančia informacija, papirkinėdamas, šantažuodamas ir panašiai, pasitelkė kai kuriuos politikus, valstybės tarnautojus ir pareigūnus, padėjusius įgyvendinti suplanuotą strategiją.

Dokumente taip pat nurodoma, kad siekdamas daryti įtaką politiniams procesams, „MG Baltic“ 2006 metais įsteigė koncerno kontroliuojamą partiją – Liberalų sąjūdį (LS). Projektas sėkmingai gyvavo dešimtmetį, kol teisėsaugininkai, atlikę kratas pas tuometinį LS lyderį E. Masiulį, alkoholinio gėrimo dėžutėje atrado daugiau kaip 106 tūkst. eurų. Šiuos pinigus teisėsauga vadina „MG Baltic“ kyšiu politikui, E. Masiulis – paskola.

Iš VSD surinktos informacijos aiškėja, kad net ir po to, kai E. Masiulis pateko į teisėsaugos rankas, „MG Baltic“ nenutraukė ryšių su liberalais. Tik taikiniu neva buvo pasirinktas kitas politikas.

Kontaktai užsimezgė skandalo metu

Po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai 2016 metų gegužės 12 dieną sulaikė E. Masiulį, koncernui teko spręsti, per kurį LS atstovą toliau įgyvendinti savo strategiją. Iš VSD pateiktos informacijos NSGK gali susidaryti įspūdis, kad koncernas 2016-aisiais pasirinko kovos su korumpuota sistema simboliu tapusį buvusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą, dabartinį Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių.

Yra duomenų, kad V. Gailius su tuometiniu „MG Baltic“ viceprezidentu, dabar kaltinimų politinės korupcijos byloje sulaukusiu Raimondu Kurlianskiu, su kuriuo politiką galėjo suvesti tarpininku tarp verslininkų ir politikų vadinamas žurnalistas Tomas Dapkus, susipažino 2012 metais vykusio skandalo metu.

Kaip žinia, tuometinis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis iš FNTT vadovavusio V. Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atėmė teisę dirbti su slapta informacija ir atleido juos iš pareigų, kilus įtarimams, kad iš šios tarnybos galėjo nutekėti informacija apie Lietuvos banko ir Vyriausybės planus nacionalizuoti banką „Snoras“. Ministro poziciją palaikė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, nors Vyriausybės formavimo iniciatyvą turėję konservatoriai stojo į pareigūnų pusę.

2012 metų pabaigoje teismas pripažino FNTT vadovų atleidimą neteisėtu, tačiau V. Gailius į tarnybą negrįžo. Tuo metu jis jau buvo Seimo narys, kandidatavęs kartu su LS, nors partijai nepriklausė. Su liberalsąjūdiečiais jis laimėjo ir 2016 metų rinkimus.

Matė kaip naują partijos lyderį

Galima susidaryti įspūdį, kad nuo 2012 metų Seimo rinkimų V. Gailius gaudavo „MG Baltic“ valdomų žiniasklaidos priemonių informacinį palaikymą. Kontaktai su "MG Baltic" vadovybe neva nutrūko po to, kai STT sulaikė E. Masiulį, bet politiko ir T. Dapkaus bendravimas toliau tęsėsi: V. Gailiaus esą tapo vienu pagrindinių žurnalisto laidų herojumi.

Gali būti, kad įtampai LS didėjant, ypač po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija dėl teisėsaugininkų pateiktos informacijos praėjusių metų rudenį pradėjo svarstyti klausimą dėl valstybės dotacijos šiai partijai skyrimo (2017 metų spalio 25 dieną nuspręsta LS neskirti pusmečio dotacijos – beveik 400 tūkst. eurų), V. Gailius buvo pradėtas programuoti į LS pirmininkus, vietoje tuo metu vadovavusio Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus.

Per palankų žurnalistą V. Gailių esą pasiekdavo informacija apie vieną iš potencialių kandidačių tapti naująja LS vadove Aušrinę Armonaitę, taip pat kitus liberalsąjūdiečius. Gali būti, kad, veikdamas V. Gailiaus naudai, T. Dapkus kurstė europarlamentarą Petrą Auštrevičių pasisakyti prieš R. Šimašių. Kaip žinia, praėjusių metų spalio viduryje, skelbdami apie siekį „paskatinti pokyčius“ iš LS vicepirmininkų pozicijų pasitraukė P. Auštrevičius, taip pat V. Gailius ir Marcijonas Urmonas.

P. Auštrevičius tada viešai pasisakė už LS paleidimą, naujos partijos steigimą ir galbūt – naują kviestinį lyderį. Užsirūstinęs R. Šimašius pasitraukė iš LS pirmininko posto. Kaip galima jo pamaina buvo įvardijama A. Armonaitė, tačiau reali kova užvirė tarp V. Gailiaus ir Eugenijaus Gentvilo – pastarasis laimėjo, konkurentą įveikęs vos vieno balso persvara.

Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai
Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai
© DELFI / Mantas Jokubauskas

VSD laiške nurodoma, kad „MG Baltic“ vadovai, sukūrę ilgalaikį projektą LS, jį pilnai kontroliavo, kol pirmininko pareigas ėjo E. Masiulis. Pagrindiniu šio projekto kūrėju įvardijamas R. Kurlianskis, kuris esą turėjo aktyvų pagalbininką T. Dapkų.

Įvykus LS krizei, siekta išlaikyti įtaką partijoje, toliau veikiant „pagal jau išbandytą schemą – proteguoti pačių pasirinktą partijos lyderį“.

Gailius: mane kompromituoti bandė nuo 2011 metų

V. Gailius informaciją, kad galėjo būti „MG Baltic“ dėmesio centre, vadino „visišku absurdu“.

„Nuo 2011 metų lapkričio 18 dienos aš ir mano šeima VSD išgalvotais motyvais esu sekamas. Nuo 2012 metų vasario iki 2015 metų aš su VSD, kaip vienu iš atsakovų, ir su Vidaus reikalų ministerija (VRM) bylinėjausi dėl neteisėtų VSD veiksmų mano atžvilgiu ir dėl po to sekusių neteisėtų VRM veiksmų. Visi teismai pasakė, kad VSD veiksmai mano atžvilgiu buvo neteisėti, o mane kompromituoti ir su manimi susidoroti siekta kriminalinės žvalgybos metodais.

Nepavyko. Ir jeigu jie dabar galvoja, kad pavyks, aš tuo labai abejoju“, – teigė jis.

Politikas klausė: ką jis turėtų komentuoti, kai „į pažymą įkeliami kitų asmenų pamąstymai“.

„Taip, 2012 metais, nebūdamas pareigūnu, nebūdamas Seimo nariu, lankiausi portale alfa.lt (jį valdė koncernas „MG Baltic“ – DELFI), daviau interviu apie susidorojimą su manimi, apie tuometinę situaciją. Taip, jie, kaip ir kitos žiniasklaidos priemonės, teisingai, o ne taip, kaip galbūt norėjo VSD, nušvietė tą procesą. Taigi, neturiu ko komentuoti, nes šią situaciją, kai VSD neteisėtai elgėsi mano atžvilgiu, nuo 2012 metų komentavau ne kartą ir ne du, o mano poziciją patvirtino teismai“, – sakė V. Gailius.

Jis aiškino ir visuomenei, ir jį palaikiusioms žiniasklaidos priemonėms kartojęs, kad situaciją išspręs teisinėmis priemonėmis. „O dabar teikiama informacija, kad galbūt mano reputaciją reikėjo atstatyti... Mano reputacija nebuvo sužlugdyta. Aš ne vagis, ir nieko neprašiau atstatinėti mano reputaciją. Jeigu jie („MG Baltic“ žiniasklaidos priemonės) pasirinko atstatinėti – ačiū jiems, esu dėkingas ir direktoriui, ir redaktoriui, ir žurnalistams, kurie teisingai nušvietė tuometinę situaciją“, – tvirtino politikas.

V. Gailius sakė niekada neneigsiantis, jog pažįsta T. Dapkų. Tačiau ginčydamas teiginius, jog buvo tapęs dažnu šio žurnalisto laidų dalyviu, teigė: „Jei paskaičiuotume, kas dažniau vaikščiodavo į laidas pas T. Dapkų, tai aš turbūt nepatekčiau į dešimtuką. Statistika tikrai nepalanki VSD pažymai“.

Jis stebėjosi duomenimis, esą konkuravo su A. Armonaite. „Mes su E. Gentvilu buvome kandidatai į LS pirmininkus, mus iškėlė partijos skyriai, ir mane įkalbinėjo dalyvauti, nebuvau tas, kuris veržtųsi. Turbūt reikėtų partijų skyrių paklausti, ar jie prašė šitos žiniasklaidos grupės palaikyti mane rinkimuose“, – sakė šiuo metu LS vicepirmininko pareigas einantis politikas.

Armonaitė: kyla klausimas, ar galime būti vienoje komandoje

DELFI kalbintas P. Auštrevičius DELFI tvirtino, kad nauja informacija apie V. Gailių jam atrodo kaip „graikų tragikomedijos tęsinys“.

„Sunku komentuoti kažkieno fantazijas. Mes, partiečiai, kurie buvome LS vadovybėje ir šalia jos, valdome politinį procesą, o ne VSD ar kas kitas. Nenoriu gyventi kitų logika, jos nesuprantu. Nežinau, kokie pokalbiai imami už pagrindą, kokie kontaktai registruojami, bet to meto politinė logika buvo kitokia.

R. Šimašius kurį laiką buvo LS pirmininku, bet paskui, mano manymu, jis pritrūko politinio ryžto ir aiškios strategijos, nes partija pradėjo toliau buksuoti. O tai, kad partijos pirmininku tapo ne V. Gailius, o E. Gentvilas, kaip ir paneigia tas versijas“, – kalbėjo europarlamentaras.

Tuo metu A. Armonaitė sakė jautusi, kad jos atžvilgiu „iš kolegos (V. Gailiaus) pusės buvo kažkas netaip“.

„Galvojau, kad tai galbūt natūrali politinė konkurencija, nes jautėsi, jog kažkas trūkinėja. Dabar skaitau VSD pažymoje tam tikrus dalykus ir galbūt dėlionė susidėlioja“, – aiškino liberalsąjūdietė.

Ji sakė iki šiol nežinanti, ar taikinys buvo ji pati, ar liberali ir idėjinė partijos kryptis. „Jaučiu, kad taikinys galėjo būti kryptis, kuria aš galėjau šią partiją nuvesti kaip potenciali lyderė“, – sakė politikė.

Pasak A. Armonaitės, aiškėjančių naujų faktų šviesoje LS vadovybė gali imtis tam tikrų sprendimų. „VSD yra mūsų institucija, ir tai, kas rašoma jos pažymose, reikia vertinti rimtai. Akivaizdu, kad liberalai turės apie daug ką apgalvoti ir atsakyti į klausimą, ar mes vis dar galime dirbti vienoje komandoje“, – sakė ji.

Pasiteiravus, ar tai reiškia, kad gali būti siūloma šalinti V. Gailių iš LS, A. Armonaitė teigė, jog „tai nėra pats svarbiausias klausimas“. „Dabar vyksta sostų karai, ir tame chaose svarbiausia išsaugoti liberalios politikos kryptį. Nebūtina rištis prie vienos konkrečios organizacijos. Jeigu joje vyksta tokie dalykai iš tikrųjų.

LS nariai padėjo labai dideles pastangas, kovodami su kiekviena krize, bandydami atsinaujinti, šalino narius, kuriems pareikšti įtarimai. Žmonės tiki idėja, ir kai sužinai, kad net šiandien negali pasitikėti savo komanda, tada tau kyla klausimų, ar gali vienoje komandoje būti“, – kalbėjo ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darželinukų mamos pyksta: vaikai grįžta alkani, o kainos šoktelėjo be jokio įspėjimo (622)

Kone pusantro šimto eurų – tokią sumą marijampolietė mama pamatė atėjusi pasiimti įmokos...

Jakeliūnas atsakė krizės tyrimo kritikams: tikslas nėra nubausti kaltuosius (9)

Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo tikslas nėra rasti ir nubausti kaltuosius, sako Seimo...

Liudas Mažylis kandidatuos į Europos Parlamentą su konservatoriais atnaujinta 09.37 (216)

Antradienį Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) pirmininkas...

Statistikos piniginėje nejaučia: labiausiai atlyginimai kilo daugiausiai uždirbantiems (164)

Oficiali statistika skelbia, kad lietuvių piniginės pilnėja – atlyginimai auga sparčiausiai per...

Lietuvos automobilių parko rutina nesikeičia: ukrainiečiai naudotus iš gatvių šluoja net nenusiėmę numerių (17)

Auganti Lietuvos automobilių rinka susiduria su rutina: į mūsų šalį toliau masiškai vežamos...

Širinskienė nerimsta: prašo etikos sargų ištirti, ar Landsbergio veikla yra suderinama su jo statusu (455)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir...

Vieta, kur saugomi visi Lietuvos miškai: tik po 80 metų bus galima pjauti šitą daigelį (16)

GRYNAS.lt nutarė aplankyti Dubravos medelyną ir pasižiūrėti, kaip rūpinamasi Lietuvos miškų...

11 požymių, kad yra įsilaužta į jūsų kompiuterį ar išmanųjį telefoną

Kaip atpažinti įsilaužimą į prietaisą ir apsaugoti savo duomenis.

Atvirame vandenyne išgyveno 49 dienas (12)

Vienas Indonezijos paauglys septynias savaites išgyveno bangų blaškomas vandenyje, kai nuo lyno...

Grybauskaitė apie kainas: neigiama verslo reakcija rodo, kad tiksliai pataikėme (154)

Neigiama verslo reakcija į siūlomas pataisas dėl kainų ir konkurencijos parodo, kad tai iš tiesų...