aA
Rusų kalbos įtaka šiandien lietuvių kalbai daug didesnė negu anglų kalbos. Tuo įsitikinęs JAV Ilinojaus universiteto profesorius Giedrius Subačius. Visgi kalbininkas mano, kad artimiausią šimtmetį lietuvių kalbai niekas negresia, o pasauliniame kontekste lietuvių kalba niekada nebuvo tokia stipri. Apie lietuvių kalbą ir jos dėstymo atgaivinimą Šveicarijoje – DELFI pokalbis su G. Subačiumi.
Giedrius Subačius
Giedrius Subačius
- Prieš mėnesį dalyvavote Lietuvos instituto organizuotoje konferencijoje, kurioje kalbėta apie galimybę į Šveicarijos universitetus grąžinti lietuvių kalbos mokymą. Kodėl šveicarai turėtų mokytis lietuvių kalbos?

-Tarp šalių visada yra santykių, ir visada atsiranda žmonių, kurie nori mokytis kalbos. Štai ir Ilinojaus universitete, kur dėstau, visada atsiranda vienas kitas su sava priežastimi norintis mokytis lietuvių kalbos.

Šveicarijoje tradiciškai daug metų buvo garsių kalbininkų, lingvistų, baltistų, kurie studijavo ir propagavo lietuvių kalbą. Tokia yra mokslo, ne tik praktinės lietuvių kalbos vartojimo, tradicija, kurią stengiamės atgaivinti.

Profesorius Locheris daug metų dėstė lietuvių kalbą Berno universitete. Jis išėjo į pensiją, ir tuo kalbos dėstymas baigėsi. Tačiau yra pora šveicarų kalbininkų, puikiai kalbančių lietuviškai.

Lietuva yra suinteresuota, kad visame pasaulyje būtų tam tikri taškai, kur domėtųsi lietuvių kalba. Šveicarija – viena iš tų tradiciškiausių šalių.

Štai susipažinau su mokslininku iš Edinburgo (Škotija – DELFI). Jis rašo knygą apie XIX a. pab.- XX a. pr. šveicarų kalbininką Ferdinandą de Saussure‘ą, labai tyrinėjusį lietuvių kalbą. Man patiko mokslininko nuomonė iš dar nebaigtos rašyti knygos: „Žinai, ką būtų daręs Saussure‘as, turėdamas pakankamai daug laisvo laiko? Jis būtų tyrinėjęs lietuvių kalbą“.

- Kaip vyktų lietuvių kalbos mokymas Šveicarijos universitetuose?

-Manau, kad viskas prasidėtų nuo lietuvių kalbos, kaip užsienio kalbos, mokymo. Štai Čikagos universitete iš pradžių buvo pradėta dėstyti lietuvių kalba, o paskui įsteigta ir lietuvių kalbos katedra, po keliolikos metų sukurtos magistrantūros ir doktorantūros programos. Viskas prasideda nuo kalbos - po to ja susidomėję studentai gali norėti kalbą ir toliau studijuoti.

- Lietuvoje diskutuojama apie lietuvių kalbai kylančias grėsmes, net apie galimybę išnykti. Ką apie tai manote?

-Apie greitą lietuvių kalbos išnykimą net nekyla minčių. Lietuvių kalbai niekas negresia. Pagal savo socialinį statusą, pagal tai, kad valstybė ją gina, kad ji yra valstybinė kalba, lietuvių kalba patenka tarp 10 proc. stipriausių pasaulio kalbų. Dažnai įsivaizduojame, kad yra anglų, rusų, ispanų, dar kelios didelės kalbos ir mes galiausiai paskutinėje vietoje su lietuvių kalba. Ne, yra tik kelios tokios didelės kalbos, o lietuvių kalba yra pirmajame dešimtuke pagal savo „garantuotumą“. Pasaulyje yra 5-6 tūkstančiai kalbų, kas porą savaičių miršta po kalbą – miršta paskutinis kalbėtojas. Lietuvių kalba – viena iš 23 oficialių Europos kalbų, verčiama Europos Parlamente. Niekada viso pasaulio kontekste lietuvių kalba nebuvo tokia stipri.

- Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė nuogąstauja, kad sovietmečiu buvusią rusifikaciją keičia anglų kalbos plitimas.

-Anglų kalbą matau ne kaip vieną, o kaip dvi kalbas. Yra anglų kalba, kurią vartoja gimtakalbiai, ir yra tarptautinė anglų kalba, kurią nebūtinai turime sieti su gimtakalbe kalba. Bendrauju su anglų kalbininkais, kurie dejuoja, kas darosi anglų kalbai: kalba griūva, daugiau angliškai kalba negimtakalbių, kurie ją darko, gadina. Dėl to išsigandę ir gimtakalbiai – su kokiu akcentu negimtakalbiai kalba, su kokiomis klaidomis jie kalba ir rašo. Niekada apie tai negalvojome, bet tai yra tarptautinės kalbos, kurio pasaulis niekada neturėjo, atsiradimas.

Mano galva, rusų kalbos įtaka šiandien lietuvių kalbai daug daug didesnė negu anglų kalbos. Rusų kalbą moka daug daugiau žmonių, daug daugiau mato rusiškų negu angliškų televizijų, daug daugiau ją priima ir laiko savesne už anglų.

Piktinamasi, kad Gedimino prospekte daug angliškų užrašų. Klausimą performuluočiau taip: pagalvokite, kiek iš jūsų draugų anglų kalba yra savesnė už lietuvių arba net už rusų. Atsakymas turbūt bus, kad nors mes ir susišnekame, bendraujame, anglų kalba mums daug svetimesnė. O dėl to, kad svetimesnė, - ir pyktis ant iškabų Gedimino prospekte, kurios tėra prekės ženklai, o ne angliški užrašai. Anglų kalba toli gražu negrasina tiek, kiek rusų kalba.

Visgi apie grėsmes nenoriu kalbėti, nes lietuvių kalba labai stipri. Galime klausti, kas bus po 500, 1000 metų.

-Tai kas bus?

-Niekas to nežino. Pirmaujantį vaidmenį gali prarasti anglų kalba ir iškilti indų ar kinų kalbos. Pasaulio istorija greitai keičiasi. JAV dabar yra galinga, tačiau po 30 metų gali savo įtaką pasaulyje prarasti. Tada gali dominuoti kitos kalbos. Kalbėti apie 500 metų per toli, o 100, 200 metų lietuvių kalba garantijas turi.

Įsivaizduokite variantą, kad užsidarome sienas, stengiamės nekalbėti su kitais tam, kad išlaikytume mūsų kalbą. Tai mūsų vaikaičiams kalba pasidarys tokia atsilikusi, nekultūringa, neįdomi, kad jie išmoks kitas kalbas ir lietuviškai iš viso nekalbės. Bandydami užkonservuoti viską, ką turime, grasiname ją paversti nepatrauklia mūsų vaikams. O kai ji yra kultūros kalba, europinė kalba, naujoms kartoms tampa daug patrauklesnė mokytis.

Juk jei vaikas išmoksta daug kalbų, važinėja po pasaulį, gali rinktis ne ar kalbėti taisyklingai ar netaisyklingai lietuviškai, bet ar iš viso kalbėti lietuviškai. Turime kalbėti apie tuos dalykus. Jei kalba tvirta, užėmusi daug socialinių funkcijų tarptautiniame ir vidiniame gyvenime, ji patraukli ateinančioms kartoms ir tai yra išlikimo garantas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Paaiškino, kokias privilegijas suteiks galimybių pasas: tai bus tarpinis sprendimas dokumentą reikės atsinaujinti kas 7 dienas (258)

Galimybių pasas leis atverti veiklas maitinimo sektoriuje, įvairias paslaugas viduje, neberiboti...

Laukiant galimybių paso – raginimas visiems gyventojams: per šią savaitę pasitikrinkite duomenis e.sveikatoje (7)

Nuo kitos savaitės Lietuvoje ruošiantis pradėti naudoti Galimybių pasą, Registrų centras...

Dėl COVID-19 kilmės – 18 mokslininkų pasirašytas laiškas (36)

18 mokslininkų iš prestižinių tyrimų institucijų ragina savo kolegas nuodugniau ištirti...

Respublikinė Šiaulių ligoninė ieško naujų gydytojų: darbo skelbime žada draugišką aplinką (23)

Respublikinės Šiaulių ligoninės Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centre dirbusi...

Ministerija nemato pagrindo nušalinti Šiaulių ligoninės vadovą papildyta 14.08 (111)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nemato pagrindo nušalinti Respublikinės Šiaulių ligoninės...

Dvi Tylos | D+

Pati geriausia arbata pagal japonus: daugelis ją ruošia neteisingai

Domėjimasis japoniška arbata bei jos kultūra pastaraisiais metais vis auga. Ir nors Japonija...

Į naujus namus įsileidęs Viktorijos Siegel mylimasis Laurynas: mano vaikus gimdys ne sužadėtinė, ne draugė, o žmona (32)

„Per savo jubiliejų keldamas tostą sakiau, kad keliu jį už visus paties prispjaudytus šulinius....

Kulinarijos patiekalų karalius ir kiti vištienos gaminiai – kaip jie gali būti vienu žingsniu sveikesni?

Lietuviai – vištienos mėgėjai, įvairūs tyrimai rodo, kad šios mėsos suvalgome vis daugiau....