Pasak prezidentės, norint, kad referendumas įvyktų kartu su 2019 m. Prezidento rinkimais, būtina apsispręsti dėl Konstitucijos 12 straipsnio formuluotės, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonėmis ir raginti juos ateiti balsuoti.
„Pasaulio lietuviams aš galiu pasakyti: ramybės, nereikia jaudintis dėl šito sprendimo, Seimas turi galimybę veto atmesti. Galų gale, priimti iš naujo sprendimą. Vis dėlto reikės Konstitucinio Teismo išaiškinimo (…) Mums prezidentė nėra tas asmuo, kuris galėtų paaiškinti, ar yra pažeista Konstitucija“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Jis teigia nesuprantantis prezidentės išsakytų argumentų dėl sprendimo vetuoti įstatymą. Anot jo, dabartinis prezidentės sprendimas padarė situaciją tokią, kad Seimas neišvengiamai turės arba balsuoti dėl naujo projekto, arba atmesti veto, kad galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Jis teigia, kad referendumui bus ruošiamasi bet kuriuo atveju, net jeigu niekas nesikeis. „Mes ruošiamės referendumui prie tų sąlygų, kurios yra dabar įrašytos Konstitucijoje, tai yra kad turi balsuoti 50 proc. ir daugiau Lietuvoje registruotų rinkėjų. Viskas vyksta ruošiantis tokiam variantui. Jokio kito varianto negali būti. Jeigu ir sumažėtų norma, kiek rinkėjų turėtų balsuoti, tai vis tiek mes lygiai tą patį darytumėme“, - sakė R. Karbauskis.
Jam pritarė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kuris teigė nesutinkantis su prezidentės veto, bet jeigu bus įrodyta, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tuomet, pasak Seimo pirmininko, reikės pripažinti, kad tokių įstatymo pataisų ir būti negalėjo.
„Nesutinku su prezidentės veto, aš balsavau, kad referendumas įvyktų tokia forma, kokia numatyta įstatyme, o koks veto pagrindas, reikia žiūrėti, ką parašė prezidentė. Jeigu jis prieštarauja Konstitucijai, vadinasi, jo tokio būti negali, o prezidentės veto yra teisingas“, - naujienų agentūrai ELTA sakė V. Pranckietis.
V. Pranckietis pažymi, kad Seimas irgi gali vetuoti prezidentės sprendimus, bet tai spręs parlamentarai. „Veto gali būti atmestas, bet tai yra tik mano nuomonė, - turime turėti ir faktiškus Seimo narių balsus“, - sakė Seimo pirmininkas.
Eltos duomenimis, LVŽS frakcija nesikreipė į Konstitucinį Teismą. Pasak valstiečių ir žaliųjų, nėra pagrindo, nes kreipimasis galimas tik dėl įsigaliojusio įstatymo. Frakcijos pozicija šiuo metu yra siūlymas atmesti veto.
Turi planą „B“?
Paklaustas, ar tam, kad būtų pritraukta daugiau balsuojančiųjų į referendumą, gali būti organizuojamas ir referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo, R. Karbauskis teigė, kad dėl to dar turi laiko apsispręsti.
„Kitas klausimas būtų surinkti pakankamą Seimo narių palaikymą, kad jis (klausimas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo – red.) būtų įtrauktas į referendumą. Kol kas tik mūsų nuomone buvo tokia, kad Seimo narių skaičių reikėtų mažinti. Aš suprantu, kad tai tikrai turėtų visuomenės palaikymą, bet kita vertus nė viena frakcija mūsų nepalaikė. Tai jeigu nepalaikytų, tai mes tiesiog negalėtume net ir norėdami to sprendimo padaryti referendumo klausimu, kadangi tam yra reikalingi balsai Seime“, – DELFI komentavo R. Karbauskis.
DELFI primena, kad šių metų vasarį Seimo pirmininkas V. Pranckietis yra pripažinęs, kad balsavimas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo gali būti papildoma paskata žmonėms eiti į rinkimus.
„Reikėtų paskelbti galbūt ir kitą referendumą vienu metu, pavyzdžiui, Seimo narių skaičiaus sumažinimą. Manau, kad tai atvestų labai daug žmonių į tą referendumą. Jau mes esame tą aptarę, politologai pritaria tam, kad optimalus Seimas Lietuvai būtų 121 asmuo“, – Žinių radijui teigė V. Pranckietis.
Savo ruožtu komunikacijos specialistas Arijus Katauskas DELFI sakė, kad Seimo narių skaičiaus sumažinimo klausimas galėtų būti itin palankus valstiečiams. Anot jo, šalia rinkimų organizuoti ir kokį nors referendumą ar kitokį parašų rinkimą yra įprasta rinkimų kampanijos praktika.
„Tik paskutiniai Seimo rinkimai, atrodo, buvo tie, kai kokia nors partija nerinko parašų dėl kokio nors referendumo. Prieš tai Butkevičius ėjo su „nestatome atominės“, Paksas irgi, kiek pamenu, rinko parašus. Paprastai tai yra rinkimų kampanija, bet šalia to renkami kažkokie parašai dėl kažkokio dalyko. Pavyzdžiui, konservatoriai per praėjusius rinkimus rinko parašus dėl Astravo atominės. Tai yra vienas iš metodų prieiti prie paprastų žmonių, t. y., tau reikia susirinkti parašus kandidatui, bet šalia to guli lapas dėl referendumo. Taigi niekas nekviečia pasirašyti dėl kandidato, jie sako: pasirašykite už šitą, bet, beje, šitą dalyką organizuoja tas kandidatas, pasirašykite ir už jį. Ir aš labai stebėjausi, kad per praėjusius rinkimus niekas neorganizavo jokio referendumo“, - sakė A. Katauskas.
Vertindamas patį Seimo narių skaičiaus mažinimo klausimą, A. Katauskas pabrėžė, kad ši žinutė nėra nauja R. Karbauskiui, jis jau seniai ją naudoja ir gali bandyti sugrąžinti į viešąją erdvę. Taip pat šias idėjas galima patogiai priskirti konkrečiam prezidento rinkimų kandidatui.
„Tai yra galimybė dar kartą pajudinti tą temą. Jis, aišku, taiko į tą auditoriją, kurioje bus pakankamai didelė sumaištis per artėjančius rinkimus. Tokia idėja komunikacine prasme Karbauskiui būtų labai patogi – nes tu išneši temą plačiau, tu dar kartą gali diktuoti savo žinutes, kurias tu diktavai ne vieną kartą, jas gali prilipdyti prie tau tinkamo kandidato, jeigu kalbame apie prezidentinius rinkimus“, – sakė komunikacijos specialistas.
Jis pabrėžė, kad R. Karbauskiui ir jo partijai įdomūs yra ne tik prezidento, bet ir savivaldybių rinkimai, todėl ši žinutė gali būti naudojama ir juose.
„Nesvarbu netgi, ar referendumas bus ar nebus, svarbu, kiek tu laiko turėsi eteriui iki šito. Žinoma, jeigu bus referendumas dėl dvigubos pilietybės, tai daugiau žmonių ateis, subalsuos ir išvažiavę žmonės (…) 101 (Seimo narys – red.) yra labai skambi žinutė, ji labai populistinė, mano nuomone. Bet tai, kad tai galėtų būti pakankama priežastis tam tikrai auditorijai ateiti papildomai – aš net neabejoju. Bet kalbėčiau ne apie patį referendumą kaip faktą, bet apie pačią komunikaciją priešrinkimiu laikotarpiu ir konstruojant rinkimų kampaniją“, – pabrėžė A. Katauskas.
Jo manymu, jeigu R. Karbauskiui žinutę apie Seimo narių skaičiaus sumažinimą pavyktų pasisavinti, tai būtų puiki proga atsiskirti nuo kitų partijų, kurios šiai idėjai nepritaria, ir gauti dėmesio.
„Pati kampanija bus labai svarbi, Karbauskiui bus labai sunkus darbas, kokią žinutę formuluoti. Žinoma, ta 101 Seimo nario idėja nėra tokia svarbus kaip maisto kainos, bet kai reikia surinkti tam tikrą skaičių parašų tam, kad galėtum surengti referendumą, automatiškai formuojasi tiesioginis bendravimas su žmonėmis. Turint pakankamai daug resursų, tai jau nebebus taip, kad kviečiami žmonės ir pristatoma rinkimų programa. Todėl aš manau, kad šitas planas yra geras“, - įvertino A. Katauskas.
Valdantieji neatmeta galimybės atmesti prezidentės veto. Seimo pirmininko pavaduotojas ir Darbo grupės dėl referendumo formuluotės vadovas Arvydas Nekrošius pabrėžė, kad, jei prezidentė vetuos referendumo įstatymo pataisas, Seime bus bandoma vetuoti prezidentės sprendimą.
DELFI primena, kad Seimas paskutinę pavasario sesijos dieną sumažino reikalavimų kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio - dėl pilietybės. Už tokį Referendumo įstatymo pakeitimą balsavo 67, prieš buvo 3, susilaikė 16 Seimo narių.