Antrajai kadencijai einant į pabaigą gyventojai surašė pažymius už darbą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Jos indėlį užsienio politikoje jie vertina tvirtu septynetu, o bendrai prezidentavimą – aštuonetu, rodo „Spinter tyrimų“ duomenys.
Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Grybauskaitės veiklą Lietuvos gyventojai įvertino pažymiu: Seimas apie tai galėtų tik pasvajoti?
© DELFI

Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio 19-27 dienomis atlikta apklausa parodė, kad D. Grybauskaitės užsienio politiką dešimties balų sistemoje apklaustieji vertina 7,42 balo.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė mokslui ir studijoms prof. Jūratė Novagrockienė teigė, kad sunku iš apibendrintų duomenų pasakyti, kaip ją vertina skirtingos gyventojų grupės.

Juolab, kad, pasak politologės, užsienio politika nėra tas dalykas, kuriuo labiausiai domisi gyventojai. Netgi kalbant apie saugumo reikalus, jiems yra svarbiausias socialinis saugumas.

„Šis vertinamas gali būti prieštaringas. Dalis gyventojų pasisako, kad reikėtų laikytis griežtų nuostatų, ypač dėl Rusijos. Kiti sako, kad yra per daug supriešinimo. Manau, kad apklausiant pasitaikė ir tokių, ir tokių, todėl ir gavosi tas skaičius – 7“, – sakė J. Novagrockienė.

Politologė sakė, kad jos pačios vertinimas skirtųsi priklausomai nuo laikotarpio. Tačiau politologė išskyrė prezidentės „tvirtos rankos“ poziciją, kuri, pasak jos, turėjo teigiamos įtakos Lietuvos matomumui, santykiams su partneriais.

Tvirtą prezidentės laikyseną užsienio politikoje pabrėžė ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas doc. Kęstutis Girnius. Pasak jo, prezidentė aiškiai rodė, kad „čia – jos sfera“, ir labiau negu Valdas Adamkus arba Algirdas Brazauskas pabrėžė, kad „ji čia vadovaus“.

„Prisiminkime, kai Vygaudas Ušackas buvo užsienio reikalų ministru ir keletą kartų padarė pareiškimus nesuderinęs su prezidente. Tai tučtuojau jį pašalino. Nuo to laiko Užsienio reikalų ministerija neturi didesnės įtakos. Užsienio politika labiau priklauso prezidentei“, – sakė K. Girnius.

Pasak politologo, tai nėra blogai, jeigu prezidentė tariasi.

„Jeigu ji, kaip Donaldas Trumpas atsikeltų iš ryto ir nutartų, kad „štai aš tą darysiu“, tada būtų blogai. Bet jeigu ji kalba su specialistais ir su Linu Linkevičiumi, tada nematau problemos“, – sakė K. Girnius.

Politologui susidaro įspūdis, kad tarp šių dviejų situacijų ji yra kažkur per vidurį.

„Ji, turbūt, pasitiki savo instinktais ir priima didesnius sprendimus. Esu tikras, kad tas sprendimas laikinai nusigręžti nuo Amerikos buvo jos, o ne Užsienio reikalų ministerijos mintis. Juolab, kad tuo metu ministru buvo V. Ušackas, kuris yra buvęs Lietuvos ambasadoriumi Amerikoje“, – sakė K. Girnius.

Atsisakė V. Adamkaus tradicijų, bet ne politikos krypties

Politologo vertinimu, būtent tai, kad ji iš pradžių buvo nusprendusi neigti V. Adamkaus politiką ir šiek tiek nusigręžti nuo Amerikos, buvo didžiausia jos silpnybė. Tačiau jis pažymėjo, kad po pusantrų metų ji suprato, kad tai neprotinga politika.

Svarbiausiu jos darbu politologas vadina tai, kad ji su Baltijos šalimis išsireikalavo, kad NATO parengtų konkrečius gynybos planus. Kiek vėliau Baltijos šalyse ir Lenkijoje atsirado NATO pajėgų batalionai.

Prezidentės griežtą retoriką Rusijos atžvilgiu politologas vertina nevienareikšmiškai.

„Aišku, Rusija yra priešiška valstybė, prezidentė ją vadina teroristine valstybe, labai dažnai kritikuoja. Tokia labai griežta kritika po kiek laiko nebeturi didesnio poveikio. Labiau niuansuota pozicija būtų buvusi naudingesnė“, – sakė K. Girnius.

Apskritai politologas didesnių priekaištų D. Grybauskaitei dėl užsienio politikos neturėjo.

„Apskritai yra ne taip jau blogai. Reikia prisiminti, kad ji atėjo žadėdama pakeisti V. Adamkaus politiką, o faktiškai keliavo tuo pačiu keliu“, – sakė K. Girnius.

Vienos V. Adamkaus tradicijos prezidentė tikrai atsisakė. Ji per savo abi kadencijas neberengė iškilmingų vakarienių arba priėmimų įvairiomis progomis. Politologas dar atkreipė dėmesį, kad prezidentė ir pati nėjo į nei vienos šalies nepriklausomybės šventę, todėl užsienio valstybių diplomatai nelabai turėjo neformalių progų su ja pasikalbėti.

„D. Grybauskaitė buvo nepasiekiama. (...) Diplomatams patinka, jeigu jie gali pakalbėti su atsakingiausiais pareigūnais ir nustatyti, ką jie galvoja. O ta galimybė neegzistavo. Tada jie yra priversti patys spėlioti, kas čia darosi, tai apsunkina jų darbą“, – sakė K. Girnius.

Mato neišnaudotą galimybę

Grybauskaitės veiklą Lietuvos gyventojai įvertino pažymiu: Seimas apie tai galėtų tik pasvajoti?
© DELFI

Dešimties balų skalėje D. Grybauskaitės prezidentavimą gyventojai vertina 7,94 proc., rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Palankiau prezidentės veiklą vertina 46-55 m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

Tiek K. Girnius, tiek J. Novagrockienė teigė, kad tai yra geras vertinimas.

„Reikėtų pažiūrėti, koks būtų Seimo arba Vyriausybės vertinimas. Aš manau, kad jie net ir šešių nepasiektų“, – sakė K. Girnius.

Pasak politologo, prezidentė vykdė atsargią vidaus politiką, vengė konfliktų, kurį laiką dominavo.

„Ji pabrėžė kovą su korupcija, bet buvo pakankamai atsargi, į jautriausius mokesčių arba pensijų politikos klausimus įsikišdavo tik paskutiniu momentu ir aptakiai“, – sakė K. Girnius.

Politologui gaila, kad prezidentė „nepakankamai reikalavo, kad būtų įvesti progresiniai mokesčiai, būtų surenkama daugiau pinigų į biudžetą, kad būtų galima labiau padėti vargingai gyvenantiems Lietuvos gyventojams“.

„Tai nėra jai privaloma. Ūkis ne jai priklauso. Bet kaip prezidentė, ji turi plačių galių, ir, jei kas nors tau rūpi, tai gali tą galutinį rezultatą paveikti. Nenoriu pasakyti, kad ji privalėjo, bet ji galėjo būti aktyvesnė. Ji tokia nebuvo iš dalies dėl to, kad tai turėjo nemažą politinę riziką“, – sakė K. Girnius.

Politologas sutinka su sakančiais, kad D. Grybauskaitės stilius yra autoritariškas, tačiau jis nemano, kad ji peržengia savo galių ribas.

„Jos stilius yra autoritariškas. Ji ateina ir pasako, kad taip turi būti ir nediskutuoja. Išsikviečia ministrus išbarti ant kilimėlio. Galima tai ir mandagiau padaryti – pasikviesti ir pasakyti privačiai, o čia drožia pamokas žiniasklaidos akivaizdoje. Bet ji liko tradicinėse ribose. Ji tikrai jų neperžengė“, – sakė K. Girnius.

J. Novagrockienė pastebėjo, kad antrajai kadencijai einant į pabaigą prezidentė sušvelnėjo ir tapo lankstesnė.

„Pagal Konstituciją ji nebegali trečią kartą kandidatuoti į prezidentus. Man atrodo, kad ji nebenori per daug veltis į konfliktą. Kaip sakoma, reikia gražiai išeiti, kad paskui liktų gražus politinis šleifas ir taškai surinkti, kokia ten tolesnė perspektyva bebūtų“, – sakė politologė.

Laiškai E. Masiuliui didesnės įtakos neturėjo

Grybauskaitės veiklą Lietuvos gyventojai įvertino pažymiu: Seimas apie tai galėtų tik pasvajoti?
© DELFI

Per apklausą gyventojų buvo klausiama, ir kaip jų požiūrį į prezidentę pakeitė paviešintas D. Grybauskaitės susirašinėjimas su Eligijumi Masiuliu.

26,9 proc. respondentų atsakė, kad jų nuomonė apie prezidentę suprastėjo. 6,7 proc. apklaustųjų nuomonė pagerėjo. 51,3 proc. teigė, kad jų nuomonė nepakito, o 15,1 proc. neturėjo nuomonės.

Suprastėjusią nuomonę dažniau nurodė vyrai, 36-55 m., aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai.

J. Novagrockienė sakė nežinanti, ką turėjo galvoje tie, kurių nuomonė po šio skandalo apie prezidentę pagerėjo.

„Aš manau, kad tie duomenys, pirmiausia, rodo tai, kad situacija yra pakankamai neaiški ir prieštaringa. Yra labai daug skirtingų nuomonių, todėl normalu, kad 15 proc. neturi nuomonės. Tie, kurie sako, kad jų nuomonė nepasikeitė irgi, turbūt, kritiškai vertina informaciją“, – sakė J. Novagrockienė.

K. Girnius mano, kad jeigu šio klausimo būtų paklausta žmonių dar po keturių mėnesių, nepatenkintųjų skaičius dar labiau sumažėtų.

„Aš nemanau, kad tai turi ilgalaikių pasekmių. Aš suprantu nusivylimą, bet aš manau, kad jis yra laikinas, ir sakyčiau, kad po keturių-penkių mėnesių jos populiarumas sugrįš į ankstesnes vietas, ir nusivylusiųjų procentas bus mažesnis“, – sakė politologas.

Abu politologai nemano, kad šis skandalas galėjo turėti įtakos galimai D. Grybauskaitės tarptautinei karjerai.

„Jeigu turime mintyje atsakingą poziciją kur nors ES, tai pagrindinė kliūtis yra jos charakteris. Dauguma esančiųjų aukštose pozicijose turi būti derintojais, sutaikyti, rasti kompromisą, paglostyti, kad nusileistų. O prezidentė nėra glostytoja, ji neturi gebėjimų tą daryti. Tai gal galėtų rasti poziciją, kur nereikėtų derinti, bet turėtų labiau vykdomąsias funkcijas“, – sakė K. Girnius.

J. Novagrockienė irgi nemano, kad šis skandalas, kaip nors labai pakenks D. Grybauskaitės ateičiai. Pasak jos, jį gali nebent pasigauti Rusijos propaganda, kuri paskui tokius dalykus naudoja informacinėms atakoms.

„Pastaruoju metu yra labai daug atakų prieš aukščiausius pareigūnus“, – sakė J. Novagrockienė.

Turi kalbėti angliškai

Grybauskaitės veiklą Lietuvos gyventojai įvertino pažymiu: Seimas apie tai galėtų tik pasvajoti?
© DELFI

Daugumos apklaustųjų nuomone, būsimas šalies prezidentas privalo mokėti anglų kalbą. Taip mano 77 proc. apklaustųjų. 15,2 proc. negalvoja, kad tai būtina, prezidentas gali turėti vertėją. 7,8 proc. neturi nuomonės.

Jaunesnio amžiaus atstovai (iki 35m.) bei aukštąjį išsimokslinimą turintys respondentai praktiškai neįsivaizduoja prezidento, nemokančio anglų kalbos. Vyriausioje amžiaus grupėje bei tarp žemesnio išsimokslinimo atstovų nuostatos ne tokios kategoriškos – dažniau manoma, kad prezidentui gali talkinti vertėjas.

Abu DELFI kalbinti politologai mano, kad anglų kalbos mokėjimas Lietuvos prezidentui yra būtinas.

„Šiais laikais visi turi kalbėti angliškai. Ypač mažesnių valstybių vadovai. Vertėjai komplikuotų dalykus. Bendraujant per juos nėra lankstumo, intymumo, kas būtų reikalinga per derybas“, – sakė K. Girnius.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2018 metų birželio 19-27 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Už laisvę kovojo akmenimis ir kryžiais: sodyba, kurioje komunistai žemai nusilenkdavo (61)

Orvidų sodyba – iš kryžių ir akmenų pastatytas gyvas paminklas pasipriešinimui prieš...

Sensacija Kipre – gynyboje užsidariusi „Sūduva“ iš turnyro eliminavo APOEL klubą aiškūs tolimesni varžovai (262)

UEFA Čempionų lygoje debiutuojantys Marijampolės „Sūduvos“ futbolininkai Kipre pateikė...

Baltijos jūroje stebi Rusijos povandeninius laivus: jų medžioti skrenda iš Šiaulių (446)

Dar praėjusią savaitę dėmesiui nukrypus į audringą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje,...

Orai: šiluma sieks ir 30 laipsnių

Trečiadienio naktį Lietuvoje žymesnio lietaus nenumatoma. Pūs nestiprus šiaurės, šiaurės rytų...

Ką daryti, kai netenkina atlikti remonto darbai (90)

Kai vieni nesugebame ko nors pasidaryti, kviečiame pagalbą – tai įprasta. Pagalbos prireikė ir...

Prabilo po kontroversiško finalo nušvilptas teisėjas: didžiuojuosi savo darbu – tai širdyje aš nešiosiu amžinai (140)

Ne Kylianas Mbappe , ne Antoine'as Griezmannas ir ne Paulis Pogba . Taip pat ir ne Luka Modričius...

MH17 tragedija: rusų propagandistai ėmėsi neįtikėtinų triukų (726)

Lygiai prieš ketverius metus – 2014 metų liepos 17 dieną – Ukrainos Donecko srityje buvo...

Geriausi būdai, kaip sustiprinti savo libido (5)

Regis, esate visai ne prieš pasimylėti su savo antrąja puse, tačiau atėjus tam skirtam metui...

Vietoje vilniečių pamėgtos legendinės kavinės duris atvėrė nauja vieta: pažiūrėkite, kaip atrodo dabar (33)

Gedimino prospekte esančiame prekybos centre GO9 šešerius metus veikęs restoklubas „Studio 9“...

Sunku pamiršti vienos nakties nuotykį – jaučiasi save suteršusi (79)

Nors ir sakoma, kad neverta galėtis to, kas padaryta, nes nieko nesugrąžinsi ir nepakeisi, aš jau...