Prezidentė susitikime pabrėžė, kad Baltijos šalių ir Švedijos saugumas yra labai susijęs. Nors Švedija nepriklauso NATO, tačiau regiono gynyboje užima strateginę vietą ir jos dalyvavimas atgrasyme, gynybos planavime yra labai svarbus. Todėl būtina stiprinti karinį bendradarbiavimą, rengti bendras pratybas, keistis informacija ir gerinti karių tarpusavio sąveiką.
Šį rudenį vykusių Rusijos puolamojo pobūdžio pratybų „Zapad“ metu Švedija ėmėsi atgrasomojo vaidmens regione ir surengė pratybas „Aurora“, kuriose taip pat dalyvavo kariai iš Lietuvos, JAV ir kitų valstybių.
Susiduriant su agresyviu Rusijos elgesiu, Švedija, kaip ir Lietuva prieš dvejus metus, kitąmet sugrąžina šauktinių kariuomenę.
Pasak prezidentės, gyvenant dabartinės geopolitinės realybės sąlygomis saugi, taiki ir demokratiška Rytų kaimynystė yra bendras Lietuvos ir Švedijos interesas. Todėl abi valstybės aktyviai remia europines reformas, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės stiprinimą Ukrainoje ir Gruzijoje.
Lietuvos vadovės teigimu, regiono saugumui grėsmę kelia ir Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė. Nesaugi, tarptautinių standartų neatitinkanti bei pasikartojančius incidentus statybų metu patirianti atominė elektrinė gali būti panaudota ir kaip hibridinio karo įrankis.
Švedijos parlamento pirmininkas yra Lietuvos draugas ir aktyvus Rytų partnerystės rėmėjas, 2007 m. už paramą Lietuvai siekiant Europos Sąjungos narystės apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.