„Mano veikla? Aš neturiu verslo. R. Karbauskis turi tiesiogiai verslą, yra verslo atstovas ir jo buvimas Seime apskritai kelia klausimų dėl jo atitikimo Konstitucijai. Nes Konstitucijos straipsniai numato, kad Seimo nariai negali turėti verslo arba naudos, arba gauti kitų pajamų“, – sakė D. Grybauskaitė žurnalistams Varšuvoje, kuri ji dalyvauja NATO rytinio flango narių devintuko viršūnių susitikime.
Prezidentė siekius toliau tęsti tyrimą Seime sieja ne su jos veikla, o su siekiu gilintis toliau į politikų ir verslo galimus ryšius.
„Jeigu Seimas nuspręs tirti toliau, tai aišku, kad Seimas turi tokią teisę. Bet tuomet reikėtų tirti visus politikus, kurie Seime, ir kurie tiesiogiai atstovauja verslą“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasiūlymų vertinti neskuba
Prezidentė NSGK išvadose pateiktų pasiūlymų, kaip užkirsti ryšius tolesnei verslo ir politikų veiklai vertinti neskubėjo.
„Kai kurie pasiūlymai yra labai bendro pobūdžio, jie nurodo tik kryptis – ar galima daugiau ir griežčiau vertinti praturtėjimo klausimus arba labiau reguliuoti žiniasklaidą. Tai yra bendros kryptys. Vertinti Seimo išvadas galėsime tik tuo atveju, kai matysime konkrečius pasiūlymus“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, jeigu nebus siūlymų, kurie užtikrintų, kad teisės viršenybė išliktų, kad žodžio laisvė būtų išsaugota, o atvirkščiai bus mėginta pasinaudoti, kad „dar labiau draustų, neleistų ir tai prieštaraus mūsų įstatymams, Konstitucijai arba tarptautiniams įsipareigojimams“, tai bus piktnaudžiavimas išvadomis.
„Jeigu bus pasiūlymų, kurie padės toliau kovoti su korupcija, su piktnaudžiavimu ir žiniasklaidos savininkų interesų gynimu, tai sveikinsiu ir palaikysiu tokias iniciatyvas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Procesas neturi dubliuoti teisėsaugos
Valstybės vadovė taip pat pažymėjo, kad parlamentinis tyrimas yra politinis procesas, kuris nieko bendro neturi su teisiniu procesu.
„Šie tyrimai visada vyksta teisėsaugos pateiktos informacijos pagrindu, kuri jau buvo kelis kartus panaudota tam, kad (...) bylos pasiektų teismus. Mes turime jau tris politines bylas, kurios pasiekė teismą. Reiškia, ta medžiaga jau atidirbo“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė išvardino dalykus, ko politiniai procesai neturėtų daryti: jie „neturėtų dubliuoti teisėsaugos, neturėtų trukdyti teisminiams procesams, neturėtų sudaryti galimybių advokatams šį politinį procesą gynybai, tai yra apginti potencialiai nusikaltusius asmenis arba koncernus“.
Seimas pritarė išvadoms
Seimui patvirtinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvadas dėl verslo poveikio politikams, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad tyrimas bus pratęstas, o jo objektu gali tapti ne tik parlamentarai, bet ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Antradienį, Seimui patvirtinus pusę metų NSGK vykdyto tyrimo išvadas, komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas žurnalistams teigė, kad šis darbas toliau tęsiamas nebus. „Viskas yra išsiaiškinta. Tikrai. Viskas. Tiesiog reikia paskaityti išvadas. Mes turime įgyvendinti pasiūlymus, ir tam prireiks ir laiko, ir jėgų. Pats esu nusiteikęs eiti tuo keliu, ir jame naujų tyrimų nėra“, – sakė NSGK pirmininkas.
Jis pažadėjo iki kadencijos pabaigos siekti, kad verslo grupės, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų.
Verslų turi ne vienas Seimo narys
DELFI primena, kad verslų, tiesa, gerokai mažesnių nei R. Karbauskis, savo rankose ar per susijusius asmenis turi ir kiti parlamentarai. Balandžio viduryje iš žemės ūkio ministro pareigų teko trauktis „valstiečiui“ Broniui Markauskui. Koją jam pakišo šeimos ūkininkavimo aplinkybės: paaiškėjo, kad ministro motinos Sofijos Markauskienės ūkis dirbo svetimą žemę be savininkų leidimo, už tai gaudamas ES išmokas. B. Markauskas neneigė talkinęs garbaus amžiaus mamai, tuo pačiu tvirtino finansinės naudos negaudavęs, bet posto išsaugoti tai nepadėjo.
Dėl šeimos verslo apkaltos grėsmė yra pakibusi virš LVŽS koalicijos partnerių socialdarbiečių frakcijos Seime seniūno pavaduotojo Artūro Skardžiaus galvos. Apkalta politikui inicijuojama dėl galimo priesaikos sulaužymo, Seime proteguojant jo šeimai ir kai kurioms įmonėms palankius sprendimus. Pasak parlamentinės Antikorupcijos komisijos, A. Skardžiaus šeimos nariai dalyvauja energetikos versle, o Specialiųjų tyrimų tarnyba komisijai yra pareiškusi, kad parlamentaro teiktos pataisos dėl atsinaujinančių išteklių galėjo sudaryti išimtines sąlygas mažųjų saulės bei vėjo elektrinių savininkams, nes šiuose versluose jis turėjo interesų.
Dėl valdyto verslo su teisėsaugininkais buvo susidūręs ir vienu turtingiausių Seimo politikų laikomas „valstietis“ Viktoras Rinkevičius. Praėjusių metų pradžioje įmonė „Biržų žemtiekimas“, kuriame V. Rinkevičius jau buvo tik mažasis akcininkas, buvo atsidūrusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT), atlikusios tyrimą dėl bandymo pasisavinti europinę ir Lietuvos biudžeto paramą – 4 mln. eurų. Tuo metu skelbtais Registrų centro duomenimis, „Biržų žemtiekimas“ turėjo 22 akcininkus, tarp jų buvo ne tik V. Rinkevičius, bet ir jo žmona bei sūnus. Pats V. Rinkevičius iki 2016 lapkričio, kai buvo išrinktas į Seimą, ėjo bendrovės valdybos pirmininko pareigas. V. Rinkevičius DELFI teigė šiu metu su „Biržų žemtiekimu“ nebeturintis nieko bendro – valdytą akcijų likutį pardavęs praėjusią žiemą. Įmonę turi jo žmona, ilgus metus vadovaujanti bendrovei „Žydruva“. Taip pat žmonai perleistas ir politiko ūkio valdymas.
„Bet jei yra reikalaujama, kad Seimo nariai neturėtų verslo, reikėtų keisti Lietuvos Konstituciją, apriboti galimybes verslininkams kandidatuoti“, – piktinosi politikas. Jis stebėjosi ir kilusiomis aistromis dėl Seimo narių galimybės valdyti ūkininkų ūkius. „Teko apvažiuoti beveik visas Europos Sąjungos šalis. Ten politikai su pasididžiavimu pasakoja, kaip dirba savo ūkiuose“, – tvirtino jis.
Nenugalima žemės trauka Su žemės ūkiu iki šiol yra susijęs Seimo Kaimo reikalų komitetui vadovaujantis „valstietis“ Andriejus Stančikas. Iki Seimo rinkimų jis vadovavo Lietuvos Žemės ūkio rūmams, buvo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, žemės ūkio kooperacinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas. Kaip rodo A. Stančiko deklaracija, jis iki šiol yra bendrovių „Pieno gėlė“ bei „Šarkiai“ narys. Jo turimą ūkį pagal įgaliojimą valdo sūnus.
Klausiamas, ar jo negalėtų paliesti prezidentės raginimas pagalvoti, kuo labiau nori būti – politiku ar verslininku, A. Stančikas nutęsė: „Ką aš žinau“. „Kartais pradedi galvoti, kad iš tikrųjų ir taip blogai, ir taip, ir su tuo susietas, ir su kitu. Tai kas Seime gali būti? Praktiškai žmogus nuo konteinerio, kuris nieko neturi, nieko nežino, niekam nepriklauso ir niekas jam įtakos nedaro“, – ironizavo politikas. Dar prieš metus, 2017-ųjų birželį, Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nagrinėjo Seimo „ūkininkų“ klausimą.
Tuo metu parlamento etikos sargai nutarė, kad penki Seimo nariai, laiku nedeklaravę turintys ūkius, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir Politikų etikos kodeksą. Kaip tokie buvo įvardinti „valstiečiai“ B. Markauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis ir Audrys Šimas bei liberalas Juozas Baublys. Tuo metu „valstiečiai“ Valius Ąžuolas, Ramūnas Karbauskis, Petras Nevulis, Juozas Rimkus, V. Rinkevičius ir A. Stančikas, komisijos nuomone, neprasikalto, nes ūkius laiku deklaravo ir jų valdymą perdavė.
Verslų nevaldo, bet paskolas iš jų gauna
Nemalonumai dėl verslo problemų buvo ištikę ir LVŽS frakcijos Seime narį Justą Džiugelį, iki parlamentaro karjeros valdžiusį apie 10 įvairių bendrovių. Šiuo metu parlamentaro deklaracijoje Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nurodoma, kad jis yra informacinių technologijų įrangos didmeninę bei mažmeninę prekybą plėtojančios bendrovės „ETS LT“ akcininkas. Anksčiau šiai įmonei jis ir vadovavo.
J. Džiugelis savo interesų deklaracija atskleidžia, kad su „ETS LT“ politiką sieja ir paskolos. Dar 2012 metais, kai „ETS LT“ tik buvo įsteigta, jis iš savo įmonės gavo daugiau kaip 36 tūkst. eurų paskolą, po metų – 13 tūkst. eurų, 2014-aisiais – 58,5 tūkst. eurų paskolą. Kadangi deklaracijos grafos apie sandorio pabaigos datą neužpildytos, o to daryti nereikia tokiu atveju, jei sandoris nepasibaigęs, galima daryti išvadą, kad paskolos dar negrąžintos.
Ūkio ministro posto dėl šeimos verslo aplinkybių dar 2011 metais neteko dabartinis Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Dainius Kreivys.
Tuo metu paaiškėjo, kad ES lėšos buvo skirtos ministro motinos iš dalies valdomai įmonei „Specializuota komplektavimo valdyba“, su partneriais laimėjusiai du sostinės mokyklų renovavimo konkursus. Renovacijos reikalingumą savo parašu patvirtino D. Kreivys.
Įmonę tuometinio ministro motina valdė, nes D. Kreivys jai buvo perleidęs akcijas. 2012 metais jis, jau neidamas politinių pareigų, susigrąžino anksčiau motinai parduotas Vilniaus verslo ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Catus“ (buvusi „Stamija“) akcijas: ši įmonė iš dalies valdo „Moki-Veži“ tinklo operatorę bendrovę „Makveža“, didmeninės prekybos statybinėmis medžiagomis bendrovę „Specializuota komplektavimo valdyba“, statybų vystymo įmonę „Statybų gausa“, statybinių medžiagų gamybos įmonę „Silikatas“ bei su pastarąja susijusią bendrovę „Silikato karjeras“. Kaip matyti iš politiko deklaracijos, bendrovės „Catus“ akcininkas D. Kreivys yra ir šiuo metu.
Praėjusiais metais, būdamas Seimo nariu, jis iš „Catus“ gavo 100 tūkst. eurų paskolą. VTEK deklaracijoje nurodoma, kad konservatorius ją turėjo gražinti iki šių metų gegužės 1-osios. „Aš savo verslo nevaldau. Mano deklaracijoje nurodoma, kad esu akcininkas. O „Catus“ yra motininė bendrovė, kuri neturi nieko, tik akcijas kitų įmonių. Kitose įmonėse yra valdybos, administracijos ir kiti dalykai. Aš nieko nevaldau“, – sakė konservatorius.
Klausiamas apie antradienį nuskambėjusį prezidentės pareiškimą, D. Kreivys sakė, jog reikėtų skirti keletą dalykų. „Akcijų turėjimas ir pasidomėjimas, kaip sekasi įmonei, nes tu, kaip akcininkas, rūpiniesi savo turtu, neturi nieko bendro su tuo, kas yra „koncerno partija“. Tai skirtingi dalykai, kuomet realiai per įvairius instrumentus finansuojama politinė kampanija, ar tai būtų festivaliai, ar laikraščiai. Tai skiriasi nuo to, kai turi akcijų, bet įmonė veikia sau, o Seimo narys – sau. Akcininkų mes turime ne vieną dešimtį Seime“, – kalbėjo konservatorius.