Tokią poziciją ji pareiškė Krašto apsaugos ministerijai pristačius galimybių įvesti visuotinį šaukimą analizę.
Šalies vadovės teigimu, sprendimas įvesti visuotinę karo prievolę turi būti priimtas įvertinus jo pasekmes.
„Sprendimas įvesti visuotinį šaukimą turi būti priimtas atsakingai, įvertinus jo naudą ir pasekmes kariuomenei bei visuomenei, turint aiškų ir resursais pagrįstą įgyvendinimo planą“, – sakė prezidentė.
„Dabartinis šaukimo modelis yra optimalus, atitinka grėsmių pobūdį ir realias valstybės galimybes, stiprina kariuomenės kovinę galią. Jis taip pat užtikrina piliečių – vaikinų ir merginų – valią savanoriškai ruoštis Konstitucinei pareigai ginti Tėvynę“, – pridūrė ji.
Šalies vadovės poziciją BNS ketvirtadienį perdavė prezidentės spaudos tarnyba.
Anot Krašto apsaugos ministerijos analizės, visuotiniam vaikinų šaukimui į kariuomenę įvesti iš viso reikėtų apie 400 mln. eurų, o norint šaukti ir merginas reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų.
Šių pinigų reikėtų naujoms kareivinėms pastatyti, užtikrinti šauktinių aprūpinimą ir parengti papildomus instruktorius jiems apmokyti.
Visuotiniam vaikinų šaukimui įvesti reikėtų steigti keturis papildomus batalionus, o norint šaukti ir merginas – 14 batalionų, kai šiuo metu Lietuvos kariuomenėje iš viso yra dešimt batalionų.
Ministerija skaičiuoja, kad visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių.
Dalinis šaukimas į kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. Šiemet Lietuva gynybai pirmą kartą skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba 873 mln. eurų.