„Turbūt pasakysiu tiesiai, kadangi dabar galiu tiesiau ir atviriau kalbėti, nes neužimu pareigų, ir tiesiai sakau: skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui taip turi būti ir įvertinti kaip skambučiai teroristui“, - interviu LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.
Buvusi Lietuvos valstybės vadovė pakartojo savo ir anksčiau išsakytą mintį, kad V. Putinas gali būti sustabdytas tik mūšio lauke.
„Prasidėjus karui, derybos nevyksta, vyksta karas. Nuo pat karo pradžios sakiau, kad Putiną galima sustabdyti tik mūšio lauke. O tai reiškia, tiesiogiai įsitraukiant arba, kaip mes vadiname, „foot on the ground“(kariais Ukrainos teritorijoje - „Delfi“), arba tiekiant adekvačią, reikalingą, modernią ginkluotę. Kol kas buvo pasirinktas antrasis kelias, bet jis vyksta vėluojant, teikiant nepakankamai modernią ir efektyvią ginkluotę, ir to padarinius matome dabar. Kad Rusija lėtai, bet stumiasi rytinėje dalyje į priekį, ir abi pusės, tame tarpe ir ukrainiečiai, turi didžiulius žmogiškuosius ir technikos praradimus“, - sakė D. Grybauskaitė.
Sako, kad Europa nepasimokė iš savo klaidų
D. Grybauskaitė ir anksčiau Rusiją yra vadinusi teroristine valstybe. Kadenciją baigusi prezidentė aiškino mūsų požiūrį į įvykius geografiniu artimumu.
„Mes esame šalia, Baltarusijos, Rusijos kaimynystėje, todėl viską jaučiame iš karto, greitai ir gerokai realistiškiau negu tolimesni kaimynai, mūsų partneriai Vakaruose. Todėl ir atsikartoja situacija, kad, jeigu esi toliau, tai lyg ir tavęs neliečia“, – dėstė buvusi šalies vadovė.
Interviu ji priminė ir istorines pamokas, iš kurių, pasak D. Grybauskaitės, Europa nepasimokė.
„Matant agresijos pobūdį, net kyla paralelė su 1939 metais, prieš pat Antrąjį pasaulinį karą, kai Europos valstybės, didžioji dalis, taip pat stengėsi nuolaidžiauti agresoriui, nematyti, kas vyksta, sutiko padalinti ir atiduoti agresoriui dalį Čekoslovakijos. Matome ir girdime tuos leitmotyvus iš Europos.
Deja, Europa nepasimokė iš savo klaidų prieš ir per Antrąjį pasaulinį karą, po Antrojo pasaulinio karo, vadinamojo Šaltojo karo metu. Matome, kad tos klaidos vėl dygsta kaip pupos ar grybai po lietaus, vis iš naujo. Ir reikia vėl priminti istorines paraleles, mūsų patirtis“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Įvertino sankcijas
Pasak buvusios šalies vadovės, sankcijų vertinimo klausimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Sankcijos iš principo yra lyg ir politinė bausmės demonstracija, ką mėgina daryti demokratinės Vakarų valstybės ir mes. Deja, Rusijos vien ekonominėmis sankcijomis nepaveiksi, nes pati Rusija gali iškentėti labai dideles ekonomines sankcijas, taip pat – ir jos žmonės“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, greito priimtų sankcijų efekto nebus.
„Tuo labiau, kad ir tos sankcijos ir skylėtos, ir ne iš karto įvedamos, ir su tokiais negražiais viešais ginčais. Kartais – toks vaizdas, kad kartais jos mums patiems, Vakarams, gėdos ir reputacinės žalos negu naudos pridaro“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Vis dėl to ji atkreipė dėmesį, kad šiaip ne taip dėl sankcijų sutariama.
„Jos veiks vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Iš karto kažko tikėtis negalime“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasigenda lyderių drąsos
Buvusi šalies vadovė kritikavo Europos lyderius už tai, kad delsia priimti drąsius sprendimus dėl Ukrainai reikalingos ginkluotės tiekimo.
„Žiūrint į mūsų Europos valstybių istoriją, bent kelis dešimtmečius atgal, matėme įvairiausių vyriausybių, lyderių, įvairiausios drąsos ar bailumo darant vienokius ar kitokius sprendimus. Deja, dabar, ypač Europoje, dominuoja dairymasis per petį, bijojimas savo šešėlio, krūpčiojimas.
Tai nuteikia nemaloniai. Matyti kaip lyderiai kažką atsistoję mėgina išstenėti, pasiaiškinti, vien dėl to, kad priimtų drąsius sprendimus padedant kaimynei. Todėl, kad Ukraina kovoja ne tik dėl savęs, o dėl visos Europos saugumo. Ir tai yra absoliučiai tiesioginė Europos lyderių pareiga. Deja matome bailumą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak kadenciją baigusios prezidentės, tas kartojasi nuo karo pradžios.
„Šiek tiek duodame daugiau tos ginkluotės, jau šiek tiek geresnės, po truputėlį lyg ir įsidrąsiname. Bet vėl – tik Putinas trept kojele, ir mes krūpt iš karto. Toks nuolaidžiavimas, bijojimas priimti sprendimus kainuoja kraują, didžiulius žmonių praradimus Ukrainoje, kainuoja mums, Vakarams didžiulę reputacinę žalą.
Tuo naudojasi Putinas. Jis mato bailumo apraiškas, mato neapsisprendimą. Ir jis toliau daro, ką nori. Šitą matėme ir po Krymo okupacijos ir po dalies Gruzijos okupacijos 2008 metais. Mes, Vakarai, savo tokiu bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putino agresiją“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Saugumo garantijų teks reikalauti pastoviai
Kadencija baigusi prezidentė optimistiškai žiūrėjo į NATO viršūnių susitikimo Madride perspektyvas.
„Manau, kad didžiąją dalį saugumo priemonių gausime, galbūt šiek tiek kitokia forma, nei mes įsivaizduojame. Bet svarbiausia yra (išlaikyti – „Delfi“) tą spaudimą partneriams, kad Baltijos šalys, Lenkija ir visas rytinis NATO flangas turi būti rimtai apginamas.
Jeigu anksčiau kalbėjome apie atgrasymą, tai dabar jau šitą reikia pamiršti. Dabar turi būti užtikrintas apginamumas. Manau, kad tam NATO jau yra pribrendusi, sprendimai bus priimami“, – sakė D. Grybauskaitė.
Pasak jos, ne tiek svarbu, kiek pilnai bus patenkintas visas mūsų išsakytų pageidavimų sąrašas.
„Svarbu, kad būtų užtikrintas ne tik kiekis, bet apginamumo kokybė. Tai yra įrangos kokybė, priešlėktuvinė gynyba. Tai yra galbūt net svarbiau už žmonių kiekį Lietuvos arba viso rytinio flango žemėje“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kalbėdama apie siekius dėl mūsų regiono apginamumo, kadenciją baigusi prezidentė pabrėžė, kad to reikės pastoviai reikalauti ir išsireikalauti.
„Tai yra pastovus darbas“, – sakė D. Grybauskaitė.
Optimistė dėl Ukrainos perspektyvų ES
Buvusi šalies vadovė buvo optimistė dėl to, kad Ukraina gaus kandidatės tapti Europos Sąjungos nare statusą.
„Ši šalis gaus kandidatės statusą. Ar tai bus birželis, ar tai bus vėliau, nesvarbu. Svarbu tai, kad ši šalis kiekvieną minutę mūšio lauke, kovodama už save ir už savo saugumą, užsidirba savo narystę“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kartu ji pažymėjo, kad Ukrainos kelias į narystę ES nebus toks lengvas, kaip jis nebuvo lengvas ir mums.
„Reikės dar labai daug ką padaryti, ir, ką prieš karą mėgino daryti Ukraina. O dabar dar ir Ukrainos atstatymas mūsų visų laukia, kai reikės padėti šaliai atsistoti ant kojų. Bet esu įsitikinusi, kad Ukrainos ateitis yra Europos šeimoje. Ji yra civilizuota europinė valstybė. Tai yra mūsų draugas ir mūsų ateities šeimos narys“, – teigė D. Grybauskaitė.
Gyrė pilietinę visuomenę
Buvusi šalies vadovė sakė dalyvaujanti įvairiose paramos Ukrainai akcijose, prisidėjo ir prie „Bayraktar“ pirkimo.
„Aš dalyvauju įvairiose labdaros akcijose. Tame tarpe dalyvavau ir šitoje. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų žmonės taip susivienijo, ir parodė tokį vieningą palaikymą Ukrainai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Sužinojusi, kad turkai nusprendė padovanoti Lietuvai „Bayraktarą“, ji pažymėjo, kad ši akcija įkvepia.
„Ji įkvėpė ir kitose šalyse žmones rinkti, taip pat ir šitam lėktuvui buvo renkami pinigai iš tolimiausių kraštelių. Matome ir Turkijos Vyriausybės sprendimą. Tai yra įkvepianti akcija, ypač tuomet, kai atskirų šalių politinė valdžia neapsisprendžia, bijo, vėluoja, o žmonės rodo, kaip turime padėti Ukrainai. Tai yra pavyzdys visam politiniam elitui, ypač Europoje, kad žmonės labiau supranta, ką turime daryti, už savo politinę valdžią“, – sakė D. Grybauskaitė.
Zelenskio laukia dar sudėtingesni iššūkiai
Paklausta apie Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, buvusi šalies vadovė atsakė, kad jis yra labai tinkamas lyderis šiuo metu savo šaliai.
„Kritinės situacijos ir karas išryškina žmones. Vieni palūžta, o kiti iškyla, prisiimdami pilną atsakomybę ant savo pečių. Taip įvyko ir su prezidento Zelenskiu. Jis turėjo dvejus metus po rinkimų, ir deja jam nesisekė taip gerai, kaip sekasi gerai, ir jo reitingai, ir žmonių įspūdis nebuvo toks pozityvus.
Bet karas išryškino jo vidines savybes, kurios šiam laikotarpiui yra absoliučiai adekvačios, ir dėl to jis taip reaguoja, ir taip valdo valstybę, plius turi informacinius gebėjimus išaiškinti, pateikti informaciją“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kartu ji pabrėžė, kad iššūkiai ir išbandymai jam tik prasideda.
„Kokia bebūtų karo pabaiga, ji nebus ideali nei vienai pusei. Kare laimėtojų nėra, yra didžiuliai žmonių praradimai, sugriauti miestai. Iššūkiai šio prezidento dar tik laukia. Žmonių palaikymas šiam prezidentui bus reikalingas ypač pasibaigus karui. Nes karas suvienija, o po karo prasideda sudėtingesnis laikotarpis atstatymo, pinigų dalybų, skaičiavimų, kas, kiek ir kodėl“, – sakė D. Grybauskaitė.
Ji linkėjo V. Zelenskiui likti stipriu ir atlaikyti laikotarpį, kuris bus jam sudėtingesnis nei dabartinis.
Mato pokyčius Vokietijoje
Artimiausiu metu Lietuvoje lankysis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Pasak buvusios šalies vadovės, tai, kad Vokietijos kancleris atvyksta į Lietuvą, yra labai gerai.
„Būtų dar geriau, jeigu jis apsilankytų ir kitur, ir, pirmiausia, Ukrainoje. Bet tai yra gerai, nes tarptautiniam batalionui vadovauja Vokietija. To bataliono plėtra, palaikymas būtent Madrido viršūnių susitikime. Ir kalbant apie perspektyvas, kaip toliau užtikrinti Lietuvos apginamumą, yra labai svarbu, kad Vokietija toliau lyderiautų ir prisiimtų atsakomybę“, - sakė D. Grybauskaitė.
Pasak kadenciją baigusios prezidentės, dar viena svarbi žinutė Vokietijos kancleriui, kad tik pažadų neužtenka.
„Kol kas matėme labai ryškius užsienio politikos, ypač gynybos srityje, pokyčius Vokietijoje po to, kai atėjo nauja Vyriausybė, ypač po karo pradžios.
Tai yra tikrai radikalus posūkis Vokietijos istorijoje, nes po karo Vokietijoje dominavo nuolankaus pacifizmo nuotaikos. Dabar Vokietija keičiasi, bet atrodo, kad Vokietijos žmonės keičiasi greičiau nei politinė valdžia daro sprendimus“, - sakė D. Grybauskaitė.
Jos manymu, Baltijos šalių pavyzdžiai, kaip jos padeda Ukrainai, yra gražūs ir pamokantys visai Europai ir pasauliui.
„Reikia tai parodyti mūsų svečiui. Kad svečias matytų ir išdrįstų ne tik žadėti, bet ir greičiau tą įrangą Ukrainai patiekti“, - sakė D. Grybauskaitė.
