Penktadienį išplatintame Gruzijos parlamento URK pareiškime teigiama, kad Gruzija yra „sunerimusi dėl Austrijos sprendimo“.
„Komitetas nori priminti, kad už 1991 m. Vilniuje ir Rygoje vykusias civilių žudynes KGB „Alfa“ būrys, kuriam vadovavo M. Golovatovas, veikė pagal nurodymus sovietų valdžios, kuri taip pat davė įsakymą taikios demonstracijos metu 1989 m. Tbilisyje įvykusioms žudynėms, kai nužudyta dešimtys taikių civilių. Šių nusikaltimų (...) vykdytojai akistatos su teisingumu nesulaukė“, - rašoma dokumente.
Nuo griežtesnių pareiškimų gruzinai susilaiko. Tačiau jie viliasi, kad panašūs įvykiai Europos Sąjungoje nepasikartos.
Pagal Lietuvoje išduotą Europos arešto orderį M. Golovatovas Austrijos sostinėje Vienoje buvo sulaikytas liepos 14 d. Apie jo sulaikymą, neatskleisdama įtariamojo pavardės, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Tačiau džiugios žinios dėl Sausio 13-osios bylos tyrimo netruko virsti šoku. Šeštadienį Rusijos žiniasklaida jau trimitavo apie įtariamojo paleidimą. Vos apie parą sulaikytas išbuvęs M. Golovatovas savaitgalį ilsėjosi Maskvoje ir dalijo interviu apie neva niekuo nepagrįstą jo sulaikymą.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris netgi pareiškė, kad Lietuva gali svarstyti diplomatinių santykių su Austrija nutraukimo galimybę. Tačiau opozicinių socialdemokratų ir „tvarkiečių“ pasipriešinimas gerokai sušvelnino Seimo poziciją – iš Užsienio reikalų komiteto pareiškimo dingo punktai apie diplomatinį Vilniaus boikotą Vienai.
Latvija ir Estija pirmosios parėmė Lietuvą konflikte dėl M. Golovatovo paleidimo. Netrukus sulaukta ir kitų Europos šalių palaikymo.