Gruževskis: skurdas ateina iš viršaus, per darbo apmokėjimą

„Pamaitinti, aprengti, apsaugoti yra norma gerovės valstybėse, nėra čia kuo džiaugtis, reikia grąžinti žmogiškumą”, - trečiadienį konferencijoje „Minimalių pajamų apsauga Lietuvoje: padėti, investuoti ir įgalinti” sakė B. Gruževskis.

Pasak jo, socialinė parama be ugdymo neturi didesnių perspektyvų, nes neformuojama motyvacija, o tobulinant paramą norinčiųjų ją gauti didėja, atsiranda priklausomybė.

Profesorius taip pat pabrėžė, kad vertėtų suprasti, jog socialinė parama išmokama ne kažkam, o sau, nes padedant įsitvirtinti žmonėms darbo rinkoje laimi visi.

„Galima sakyti, kad ne mokame, o investuojame į savo ateitį. Tai (...) reikalinga, kad funkcionuotų ekonomika, būtų mokesčių surenkamumas. Mes gauname naudą, kad žmonės sugrįžtų į darbo rinką, taip grąžiname savo saugumą, gerovę ir plėtros perspektyvas”, - pažymėjo B. Gruževskis.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina pakeisti socialinės paramos tobulinimo prioritetą, vis labiau įtraukiant į socialinės paramos lauką ugdymo paslaugas vaikams ir jaunimui.

Profesoriaus teigimu, keičiant socialinės paramos formulę, reikia prisimininti ir darbo apmokėjimą, nes daug skurstančių žmonių yra dirbantys.

„Skurdą atneša iš darbo vietos. Socialinė parama negali sumažinti skurdo, kuris ateina iš viršaus, per darbo apmokėjimą. Čia yra esmė”, - pabrėžė B. Gružveskis.

Statistika rodo, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie penktadalis gyventojų, bet vos 3 proc. gauna socialinę piniginę paramą.

Šiuo metu socialinės paramos dydis siekia 122 eurus, o tai sudaro tik pusę minimalaus vartojimo poreikių dydžio, kuris 2017 metais siekė 245 eurus.

Labiausiai šalyje skursta vyresnio amžiaus, neįgalūs ir vieniši žmonės, auginantys vaikus.