aA
Iki istorinio Popiežiaus Pranciškaus vizito į Lietuvą liko dvi savaitės. Šimtmetį mininti Lietuvos Respublika sulauks garbingiausio šiemet svečio. Kokią žinią popiežius veža Lietuvai, kokie svarbiausi jo vizito akcentai ir kas turėtų likti jam išvykus – pokalbis DELFI „Dėmesio centre“ su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu.

Popiežiaus vizitas

Lietuva kaip tik mini valstybingumo atkūrimo šimtmetį ir tuo pačiu bus praėję lygiai 25 metai po Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo vizito. Puikus sutapimas. Kokią žinią veža šis Popiežius?

Sakyčiau, keletą žinių. Kad ir kur Popiežius važiuotų, jis neša vilties žinią. Jis ją neša pasaulyje, į visus kraštus, kur vyksta karai, nesantaika, vargas. Jis pasirinko atvykti į Lietuvą, Latviją ir Estiją, nes mėgsta mažuosius kraštus, vyksta ten, kur jo reikia. Jis sutiko su mūsų kvietimu. Kur jis bevyktų, neša gerąją Kristaus naujieną, kaip bažnyčios galva.

Bet jis taip pat supranta tiek mūsų geopolitinius, tiek socialinius sunkumus. Mūsų visuomenėje yra problemų – emigracija, kiti dalykai, ir jis mums tarsi taria: nebijokite, viskas bus gerai, Viešpats yra su mumis ir Popiežius yra su mumis. Toks pastiprinimas, man atrodo, yra svarbus ir asmeniškai žmonėms, ir mūsų visuomenei.

Prieš 25-erius metus Jono Pauliaus II-ojo vizitas buvo tarsi dovana išsilaisvinusiai Lietuvai: Popiežius atvyko praėjus vos kelioms dienoms, kai išvyko paskutinis okupacinės kariuomenės karys. Visa tai buvo tokio didelio tautinio ir valstybinio prabudimo simbolis. Tai buvo turbūt išskirtinis Jono Pauliaus II-ojo, kaip asmenybės, akcentas – Rytų, Centrinės Europos išsilaisvinimas iš komunizmo. Šis popiežius – jei klystu, mane pataisykite, – labiau akcentuoja individą, paprastą žmogų, dėmesį nuskriaustiesiems. Tai turbūt yra jo asmeninis akcentas?

Ir asmenį, ir bendruomenę. Jis labai remia bendrojo gėrio ieškojimą – kad žmonės nesipjautų tarpusavyje, kad ieškotų teisiojo, gėrio, susitaikymo kelio. Jis tą žinią neša, kur bevažiuotų. Jis tikrai į periferijas važiuoja stiprinti mažuosius ir priminti mums pagrindines vertybes dėl emigrantų, nuskriaustųjų. Ragina mus nepamiršti žmogiškumo ir tą dažnai kartoja.

Kas norėtumėte, kad liktų Lietuvoje Popiežiui išvykus?

Labai tikiuosi, kad būsime pamoką išmokę, kurios galbūt neįvertinome prieš 25-erius metus. Jei šiandien paimtume tuos tekstus, kuriuos Jonas Paulius II-asis kalbėjo mums, tame tarpe ir lietuviškai – jie buvo tokie taiklūs istoriškai. Jis kalbėjo mūsų kultūros pasaulio intelektualams, kunigams ir vienuoliams, jaunimui – tie tekstai yra labai gilūs ir aktualūs ir šiandien. Tikiuosi, kad sugebėsime išgirsti, ką atėjęs Popiežius mums pasakys. Visas pasaulis į jį atsižvelgia kaip į moralinę atramą ir kelrodį. Jeigu mes sugebėsime įsiklausyti į jo žodžius, mūsų žingsniams į ateitį tai bus labai naudinga.

Vilnius ir Kaunas yra tie du miestai, kurie sulauks popiežiaus. Du didžiuliai renginiai: susitikimas su jaunimu Vilniaus Katedros aikštėje ir Šv. Mišios Kauno Santakoje. Turbūt jau nebelabai ir liko galimybių ten patekti...

Šalia tų vietų yra ir ilgasis kelias, atsivežėme du papamobilius, jie skirti tam, kad žmonės galėtų eiti į betarpišką santykį su Popiežiumi, nors ir pravažiuojantį gatve. Jis nuo Aušros vartų važiuos tris kilometrus iki Katedros. Iš Lukiškių aikštės iki nunciatūros. Miestas gali sveikinti. Prisiminkime Jono Pauliaus II-ojo vizitą – tai buvo išskirtiniai momentai. O dėl kvietimų ir registracijos – žmonės turės daug galimybių pamatyti Popiežių ir tuose renginiuose, ir prieangiuose. Kol kas registracija – tik arčiausioms zonoms. Bus ir ekranai...

Ir tai, Kaune jau apie 100 tūkstančių žmonių užsiregistravo, ar ne?

Taip, bet vietos yra daug daugiau. Tikimės, kad galėsime įleisti į prieangius. Raginu žmones ateiti į visas tas vietas. Bus galima pasveikinti Popiežių. Popiežius galėjo pasilikti ir į mus žiūrėti per ekranus ar pats pasirodyti mums per televiziją, bet jis atvyksta su mumis susitikti, reikia parodyti mūsų lietuvišką svetingumą, išeiti į gatves ir pasveikinti.

Buvo ir kitas kelias, kuriame pasižymėjome pasaulio mastu, Baltijos kelias. Manau, kad šitaip svetingai pasitinkant Popiežių, bus istorinė žymė mūsų gyvenimuose.

Turėjote malonumą bendrauti su Popiežiumi. Kokie jūsų paties įspūdžiai?

Man pirmas šokas buvo, kai mane paskyrė arkivyskupu, ir aš trečiadienio audiencijoje netikėtai prisistačiau Popiežiui. Pirmas susitikimas, padėkojau už paskyrimą į Vilniaus arkyviskupiją, ir jis man pradėjo labai detaliai vardinti situaciją Vilniaus arkyviskupijoje, ir kur man reikėtų atkreipti dėmesį. Tai reiškia, kad jis, prieš mane paskirdamas, paskaitė bylą, ir atsiminė, nors prieš susitikimą negalėjo pasiruošti – nebuvo perspėtas, kad aš atvyksiu. Žmogaus atmintis yra fenomenali.

Kokie buvo jūsų kiti susitikimai su Popiežiumi?

Buvome ir su visais vyskupais nuvykę į Ad limina vizitą – iš tikrųjų, jo betarpiškas ir draugiškas bendravimas leidžia eiti į tikrą bendrą dialogą. Jis pats atidaro dialogą: kalbėkimės, klauskite, ko tik norite. Manau, kad turėsime tokį dialogą ir kai jis pietaus su Lietuvos vyskupais po mišių.

Grįžtant prie vizito, Lietuva turi ir religinių objektų, kurie yra žinomi visame pasaulyje. Du, kurie pirmiausia šauna į galvą – Aušros vartai ir, galbūt per drąsu taip įvardinti – populiariausią pasaulyje Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Kaip šie objektai bus paminėti ar pabrėžti Popiežiaus vizito metu?

Popiežius lankysis Aušros vartuose, ten bus susitikimas su įvaikintais vaikais, šeimomis, našlaičiais, su jais pasimels. Į susitikimą su jaunimu mes perkelsime Gailestingojo Jėzaus paveikslą.

Ne Popiežius keliaus pas Gailestingąjį Jėzų, bet Gailestingasis Jėzus keliaus į Katedros aikštę...

Popiežius nespės aplankyti visų mūsų vietų, tad paveikslas bus atneštas ten. Jis bus šalia Popiežiaus, kai šis kalbėsis su jaunimu. Taip pat šiais metais mes švenčiame Trakų Dievo Motinos 300 m. karūnavimą, tad kaip tik perkelsime Trakų Dievo Motiną į Kauną.

Kalbant apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kuris nutapytas pagal šv. Faustinos liudijimą, ir yra populiarus bent jau šiame Europos regione...

Ir Afrikoje, ir Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje ir Australijoje, visur yra...

Šio paveikslo kopijos yra turbūt kiekvienoje pasaulio katalikų bažnyčioje. Letuva turbūt neišnaudoja pakankamai turimo religinio turto, kaip manote?

Manau, reikia nepamiršti, kad 50 m. tas paveikslas buvo dingęs. Nors pamaldumas buvo, priėjimo prie originalaus paveikslo nebuvo...

Per tą laiką Krokuva susiėmė visą šlovę...

Krokuvoje yra nutapytas kito menininko paveikslas pagal šį. Dabar, kai yra [originalus] paveikslas, jis išeina į viešumą, žmonės vis daugiau sužino, kad apreiškimai įvyko Vilniuje, kas daugumą žmonių nustebina – jie visada asocijavo su Krokuva. Dėmesys vis labiau linksta Vilniaus link, Lietuvos link. Labai gražu matyti, kaip pradedamas įvertinti šis turtas.

Teisybę pasakius, mes patys dar visiškai nesame įvertinę turto, kurį turime. Jėzus Faustinai apsireiškė čia, Vilniuje, ir, kaip ir Popiežius, labai tiksliai parenka vietas, ir dažnai – periferijoje. Jei žiūrėsime į Marijos apreiškimo vietas, jos – taip pat dažniausiai periferijoje. Tuo metu Vilnius šaukėsi gailestingumo tarp dviejų karų. Atsižvelgdamas į problemas, kurios mūsų laukė, Dievas parodė savo artumą. Man atrodo, kad šis Popiežius turi tą pamaldumą gailestingumui, jis apie tai yra daug rašęs, ir tas gailestingumo miesto šūkis mums labai tinka. Manau, kad Popiežiaus atvykimas čia pastato Lietuvą į pasaulio dėmesio centrą per tas dvi dienas.

Arkivyskupe, tai, aišku, yra ne tik didelis simbolinis įvykis, didelė šventė tikintiesiems, bet ir milžiniška logistinė operacija, protokolinė operacija. Jums ramu?

Turėjau artimą patirtį per Jono Pauliaus II-ojo vizitą. Mūsų apsaugos vyrai yra daug labiau patyrę nei prieš 25-erius metus. Lietuva tikrai rengiasi visapusiškai. Manau, kad bus labai geras vizitas ir žmonėms reikia dalyvauti – ateiti, pamatyti Popiežių ir pasidalinti tuo džiaugsmu: mes jį patyrėme Vasario 16-ąją, patyrėme Baltijos kelio metu. Manau, tai bus vienas iš tų didžiųjų istorinių įvykių, kuriuose tikrai dera dalyvauti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Padėtis virsta nekontroliuojama: kasmet dėl antibiotikų miršta dešimtys tūkstančių pasveikti turėjusių žmonių (9)

Kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių...

Lietuva – demografinėje duobėje: išgelbės tik darbo imigrantai? (100)

Mažėjantis Lietuvos gyventojų skaičius ir nesustojanti emigracija kelia vis daugiau klausimų,...

Nobelio premijos laureatas: jau dabar pajutome skonį to, kas mūsų laukia. Gali tapti gerokai blogiau „kyla pavojus JAV demokratijai“ (126)

Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius...

Praėjus metams po dingimo Argentinoje aptiktas povandeninis laivas

Argentiniečių povandeninis laivas, prieš metus sprogęs ir dingęs su 44 žmonių įgula,...

Lemiamos „Žalgirio“ atakos rebusas: kodėl viskas baigėsi plyta, o ne laisvutėlio Milaknio šūviu? pažymiai žaidėjams (108)

„Mes esame tikrai toli nuo savo potencialo, bet žaidžiame dėl pergalių su „Barcelona“,...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Vaikamušių judėjimo aktyvistams: gavote tai, ko nusipelnėte (79)

Dar savaitė, kita ir Lietuvos miestai bei miesteliai pradės varžytuves, kieno įžiebta Kalėdų...

Neįtikėtinas rašytojos Colette gyvenimas: vyras vogė jos talentą, o ši keršijo romanais su jo 16-mečiu posūniu ir kitomis moterimis

Netrukus kelionę po Lietuvos kino teatrus pradės juosta „Koletė“ – dar vienas svarbus...

Jauni Lietuvos gyventojai trykšta optimizmu – atlyginimus tikisi augsiant keleriopai (98)

Lietuvos jaunimas savo ateitį vertina optimistiškai: SEB banko atliktas 18–25 metų gyventojų...

Šeimos tradicija, virtusi spontanišku nuotykiu – kaip keliauti su vaikais ir neišprotėti? (5)

Vieniems šeimos tradicijos yra bendros šventės ar aktyvios veiklos, kitiems jos neatsiejamos nuo...

Suvalgę kažko saldaus patiriate nemalonius simptomus? Mitybos ekspertai aiškina, kokiais atvejais gali tekti atsisakyti cukraus

Daugumos mūsų santykis su cukrumi svyruoja nuo meilės iki neapykantos. Mums patinka saldumynai, jie...