Pirmąjį šių metų mėnesį į šalį atvyko 3 tūkst. 307, o išvyko 4 tūkst. 458 žmonės. Mažiau lietuvių išvyko ir spalį, ir lapkritį, ir, žinoma, gruodį.
O imigracija į Lietuvą auga kiekvieną mėnesį nuo 2017-ųjų spalio. Apie du trečdalius imigravusių žmonių sudaro grįžtantys lietuviai, likusį trečdalį daugiausiai sudaro ukrainiečiai ir baltarusiai. Statistika apie išvykimą arba atvykimą sudaroma pagal tai, kiek žmonių Lietuvoje tą mėnesį deklaravo savo gyvenamąją vietą ir analogiškai – kiek iš gyvenamosios vietos išsiregistravo.
Įsiregistravimo ir išsiregistravimo duomenys nebūtinai tiksliai atskleidžia tikrąją migraciją, nes dažnai emigravę tautiečiai trumpam grįžę į Lietuvą deklaruoja atvykimą taip gaudami įvairių išmokų, pigesnių paslaugų. Pavyzdžiui, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, žmonės turi mokėti PSD įmokas, bet bent vieną tokią sumokėję jie gali pretenduoti į valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas. Taip pat Lietuvos gyventojai gali gauti išmokas už užsienyje gimusius vaikus, įstoję Darbo biržą – nemokamai pasikeisti vairuotojo pažymėjimą ir t. t.
Analizuodami gruodžio mėnesio rezultatus, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Boguslavas Gruževskis ir banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas anksčiau LRT.lt prognozavo, kad migracijos balansas porą pirmųjų 2018-ųjų mėnesių dar gali išlikti teigiamas, bet vertinant visus būsimuosius metus visgi greičiausiai liks neigiamas. Tačiau, pasak jų, bendras gyventojų praradimas po 2018-ųjų turėtų būti gerokai mažesnis nei 2017-aisais.
Šių metų sausio migracijos statistika, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, nuteikia teigiamai, nes jei prieš metus šalis dėl migracijos prarado 5 tūkst. 256, tai šiemet – tik šiek tiek daugiau nei tūkstantį. Tiesa, 2017-ųjų pradžioje emigrantų skaičių dirbtinai išpūtė „Sodros“ įvesta naujovė, kad deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje asmenys turi susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką, antraip ji bus išieškota.