N. Grunskienė kalbą Seimo nariams pradėjo nuo personalo klausimų.
„Šiandien turime 607 prokurorus, pernai tarnybą paliko 22, šiemet – jau 20 prokurorų. Bendrai 42. Per šį laikotarpį priėmėme tik keturis naujus prokurorus. Daugiau prokurorų priimti negalime, nes to neleidžia iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos gana kukliam darbo užmokesčiui ir vis didėjančios skolos, metų gale gresiančios priartėti prie pusės milijono eurų“, – sakė gen. prokurorė.
Jos teigimu, prokuroro darbas visiškai nepatrauklus jauniems žmonėms – šiemet net nesurinkta grupė, norinčiųjų laikyti būtinojo egzamino.
„Šiuo metu nėra nei vieno prokuroro, jaunesnio nei 30 metų“, – konstatavo N. Grunskienė.
Be to, pasak jos, darbo užmokesčio atotrūkis nuo kitų pareigūnų yra didelis.
„Viešumoje tenka girdėti kalbas, kad neva prokurorams buvo didintos algos vos prieš keletą metų. Mačiau visiškai neaišku kuo pagrįstą lentelę, neva prokurorų algos nuo 2018 metų padidėjusios kone dvigubai. Noriu atsakingai pareikšti, kad tai nėra tiesa“, – akcentavo N. Grunskienė.
Generalinės prokurorės teigimu, atlyginimai buvo kelti tik apylinkių prokurorams, tačiau jie vis tiek – itin nekonkurencingi.
„Šiuo metu prokuroro darbo užmokestis yra visiškai nekonkurencingas darbo rinkoje ir mažesnis nei to paties lygmens teisėjų. Priminsiu, kad prokurorai, kitaip nei teisėjai, neturi teisės gauti piniginio atlygio už darbą savaitgalį“, – atkreipė dėmesį N. Grunskienė.
Ji pasakojo, kad konkursuose į vyr. prokuroro atveju sėkmės atveju sulaukiama kelių kandidatų, bet dažnai – nei vieno.
Be to, gen. prokurorės teigimu, įvairių skyrių vyr. specialistai neuždirba nė 1 tūkst. eurų į rankas.
„Dokumentų valdymo darbuotojų atlyginimas nesiekia 700 į rankas. Tad ar galima stebėtis, kad į paskelbtus darbo konkursus neatsiliepia niekas, o tarp dirbančiųjų vis daugiau tokių, kurie susiranda naujus darbus arba jų dairosi?“, – kalbėjo N. Grunskienė.
Ji paaiškino, kad Generalinė prokuratūra, bandydama optimizuoti kaštus ir taupyti, negali užtikrinti prokurorams bei kitiems darbuotojams įprastų darbo sąlygų, kokios yra kitose institucijose – neįmanoma periodiškai atnaujinti kompiuterinės ir kitos būtinos technikos, transporto, negautas finansavimas įrengti specialias darbo vietas darbui su slapta informacija.
„Tarptautiniu mastu labai aukštai vertinamiems specialistams negalime leisti dalyvauti solidžiuose forumuose ir konferencijose užsienyje, nes neturime lėšų jų komandiruotėms“, – akcentavo N. Grunskienė.
„Dalis pastatų ir patalpų reikalauja esminio ir neatidėliotino atnaujinimo, tačiau negaudami tam finansavimo, esame priversti išleisti didžiules sumas už jų šildymą arba dalinį remontą tam kartui, kas yra visiškai neracionalu“, – tęsė gen. prokurorė.
Ji pasidalijo įspūdžiais iš savo vizito Klaipėdos apskrityje. N. Grunskienės teigimu, Tauragės prokuratūros pastatas „idealiai tinka norint grįžti į 1990-uosius.“
„Tačiau sunku pavadinti tinkamomis darbo sąlygomis, kai žiema užšąlą vandentiekis ir bet kuriuo metu gali iškristi lango stiklas. Kiek buvo prašyta pinigų pastato remontui – atsakymas neigiamas. Šilutėje byra čerpinis stogas. Valytoja įpareigota stebėti orus ir rinkti vandenį, kad lyjant nesusidarytų balos patalpose. Ten pat išgirdau ir apie darbuotojų savarankiškai jau užkaltas skyles, per kurias į serverinę nepatektų balandžiai“, – pasakojo generalinė prokurorė.
Jos teigimu, po ilgo prašymo buvo gauta lėšų tik įlūžusio Kėdainių prokuratūros stogo remontui.
„Prokuratūra, suprasdama sunkią situaciją, taupo daug ko atsisakydama ir ieškodama kitų sprendimų, Man pradėjus dirbti generaline prokurore, 2020-ųjų metų pradžioje prokuratūros skola buvo 1,8 mln. eurų, tačiau per metus sugebėjome sutaupyti beveik 800 tūkst. 2020-2021 metais panaikinome dvylika vadovų pareigybių. 2019-2020 metais buvo atleisti 26 darbuotojai, panaikinta 18 etatų. Tai leido per metus sutaupyti beveik 156 tūkst. eurų“, – vardijo N. Grunskienė.
Be to, anot jos, prokuratūra atsisakė ir Turto bankui perdavė 20 pastatų, kurių bendras plotas – daugiau kaip 4 tūkst. kv. m.
„Anksčiau šio turto išlaikymas kainavo apie 155 tūkst. eurų per metus, tačiau šie taupymai sprendimų neišgelbėjo, ypač atsižvelgiant į tai, kad neplanuotai atsiranda didžiulių ir nenumatomų papildomų išlaidų. Šiais metais teko sumokėti beveik 90 tūkst. eurų bankui, už tai, kad esame atidarę depozitinę sąskaitą piniginiams užstatams ir laikino nuosavybės teisių apribojimo metu paimtiems pinigams. Deja, bet apie nuo šių metų pradžios apmokestintą paslaugą nebuvome informuoti laiku“, – sakė pareigūnė.
„Nors prokuratūra ir yra viena svarbiausių institucijų valstybėje, užtikrinant piliečių esminę teisių ir laisvių apsaugą, tačiau tokio požiūrio pasigendame iš valdžios institucijų“, – konstatavo N. Grunskienė.
Ji turėjo priekaištų ir planuojamam valstybės tarnybos reformos modeliui.
„Mano pastaba yra tik apie nenuoseklumą skirstant valstybės biudžetą ir vienodas reformos sąlygas“, – pabrėžė generalinė prokurorė.
