aA
Šiuo metu Briuselyje vyksta itin arši kova dėl pačių svarbiausių postų. Politologai svarsto, kad Lietuvos prezidentės susikurtas įvaizdis galėtų labiau jai pakišti koją, o ne padėti, laidoje „DELFI diena“ tikino kalbinti politologai. Nors sekmadienį būta prasidėjusių derybų pažangos ženklų, lyderiai vis dar nesutaria dėl Prancūzijos ir Vokietijos parengto kompromiso Europos Komisijos pirmininko klausimu.
DELFI trumpai
Europos Sąjungos lyderiai antradienį Briuselyje trečią dieną iš eilės bando švelninti naujas grumtynes dėl įtakos ir susitarti dėl to, kas turėtų užimti aukščiausius Bendrijos postus.
Nors būta sekmadienį prasidėjusių derybų pažangos ženklų, lyderiai vis dar nesutaria dėl Prancūzijos ir Vokietijos parengto kompromiso Europos Komisijos pirmininko klausimu.
M. Weberis pagal kompromisą būtų siūlomas į Europos Parlamento, kur vadovauja didžiausiam politiniam blokui, pirmininkus. Tuo tarpu Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste Donaldą Tuską pakeistų koks nors liberalų sparno kandidatas.
Liberalai, tarp kurių yra E. Macrono sąjungininkų, vis aktyviau dalyvauja renkant žmones į svarbiausius postus, nes kaip ir žalieji per rinkimus labai sustiprino savo pozicijas.
Susidūrusi su įvairiais iššūkiais, nuo klimato kaitos iki neliberalios demokratijos, ES privalo reformuoti savo lėtą sprendimų priėmimo tvarką ir netapti politinių grupių įkaite, sakė Prancūzijos prezidentas.


Situacija – sudėtinga

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala tikina, kad šios postų dalybos – išties labai sudėtingos. Jo teigimu, situacija keičiasi labai staigiai ir vieną dieną favoritais laikyti asmenys tampa nebesvarbūs kitą dieną.

„Kai viena pavardė vieną diena yra laikoma lydere, kitą dieną politine prasme ji jau gali būti mirusi. Dabar būtų sunku įsivaizduoti, kad Frans Timmermans galėtų tapti Europos Komisijos vadovu. Galima sakyti, kad jo laikas jau baigėsi. Antradienį mes girdime jau kitą pavardę. Ministrė iš Vokietijos šiuo metu yra laikome favorite, bent jau šiuo metu. Viskas labai greitai keičiasi, Europos Komisijos vadovu gali tapti labai platus spektras politikų, šiek tiek mažesnis jis yra kalbant apie Vadovų Tarybą, nes ten yra noras matyti vieną iš buvusių arba esamų lyderių, tai yra ministrų pirmininkų ar prezidentų“, – DELFI laidoje sakė L. Kojala.

VU TSPMI direktoriaus pavaduotoja doc.dr. Margarita Šešelgytė kaip vieną esminių priežasčių, kodėl situacija derybose yra tokia sudėtinga, įvardijo pasikeitusią galių pusiausvyrą.

Margarita Šešelgytė
Margarita Šešelgytė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl yra nesutariama, ta, kad pasikeitė galios balansas. Pagrindinės partijos, socialdemokratai, kurie metai iš metų laimėdavo daugumas, jos nei viena neturi daugumos ir tam, kad jos sudarytų daugumą, reikia derėtis su kitais. 2014 metais buvo patvirtinta neformali taisyklė, sąrašai, pagal kuriuos buvo nominuojamas lyderis. Partija, laimėjusi daugumą, siūlo savo kandidatą į Europos Komisijos prezidento poziciją. Šiuo metu pagrindinė problema, ko gero, yra ta, kad yra įvairių interpretacijų – o kas gi laimėjo. Nei viena partija neturi daugumos ir bando sau atsiriekti didesnį pyrago dalį, teikdami kandidatus. Kita skiriamoji linija – tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos. Kadangi yra neaiškus balansas, kiekviena bando pastumti savo pusę ten, kur tos svarstyklės turi didesnį svorį.

Dabar vyksta didžiulė kova tarp centro kairiųjų ir dešiniųjų, Macrono liberalų, tai politinė priklausomybė vaidina svarbų vaidmenį.
L.Kojala

Dėl vienokių ar kitokių pozicijų kiekviena institucija turi savo galias, dalyvauja balsavime. Klausimas – o kas ir iš kokios institucijos turi ateiti, iš kur turi ateiti ta galia siūlyti kandidatus. Pagaliau, ar valstybės narės, ar institucijos, turi daugiau galių siūlant kandidatus. 2014 metais tas balansas linko į Europos institucijų, link partijų, Europos Parlamento. Dabar, kuomet yra toks nenusistovėjęs balansas, svarstyklės atrodo, kad linksta atgal link valstybių. Čia dar yra įdomesnė situacija. Viena vertus, valstybės yra partinės, atstovavimas yra labai skirtingas. Vienur socialdemokratai, kitur – dešinieji valdžioje. Kitas dalykas – gausybė įvairių interesų dėl politikos krypčių. Trečias dalykas – kiekviena valstybė norėtų matyti sau palankius kandidatus. Visoje šioje kintamųjų jūroje labai sunku susigaudyti. Ko gero, gali būti taip, kad nepavyksta susitarti. Gali įšokti koks netikėtas „zuikis iš kepurės“, – aiškino M. Šešelgytė.

Įvertino Grybauskaitės galimybes

Partijos nesutaria, kuri turėtų deleguoti savo atstovą į Europos Vadovų Tarybos postą. Politologai įvertino Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės šansus užimti šią svarbią kėdę.

„Šiandien, bent iš to, ką girdime, galime sakyti, kad Dalios Grybauskaitės šansai yra gana minimalūs. Atmesti šios kandidatūros, žinoma, negalime, nes kandidatų ratas yra gana siauras. Natūralu, kad Dalia Grybauskaitė išlieka kaip ryški politinė lyderė plačiajame sąraše, bet tame trumpesniame sąraše jos pavardė nefigūruoja. Dabar dažniau girdime Belgijos premjero pavardę būti Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Prezidentės aštrumas gali būti ir minusas, ir pliusas, tai priklauso nuo to, kas užimtų kitas pozicijas.

Kalbant apie Dalios Grybauskaitės šansus, manau, kad jie niekada nebuvo labai dideli. Jos stiprybė yra ta, kad ji yra iš mažos valstybės ir yra moteris.
M.Šešelgytė

Lietuvoje partinis nepriklausomumas prezidentui yra didelis pliusas, bet Europoje partinė kepurė duoda nemažai pliusų. Dabar vyksta didžiulė kova tarp centro kairiųjų ir dešiniųjų, Macrono liberalų, tai politinė priklausomybė vaidina svarbų vaidmenį. Dažniau girdime ir matome, kad tuose potencialiuose penketukuose yra žmonės, kurie yra tiesiogiai susieti su partijomis. Tokie politikai, kaip Dalia Grybauskaitė, kurie yra labiau linkę į centro dešinę, jie natūraliai tampa antro ešalono kandidatais“, – laidoje „DELFI diena“ kalbėjo L. Kojala.

Panašiai D. Grybauskaitės galimybes vertino ir M. Šešelgytė.

Linas Kojala, Margarita Šešelgytė
Linas Kojala, Margarita Šešelgytė
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kalbant apie Dalios Grybauskaitės šansus, manau, kad jie niekada nebuvo labai dideli. Jos stiprybė yra ta, kad ji yra iš mažos valstybės ir yra moteris. Šiais metais Donaldas Tuskas pareiškė, kad bus labai svarbu lyčių balansas. Moterų nėra tiek daug, todėl tie šansai kaip ir padidėja. Vis tik Dalios Grybauskaitės pagrindinė problema yra ta, kad ji nepriklauso nei vienai iš pagrindinių partijų, ji neturi paramos. Antras dalykas, reikia kalbėti apie tai, kiek paramos Lietuva sulauktų siūlydama savo kandidatūrą. Mūsų siūlomi kandidatai dažnai yra paremiami tik mūsų kaimynių. Mūsų tinklas nėra labai platus. Ko gero, tai irgi yra vienas iš pagrindinių iššūkių“, – sakė M. Šešelgytė.

„Zuikis iš kepurės“

M. Šešelgytės teigimu, istorijoje yra būta atvejų, kai postai būdavo patikėti net ir dar labiau netikėtiems asmenims.

„Aš neatmesčiau galimybės, kad ji galėtų būti ta „zuikis iš kepurės“. Istorijoje yra būta atvejų, kai buvo net ir dar labiau netikėtų pasirinkimų, kai atrodė, kad nėra daug galimybių, bet yra pasirenkama. Tiesa, „plieninės magnolijos“ įvaizdis yra taip pat vienas iš trūkumų. Europos Sąjungos pozicijoje tikimasi šiek tiek lankstesnio lyderio, kuris galėtų ieškoti kompromisų ir būti lyderiu. Juk reikia atstovauti Europos Sąjungos poziciją, o ji yra „suneštinis balius“, kuomet visi suneša savo interesus ir tikisi, kad jiems bus atstovaujama“, – kalbėjo M.Šešelgytė.

Dalia Grybauskaitė, Jeanas Claude'as Junckeris
Dalia Grybauskaitė, Jeanas Claude'as Junckeris
© Reuters / Scanpix

Situaciją įvertinęs Europos Parlamento narus Andrius Kubilius tikino, kad labiausiai šiuo metu situaciją sunkina Prancūzijos prezidentas.

„Aš labai grubiai galėčiau pasakyti, kad situacija labiausiai stringa dėl Macrono, nes Macronas, matyt, bando sugriauti partinę tvarką, pagal kurią iki šiol buvo skiriamas EK pirmininkas, kad ta partija, kuri turi daugiausia balsų ir savo kandidatą, ji ir gauna tą postą. Taip buvo iki šiol. Tai yra standartinė partinė procedūra.

Labai panašiai, kaip yra formuojamos vyriausybės nacionaliniuose Parlamentuose. Jeigu yra koalicijos partneriai, kurie sutinka dėl programos ir idėjų, dažniausiai jie nekvestionuoja tos partijos pasirinkto kandidato į premjerus. Macronas pasirinko kitą taktiką. Dabar situacija pasidarė sunkiai prognozuojama. Yra tiesiog metamos įvairios pavardės, užmirštama, kad yra EP, kuris EK pirmininką turi patvirtinti“, – DELFI laidoje kalbėjo A.Kubilius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(26 žmonės įvertino)
2.8846

Top naujienos

Politikai pavargo nuo Pranckiečio dramos Seime: yra paprastas scenarijus, kuris remiasi pragmatiškais skaičiavimais (42)

„Deja, ponas Pranckietis pasirinko kitą kelią – žaidimą procedūromis, kas veda į niekur arba...

Ant rekordinės vertės sutarties parašą raitęs Sabonis lieka „Pacers“ klube (39)

Nuo 2017-ųjų „Pacers“ ekipos garbę ginantis Domantas Sabonis pasirašė naują ketverių...

Katkus: Karbauskis ir „valstiečių“ partija dabar jau pasiekė dugną ir įgijo daugiau priešų (362)

„Kiekviena Lietuvos valdžia pralaimi kitus rinkimus. Tad ši valdžia pralaimės kitus rinkimus, ir...

Po rekordiškos rudens šilumos – pokyčiai savaitės viduryje (1)

Šiandien Lietuvą užkliudys virš Norvegijos besisukančio ciklono pakraštys. Per mūsų kraštą...

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga požymiai, išduodantys priklausomybę (53)

Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga....

Kai pečiais gūžčioja net Šaras: klasiškai pataikantis „Žalgiris“ – nokautuojanti jėga laida „Krepšinio zona“ (4)

Nepaisant to, kad jo marškinėliai nebekaba sostinės arenų palubėse, Šarūnas Jasikevičius...

Po šeštą parą alinančio košmaro Alytuje – naujausios žinios: kai kur tarša viršyta 10 kartų (247)

„Tie momentiniai dalykai tikrai kelia nerimą. Dėl Miklusėnų man labai neramu, darome viską, ką...

Įpyko dėl mokesčio perkant už mažiau nei 20 eurų: Lietuvos įstatymai leidžia tokį taikyti (177)

Užsakymo paruošimo mokestis , – štai su tokiu dar iki šiol nematytu mokesčiu apsipirkusi el....

Kėdainietė tikina nuo vilko apsigynusi lenta: žiūrėjau jam tiesiai į akis (259)

Kėdainių rajono gyventojai jau kuri laiką negali ramiai gyventi dėl vis labiau įžūlėjančių...

Ar tai Europa, ar Azija: kur pasimetė gruzinai? (22)

Kas išties stebina atvykus į Gruziją, tai jos dvilypumas. Šalis, o taip pat ir visas Kaukazo...